-
Parduotuvė
- Prekiniai ženklai
- Dovanos
-
Apie Mus
-
Jei skaitai šį įrašą, tikriausiai jau nusprendei atsisveikinti su plastikiniais šampūno buteliukais. Sveikiname, tai puikus pasirinkimas! Tvarios plaukų priežiūros ateitis – kieti, kompaktiški ir koncentruoti šampūno barai. Iš tiesų, ši koncepcija nėra jokia naujiena. Jie egzistavo prieš daugelį metų, kol skystų šampūnų dar neturėjome. Pamačius kokie milžiniški plastiko buteliukų kiekiai nugula sąvartynuose, gamintojai ir vartotojai vėl atsigręžė į laiko patikrintą kietą kosmetiką.
Kieti plaukų šampūnai ir muilai yra pakuojami į perdirbimui ar kompostavimui tinkamas pakuotes, jie yra be vandens, todėl transportavimas palieka mažesnį CO2 pėdsaką. Be viso to, kieta kosmetika įprastai naudojama skalsiau nei skysti gaminiai.
Teigiamas poveikis bus juntamas ne tik aplinkai, bet ir Tavo plaukams, kadangi kieti šampūnai įprastai būna be parabenų, sulfatų ar silikono, tad plaukai taps stipresni ir sveikesni.
Kai pliusų tiek daug, telieka išsirinkti geriausiai savo plaukams tinkančią priemonę. Šiuo atveju dažniausiai kyla klausimas, kas yra geriau – kietas plaukų šampūnas ar muilas? Žinoti jų skirtumus yra svarbu, nes nors ir atrodo labai panašūs, jie gaminami iš skirtingų ingredientų, pagal skirtingas formules.
Kieti šampūnai yra ekologiška įprastų skystų šampūnų versija. Jų sudėtis yra gana panaši. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad kietuose šampūnuose nėra vandens ir juose dažniausiai nerasime tokių medžiagų kaip natrio sulfatas ar silikonas. Šių šampūnų sudėtyje yra aliejai, eteriniai aliejai, gali būti dažiklių. Jie gerai putoja, o ph atitinka natūralų odos ph – 5,5.
Kieti šampūnai, kitaip nei kietas muilas, yra rekomenduojami jeigu Tavo plaukai yra dažyti. Tokiu atveju gali išbandyti mūsų naujieną, prekinio ženklo Skoon kietą šampūną dažytiems plaukams. Šis šampūnas suteiks blizgesio ir apsaugos plaukų spalvą.
Skoon prekės ženklas turi BDIH sertifikatą, kuris reiškia, kad produkto sudėtis yra 100% natūrali, tinka veganams. Jų kosmetikoje esantys ingredientai yra auginami netoli gamybos vietos, todėl sunaudojama mažiau pakavimo medžiagų, išvengiama papildomo transportavimo.
Na, o jei ieškai dovanos, gali pasižvalgyti į prekės ženklo Solidu kietų šampūnų kolekciją. Šampūnai yra supakuoti stilingose dėžutėse, kurios pagamintos iš antrą kartą panaudotų bambuko drožlių, krakmolo ir natūralios anlies. Jas galima kompostuoti žemėje ar komposte. Dėžutės suyra per 45 dienas. Vienas mūsų mėgstamiausių ir daug teigiamų atsiliepimų sulaukusių Solidu šampūnų yra Exotic.
Kieti muilai yra gaminami muilinant aliejus ir riebalų šarmus. Šie produktai turi šarminę pH (apie 8-9 pH), todėl po plovimo rekomenduojama nuskalauti plaukus vandens ir citrinos sulčių tirpalu ar obuolių actu. Rūgštus skalavimas turi keletą privalumų: jis „užplombuoja“ plaukų folikulą, suteikia blizgesį ir apsaugo nuo kalkių nuosėdų susidarymo ant plaukų bei galvos odos. Nenuskalavus plaukų ilgainiui jie gali atrodyti lipnūs ir tapti šiurkštūs.
Plaukų muilo bazė yra aliejai, natrio druska, ekstraktai ir eteriniai aliejai. Dažnai naudojami ricinos, alyvuogių ar kokosų aliejai. Lyginant su kietu plaukų šampūnu, kietų muilų sudėtis sudaryta iš mažiau komponentų, ji yra grynesnė. Kadangi kietų muilų pagaminimas yra pigesnis, todėl ir įsigyti juos galima už mažesnę kainą.
Jei nori išbandyti kietą plaukų muilą, Tau gali patikti prekės ženklo Friendly Soap rankų darbo muilas. Jis suteikia plaukams blizgesio, maitina, skatina naujų plaukų augimą. Sudėtis praturtinta ricinos aliejumi, levandos bei arbatmedžio aliejais.
Nors kieti plaukų šampūnai ir muilai turi esminių skirtumų, verta nepamiršti, kad kiekvieno produkto sudėtis ir poveikis yra unikalus, todėl norint atitinkamo poveikio, svarbu atkreipti dėmesį į sudėtyje esančius komponentus:
- Riebiai galvos odai sudėtyje ieškokite citrusų, rozmarino, mėtos, jūros druskos. Šie komponentai suteiks gilesnį valymą, gaivos jausmą ir lengvumą.
Pereinant nuo skystų šampūnų prie kietų gaminių, Tavo plaukams ir galvos odai gali būti taikomas vadinamasis „pereinamasis laikotarpis“. Šis laikotarpis gali trukti kelias dienas ar net kelis mėnesius. Šiuo laikotarpiu galvos oda gali tapti sausesnė ar priešingai – išskirti daugiau sebumo.
Taip atsitinka todėl, kad Tavo galvos oda yra pripratinta prie formulės, pagrįstos cheminėmis medžiagomis. Naudojant šampūną be chemikalų, tai priverčia plaukus ir galvos odą reaguoti. Bet net jei Tavo plaukai jaučiasi kitokie, pasitelk kantrybę ir leisk jiems prisitaikyti prie naujos kosmetikos. Nustebsi, koks džiuginantis rezultatas Tavęs laukia!
Šylant orams, bunda ne tik gamta, bet ir noras puoštis. Vis dažniau įsijungiame e-parduotuvių paskyras ir pražvelgiame naujas kolekcijas, kurios viliote vilioja gaiviomis spalvomis bei akį traukiančiomis šių metų tendencijomis. Vis gi, naujai įsigyti drabužiai, ypač išskirtinio dizaino, dažnai nedera prie turimo garderobo. Todėl nors ir nusiperkame kažką naujo, gana greitai vėl skundžiamės, kad nėra ką apsirengti. Būtent drabužių nesuderinamumas tarpusavyje yra laikomas didžiausia problema, dėl ko patiriame tokį jausmą. Ar įmanoma išvengti šio užburto rato? Oooo taip! Išeitis yra ir ji vadinasi – kapsulinė spinta.
Kapsulinė spinta yra tokia, kurioje galima rasti ribotą, kruopščiai atrinktų ir tarpusavyje derančių drabužių kiekį. Tarkime, tai būtų 30 – 50 daiktų, įskaitant lauko drabužius ir avalynę, kuriuos pagal spalvas ir stilistiką būtų galima lengvai derinti vieną su kitu. Visi šie drabužiai turėtų būti aiškiai matomi ir nesislėpti vienas už kito. Svarbu, kad pravėrus spintą išvengtume chaoso jausmo.
Nors iš pradžių tai gali skambėti kaip neįmanoma misija, iš tiesų mes kiekvienas, net to nesuprasdamas, jau esame susidarę sąvają kapsulinę spintą. Juk dauguma mūsų turime tuos mylimiausius kasdienius džinsus, top‘inę vakarėlių suknelę ar patį jaukiausią megztuką. Būtent šie drabužiai ir turi likti spintoje. Pagal paskaičiavimus, mes dėvime tik apie 40% savo turimų drabužių. Visa kita – perteklius, kuris užima vietą ir plonina piniginę.
Kaip jau paminėjome, kapsulinėje spintoje turėtų būti gana nedidelis daiktų kiekis. Tai reiškia, kad kiekvienas iš jų bus nešiojamas labai dažnai. Dėl to, drabužiai turėtų būti kokybiški, puikiai tikti jūsų charakteriui bei būti lengvai derinami. Atsirenkant kapsulinės spintos turinį, rekomenduojame atsižvegti į šiuos aspektus:
Ieškant ilgai dėvimų ir tvarių audinių, pirmumą teikiame medvilnei, linui, kanapių pluoštui. Svarbu, kad drabužiai būtų tokie, kurie greitai neišsitampytų, nenusipūkuotų ir neprarastų savo pradinės išvaizdos. Žinoma, kokybiški drabužiai yra brangesni, tad šioje vietoje verta pasidairyti laimikių, perkant iš antrų rankų. Įsigijus tokius drabužius derėtų nepamiršti, jog ilgiausiai jie tarnaus tada, kai bus skalbiami ir lyginami pagal nurodytas rekomendacijas.
Renkantis drabužius svarbu, kad jų dydis ir pasiuvimo modelis būtų kaip galima lengviau prisitaikantis. Tarkime, jei kapsulinei spintai pasirinksime aptemptą XS dydžio suknelę, į kurią jau ir dabar vos pavyksta įsibrukti, tikėtina, kad labai greitai ta suknelė slėpsis spintos gilumoje. Taip jau yra, kad kūno svoris kinta gana dažnai, tad geriausia turėti tokius drabužius, kurie kristų gražiai, nepaisant priaugtų ar numestų 5 kilogramų. Geriausia, kai drabužio modelis nėra itin įspraudžiantis į rėmus. Pirmumas teikiamas patogumui.
Drabužių derėjimą tarpusavyje didele dalimi lemia spalvos. Tikėtina, kad jei visi drabužiai bus itin ryškūs, juos suderinti bus labai sunku. Tad dažniausiai tie, kurie pasirenka turėti kapsulinę spintą, perka neutralesnių spalvų drabužius: baltus, juodus, pilkus, pastelinių atspalvių. Įprastai kapsulinėje spintoje rekomenduojama turėti ne daugiau kaip 5 skirtingų spalvų drabužius. Ne ką mažiau svarbu, kad spalvos tiktų prie asmenybės bei išvaizdos. Vieniems tinka šiltesni atspalviai, kitiems šaltesni. Atrasti tinkamiausius asmeninius spalvų derinius padės patarimai, kuriuos rasite theconceptwardrobe.com.
Norint išsiskirti, galima įsigyti ryškesnės spalvos skarelę, rankinę ar sagę ir tai taps aprangos detale.
Atrenkant drabužius kapsulinei spintai, reikėtų apgalvoti, kaip tie drabužiai pasitarnaus, kur juos dėvėsiu. Tarp 30 – 50 drabužių, turi būti tinkamų kasdienai, darbui, susitikimui su draugais. Kokių drabužių bus daugiau, priklauso nuo jūsų gyvenimo stiliaus.
Jei drabužis yra kokybiškas, jis gali tarnauti 5, 10 ar net daugiau metų. Tad ir drabužio modelis turėtų būti toks, kuris visada išliktų madingas ir stilingas. Kitaip tariant – amžinoji klasika. Prie tokių priskiriami balti marškiniai, juoda kokteilinė suknelė, tiesaus kirpimo paltas, mėlyni, lygūs džinsai, švarkas ir pan.
Vienas didžiausių palengvėjimų, laikantis kapsulinės spintos principo yra tai, jog PAGALIAU YRA KĄ APSIRENGTI! Taip taip, spintoje rasite tik mylimiausius ir savo asmeniniam stiliui tinkamus drabužius, tad tai padės išvengti kiekvienos dienos galvos skausmo. Kai nėra didelio pasirinkimo, tada ir apsvarstymai trunka gerokai trumpiau.
Kitas pliusas yra galimybė sutaupyti. Juk drabužiai, net ir pusėtinos kokybės, kainuoja gana daug. Dažnai išleidžiame krūvas pinigų, perkant trendinius drabužius, į kuriuos kitą sezoną nė nesinori pažiūrėti.
Trečias yra tvarumo ir sąmoningo vartojimo aspektas. Ne naujiena, kad visiems drabužiams, kurie guli spintoje nenešiojami, reikėjo sunaudoti gausybę gamtinių išteklių. Dėl mūsų trokštamų madingų įvaizdžių į orą išskiriamas gausus CO2 kiekis, teršiamas vanduo ir dirvožemis. Masiškai pirkdami drabužius, remiame antrą pagal taršumą industriją pasaulyje. Mada įgavo stiprų pagreitį ir tapo paremta trumpais dėvėjimo ciklais ir labai greitai besikeičiančiomis tendencijomis. Mes perkame nė nespėję sunešioti to, ką turime. Dėl to, didelį kiekį drabužių, užsidėtų vos porą kartų – išmetame. Drabužių švaistymas auga, o tik apie 15% išmestų drabužių yra perdirbama. Daugiau apie neigiamą greitosios mados pėdsaką galima sužinoti domumentikoje „The True Cost“.
Net ir nusprendus turėti kapsulinę spintą tai dar nereiškia, kad noras pirkti ima ir išgaruoja. Vis gi, norint išlaikyti balansą, vertėtų savo apsipirkimus kontroliuoti ir ypatingai – vengti impulsyvių pirkinių. Vienas pasiteisinęs metodas yra susidėti norimus drabužius į pirkinių krepšelį ir nenusipirkti, o palikti iki kitos dienos. Tada, rytojaus dieną dažniausiai būna taip, kad noras įsigyti tuos drabužius pasimiršta arba ateina suvokimas, kad tie jie buvo pasirinkti skubotai ir yra visiškai nereikalingi.
Jei viską perskaičius vis dar atrodo, kad kapsulinė spinta yra neįgyvendinama, kviečiame aplankyti Instagram profilį @armariocapsula.pt , kuriame mergina dalinasi kapsulinės spintos įvaizdžiais ir įrodo, kad kiekvieną dieną galima atrodyti vis kitaip.
Pavasaris – laikas, kai dauguma suskumba intensyviau ruoštis ir planuoti savo vasaros/rudens vestuves. Tvarumo temai tampant vis aktualesne, ji neaplenkia ir būsimų jaunųjų. Vis pavyksta išgirsti vieną kitą istoriją, jog lietuvaičiai vestuves švenčia tvariau: atsisako fejerverkų, vienkartinių puošmenų, šventės vietoje paruošia rūšiavimo šiukšliadėžes ir kita. Visgi švęsti vestuves tvariai nusprendžia tikrai nedažnas. Galbūt vis dar trūksta gerųjų pavyzdžių, o gal stinga idėjų. Šį kartą kalbiname „Evented.lt“ vestuvių organizatorę Justę Cidiliną bei tvarią vestuvių šventę pasirinkusią Mildą Noreikaitę-Bobinienę, kurios sutiko pasidalinti patirtimi bei patarimais, kurie gali praversti visiems, besiruošiantiems vestuves švęsti tvariau.
Pagalvojus apie aplinkai draugiškas vestuves, daugeliui galvoje kaipmat iškyla buitiški, mėgėjiškai suorganizuotų vestuvių vaizdiniai. Galvojant apie šventės išpildymą, Justė kviečia atsižvelgti ne tik į materialų aspektą, sukuriantį šventišką nuotaiką: „Tvarus vartojimas yra sąmoningesnis ir atneša ne tik ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą. Toks vartojimas, be jokios abejonės, teikia neapsakomą moralinį pasitenkinimą. Dėl šios priežasties ir kuriame tvarias vestuves, atnešdamos poroms ne tik šventės džiaugsmą, bet ir vidinį pasitenkinimą, žinant, jog vestuvės buvo suplanuotos visapusiškai tvariai. Jau vien dėl to jos yra daug gražesnės už įprastas. Tai, kad šventei pasirinksite gamtos dovanojamas puošmenas ar buityje naudojamus daiktus nereiškia, jog vestuvėse trūks šventiškumo!“. Milda pritaria, kad tvarios vestuvės tikrai gali būti gražios, tereikia nepatingėti paieškoti alternatyvų arba surasti estetinį pojūtį turintį profesionalą, kuris gerai suvoktų ekologiško aspekto svarbą. Jos manymu, tokių specialistų atsiranda vis daugiau.
Vestuvių planavimas – tikras galvosūkis. Kalbant apie tvarias vestuves, kūrybiškumas ir alternatyvų paieška įgauna vis didesnę svarbą. Galima panaudoti esamas dekoracijas keliais būdais ar iš vienų padaryti kitas. Justė atskleidė, kad daliai dekoro naudoja iš savo pačių, jaunųjų, jų draugų ar šeimos narių gautus daiktus. Pašnekovė siūlo atminti, jog yra daugybė dekoracijų nuomotojų, dėl ko neverta suskubti pirkti visko, kas nauja. Kūrybiškas požiūris, pasak jos, gali pasireikšti įvairiai: „Pavyzdžiui, ar esate buvę vestuvėse, į kurias kvietimą gavote išsprendę klausimyną apie jaunavedžius, rastame elektroniniame pašte, o atvykus į vestuves svečių sodinimo planas būtų projektuojamas tik įžengus į šventę?“. Tai vos keletas gamtos resursus tausojančių, originalesnių idėjų.
Vestuvėse įprasta matyti fejerverkų šou, tačiau yra kur kas tvaresnių ir tuo pačiu įdomesnių efektingų reginių variantų. Justė įvardina ugnies šou ar gyvo garso instrumentinę grupę, kaip puikias to alternatyvas. Na, o Milda savo šventinio vakaro magiją sukūrė su gintaro dulkių ritualu prie laužo.
Bene esminiu vestuvių dekoru gali tapti ir pati šventės vieta. Jei sezonas yra palankus, abi pašnekovės antrina viena kitai, kad šventė gamtos apsuptyje garantuoja, jog papildomų papuošimų prireiks kone dvigubai mažiau, nei jų reikėtų švenčiant uždaroje patalpoje. Lauko restoraną gamtos apsuptyje pasirinkusi Milda, teigė, jog gamta – didžiausia puošmena. Dekoratorės paslaugų prireikė tik stalų puošybai: „Indrė @nothingbutflowers.lt viską puošė smilgomis, lauko gėlėmis, puokštėms ji nenaudoja aplinkai kenksmingos floristinės oazės ir apskritai tobulai išmano tvaraus dekoro principus. Susiradome profesionalę, su kuria sutampa interesai, visiškai ja pasitikėjome“.
Jaunųjų aprangos klausimas taip pat yra ne ką mažiau svarbus. Renkantis tvaresnį vestuvinės aprangos kelią, verta apsidairyti po antrų rankų parduotuves, išparduotuves, nuomos punktus ir tokias internetines perpardavimo svetaines, kaip „Vinted“. Milda savo didžiąjai šventei nusprendė suknelę nuomotis, o naujai įsigyti tik aksesuarus, tokius kaip bateliai ir papuošalai, kuriuos vėliau galėtų drąsiai pritaikyti ir kitoms progoms. Na, o, jei norite šią ypatingą dieną dėvėti specialiai jums pasiūtą rūbą – Justė siūlo rinktis dizainerį, dirbantį su tokiais tvariais audiniais, kaip organinė medvilnė, šilkas ar
pluoštinė kanapė.
Maistas – neatsiejama bet kurios šventės dalis, kurios svečiai itin laukia. Neretai norėdami patenkinti jų lūkesčius, jaunieji maisto užsako gerokai per daug. Jei pasirenkame savo vestuvių šventę paminėti tvariai, tikrai nenorime, kad įdirbis ruošiant maistą nueitų veltui ir pats maistas būtų iššvaistomas. Milda tam siūlo pravartų sprendimą – pabandyti apskaičiuoti reikalingą maisto kiekį ir parūpinti dėžučių maisto išsinešimui. Tokias dėžutes su skanėstais galima išdalinti šventės svečiams kaip „ačiū“ dovanėles. Milda taip pat šventei rinkosi tik daugkartinio naudojimo indus, makaroninius šiaudelius, perdirbto popieriaus servetėles, o po ceremonijos svečius vaišino vietine kambucha.
Nesvarbu, planuosite įprastas ar tvarias vestuves, pasirengimas joms atima daug laiko ir pastangų. Tačiau Justės manymu, „tvarių vestuvių organizavimas reikalauja žymiai daugiau informacijos ieškojimo apie kiekvieną įsigijamą daiktą ar paslaugą, ieškant gamtai draugiško sprendimo būdo. Pagrindiniai iššūkiai gali kilti surandant lokalių (arti šventės lokacijos) tiekėjų ar sezoniškumo skurdumas“. Milda sako, kad organizuojant tvarias vestuves prireikia daugiau kantrybės, keliant tiekėjams lūkesčius, ieškant bendraminčių ar pasiryžusių atsižvelgti į ekologiškumo aspektus.
Kiekvienas atvejis yra unikalus, kadangi tai atsiremia į daugelį faktorių: vestuvių šventės vietą, svečių skaičių, aprangą, dekoracijas, maistą ir pan. Bet kurios vestuvės gali būti brangios ir lygiai taip pat – bet kurių vestuvių organizavime galima rasti būdų, kurie padėtų sutaupyti. Viskas priklauso nuo mūsų pačių keliamų lūkesčių. Pirmiausia, ką siūlo Milda, tai: „nuspręsti preliminarų biudžetą, susirašyti svarbiausius poreikius, tuomet pagal planą dėliotis, kam, kiek galite skirti ir iš galimos situacijos ieškoti tvaresnių išeičių“. Visgi Justė drąsiai sako, kad aplinkai draugiškos vestuvės turi finansinių pliusų: „Sutaupyti padeda tai, jog atsižvelgiame į maisto produktus ir gėlių sezoniškumą, kurie yra visada pigesni savojo sezono metu“.
Po pokalbio su pašnekovėmis būtų galima teigti, kad reikėtų pamiršti nusistovėjusias nuostatas, jog gamtai draugiškos vestuvės atrodys buitiškai, tai kainuos brangiau ar pasiruošimas reikalaus gerokai daugiau laiko. Šiandien galima rasti gana daug alternatyvų, kurios šventę papuoš ne ką mažiau, nei tai padarytų vienkartinės dekoracijos. Suorganizuoti tvarias vestuves galime tiek patys, tiek šiuos darbus atiduodant į profesionalų rankas. Na, o visų svarbiausia – kad ir kokios vestuvės bebūtų, nepamirškime, kad gražiausios vestuvių dekoracijos yra jaukumas, atmosfera ir emocija.
Nuolat stebimės augančiais suvartojamo ir išmetamo maisto kiekiais. Sunku patikėti, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos šalių namų ūkių atliekos sudaro net 53% viso nesuvartoto ir sąvartynuose atsidūrusio maisto. Pagal 2017 m. statistiką, Lietuvoje vienas žmogus per metus apytiksliai išmetė nuo 56 iki 60 kg maisto. Įspūdingi skaičiai – deja, ne gerąja prasme. Siekdami teigiamo pokyčio savo namų ūkyje ir planetoje, kiekvienas galime pabandyti žengti mažus žingsnelius tvaresnio maisto vartojimo link.
Pristatome 10 sektinų maisto likučių panaudojimo pavyzdžių, kuriuos nesunkiai galėsite pritaikyti savo kasdienybėje. Džiuginantys rezultatai atsilieps ne tik jūsų piniginei, bet ir aplinkai.
Vienas dėkingiausių ir universaliausių maisto produktų. Deja, neretai duonos nespėjame suvalgyti, kol ji dar šviežia ir dalis jos lieka sudžiūvusi bei kieta. Visgi, neskubėkite jos išmesti. Šviesios duonos džiūvėsėliai puikiai tiks lengviems pusryčiams, kartu su varške, uogiene ar riešutų sviestu. Kieti juodos duonos gabalėliai pagardins sriubą ar salotas, suteikdami traškumo. Taip pat sudžiūvusią duoną galima susmulkinti iki trupinių, juose tiks apvolioti mėsos, žuvies, sūrio kepsnius. Norintiems kažko saldaus – šviesios duonos pudingas. Pastovėjusią, kiek sukietėjusią duoną taip pat galima „atgaivinti“, ją uždengus drėgnu rankšluosčiu arba apšlakstytą alyvuogių aliejumi duonos kepalą, įvyniotą į foliją, įdėjus į įkaitintą orkaitę keliolikai minučių. Taip duona vėl taps minkšta, it būtų šviežia. Tik svarbu ją greitai suvartoti, nes kitu atveju sudžius ir bus dar kietesnė.
Pjaustydami daržoves ir naudodami jas patiekalams, dažniausiai daržovių galiukus esame įpratę nupjauti ir išmesti. Nors jų ir nesinorėtų rasti salotose, tokie daržovių likučiai puikiai tiks sveikam ir skaniam sultiniui. Sunaudoti galima morkų ir pankolių viršūnėles, svogūnų bei porų galiukus, džiūti pradėjusias žoleles ir žalumynų stiebus. Išvirtą sultinį galima ilgai laikyti šaldymo kameroje. Kitas daržovių likučių panaudojimo būdas – visas jas sutrinti iki vientisos masės su pomidorų pasta, tyre ir pagaminti puikų padažą makaronams.
Tai daržovė, be kurios dažnas lietuvis neįsivaizduotų savo maisto raciono. Keletą likusių virtų bulvių galima panaudoti mišrainės, bulvių košės, bulvinių virtinukų, bulvių apkepo gamyboje ar kaip garnyrą šalia kitų patiekalų. Keptos bulvės skanios ir vienos, tačiau jomis pagardintas omletas, apibarstytas sūriu, bus ne tik sotesnis, bet ir skanesnis.
Tai – vienas dažniausiai šaldytuve aptinkamų ir ... išmetamų produktų. Vištienos, kalakutienos ar kitos mėsos kepsnių likučius galima panaudoti troškiniui, susukti su daržovėmis ir sūriu į lavašą, paruošti pyrago įdarą. Mėsa, sumaišyta su daržovėmis taip pat tiks kaip įdaras lietiniams blyneliams, kuriuos galima užšaldyti ir laikyti ilgesnį laiką.
Kaip panaudoti kiaušinius yra šimtai įvairiausių būdų, tačiau lukštus įprastai laikome atlieka. Visgi, lukštas gali tapti vertinga komposto sudedamąja dalimi, praturtindamas žemę naudingomis medžiagomis, kurią paskui galima bus panaudoti augalų sodinimui. Lukštus taip pat galima panaudoti ir skalbinių balinimui bei indų šveitimui.
Tai puiki trąša jūsų augalams. Laiko patikrinta priemonė, tinkanti įvairių, tiek vidaus, tiek lauko augalų dirvožemio rūgštinimui, prisotinimui naudingomis medžiagomis, skatinančiomis augimą, vešėjimą, derėjimą. Kavos tirščiai gali būti vartojami ir kaip kūno šveitiklis – ne tik puikiai nuvalo negyvas ląsteles, bet ir suteikia odai švelnų rusvą atspalvį.
Arbatos lapeliuose yra gausybė naudingų medžiagų, tačiau geriant ją, mūsų organizmas pasisavina tik trečdalį viso kiekio. Didžioji dalis pasilieka pačiuose lapeliuose. Panaudotus arbatos lapelius galima pernaudoti veido ir kitoms grožio procedūroms, buičiai, taip pat tai gali būti tapti puikiu užkandžiu. Plačiau apie tai galima skaityti čia.
Lukštus dauguma mūsų žino kaip vieną pagrindinių velykinių kiaušinių dažymo priemonių, tačiau retas girdėjęs apie jų nuoviro naudą, skatinantį plaukų augimą. Taip pat lukštai, įdėti į sriubą, suteikia jai ne tik rusvą atspalvį, bet ir praturtina naudingais mikroelementais, kurių lukštuose yra kur kas daugiau nei pačiuose svogūnuose.
Šios žievelės yra ne tik vitamino C šaltinis. Susmulkinta, sutarkuota apelsino ar citrinos žievelė – aromatingas ir kepinių skonį praturtinantis ingredientas. Džiovintas žieveles galima panaudoti ir kaip oro gaiviklį, apsaugantį nuo nemalonių kvapų namuose.
Naminė, augalinė grožio priemonė, itin gerai drėkinanti odą. Sušaldžius agurko gabaliukus kameroje ir jais pamasažavus veidą, efektas dar ryškesnis – oda atrodo skaistesnė, elastingesnė.
Tiek kulinarijoje, tiek augalų priežiūroje, tiek ir grožio srityje praverčiantis produktas. Bananus galima panaudoti pudingo, duonos, ledų, kokteilių gamyboje, kartu su kitais šaldytais vaisiais ar uogomis, o bananų žievė – kupina naudingų medžiagų augalų tręšimui ir jų lapų valymui. Taip pat banano žievelė pasižymi dantis balinančiu efektu.
Žinoma, maisto likučius panaudoti pavyksta ne visada. Visiškai išvengti bet kokio išmetimo greičiausiai būtų neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, namuose galima pradėti kompostuoti. Kompostavimas – tvarus, aplinką tausojantis būdas, tinkamas net ir gyvenant bute. Didžioji dalis maisto likučių, tokių kaip kiaušinio lukštai, vaisiai, daržovės, jų žievelės, prieskoninės žolelės ir jų stiebeliai – gali būti sėkmingai kompostuojamos. Tokiu būdu nuo bendrų atliekų atskirtos maistinės atliekos, bus perdirbamos, kas sumažins metano dujų (pagrindinio šiltnamio efekto sukėlėjo) daromą oro taršą, taip pat bus sunaudojama ir mažiau šiukšlių maišų. Daugiau apie kompostavimo ypatumus savo namuose galite pasiskaityti čia.
Pirmiausiai, planuodami maisto gamybą, pasitikrinkite, kokių ingredientų, reikalingų patiekalo ruošimui, turima namuose. Galbūt atrasite alternatyvų, kurioms greitu metu grėstų išėjimas iš galiojimo termino.
Kitas būdas – pastebėti, kokiomis porcijomis gaminate maistą. Pagaminto ir suvartojamo maisto santykis dažnu atveju nebūna vienodas. Dėl šios priežasties, siūlome atkreipti dėmesį į tai, kiek atitinkamas jūsų šeimos narių skaičius suvartoja maisto, kad žinotumėte ir galėtumėte nesunkiai pasiskaičiuoti reikiamą produktų kiekį. Taip pat dalį pagaminto maisto galite užšaldyti, taip prailgindami jo galiojimo terminą.
Nepamirškite ne tik šaldyti, bet ir reguliariai pasitkrinti šaldymo kameroje esamo turinio. Atsidarius šaldytuvą dažnai atrodo, kad tiesiog nėra ko valgyti, tačiau siūlome pažvelgti į šaldymo kamerą, kurioje net neabejojame, jog atrasite gėrybių, apie kurias buvote seniai pamiršę. Tai paskatins namuose užsilikusių produktų suvartojimą ir atitolins apsilankymą parduotuvėje.
Vienas naudingiausių būdų – susidaryti pirkinių sąrašą. Taip nuėję į parduotuvę, tiksliai žinosite, ko jums reikia, nesiblaškysite ir nepasiduosite impulsyviems, emocijomis grįstiems pirkimams. Taip pat patartina neiti į parduotuvę alkaniems, nes tikėtina, jog panorėsite nusipirkti kažko užkąsti. Tokiu būdu prisidėsite prie didesnių atliekų kiekio ir greičiausiai sveikatos bloginimo.
Galbūt šie patarimai vieniems pasirodys jau seniai girdėti ir žinomi, tačiau tikimės, jog kita dalis jūsų atras kažką naujo ir savo kasdienybėje pritaikys bent po vieną naują būdą, kurį sužinojote, skaitant šį įrašą. Maistas – mūsų kasdienybė, paliekanti pėdsaką ne tik mūsų kūne, bet ir Žemėje.
Žmogus, vertinant nuo akmens amžiaus iki dabar yra gerokai pakitęs, tačiau tiek tada tiek dabar visi mes turime vieną pagrindinį gyvenimo poreikį – kurti sau gerovę. Skirtumas tik tas, kad prieš daugybę metų, gerovė mums apsiribojo pastoge, maistu ir šiltu drabužiu. Dabar, kai visa tai turėti tapo įprasta, mes norime kur kas daugiau. Bėda ta, kad galimybė turėti daugiau iš esmės nepavertė mūsų laimingesniais. Net gi priešingai - mes tampame vis irzlesni, liūdni, jaučiame nepasitenkinimą jeigu negalime kažko turėti ar kai matome, kad kiti turi daugiau. Kai kurie psichologai tokį elgesį vadina “hedoniniu bėgimo takeliu”. Mes bėgame, perkame, bandome susikurti sau gerovę, bet vis grįžtame į tą patį tašką. Turėjimas daugiau ilguoju laikotarpiu nepadidina mūsų laimės.
Pažvelkime į šią situaciją karantino laikotarpyje. Prieš tai mes turėjome galimybę į platų pramogų pasirinkimą, galimybę apsipirkti daugybėje fizinių parduotuvių. Šiuo metu susiaurėjęs pasirinkimų kiekis atrodytų liūdina mus ir sakome, kad būtume laimingi jei galėtume grįžti į iki šiol buvusį laikotarpį. Nors apribojimai iš tiesų liūdina, bet prisiminkime, ar tada buvome 100% laimingi? Tai tik įrodo, kad „daug“ ir „laimė“ nepriklauso vienas nuo kito. Galbūt dabar yra tinkamas laikas apie tai pagalvoti ir pabandyti kažką keisti?
Kiek kartų teko girdėti ar patiems pasakyti frazę “nusipirksiu tai, kad pakelčiau sau nuotaiką”. Kaip ilgai trunka tas pasitenkinimo jausmas? Veikiausiai kelias valandas ar daugiausiai kelias dienas. Po to grįžtame į natūralią būseną ir toliau ieškome galimybių kaip dar save nudžiuginti.
Kiek kartų didelė pasirinkimo galimybė mums suteikė labiau pasimetimo nei džiugesio jausmą?
Kiek kartų sakėme, kad norime tam tikrų dalykų, nes tai suteiks mums laimę, tačiau gave tai, norime dar ir dar. Ar daug žmonių, turėdami didelį namą ir kiemą su gausybe daiktų, automobiliu ir kitomis gėrybėmis pasakė “man jau užtenka”?
Mūsų norai ir mūsų laimės paieška yra nepasotinami. Tačiau svarbu suprasti, kad materialios vertybės neužtikrina laimingo gyvenimo, o resursai, kuriais gaminami mūsų “laimę teikiantys” pirkiniai yra senkantys.
Teikdamos šias įžvalgas nesakome, kad savaime daiktai yra blogis, jog turime nuo visko apsiriboti, iškeliauti į dykynę ir atsisakyti materialaus pasaulio. Tam tikros prekės iš tiesų palengvina mūsų kasdienybę ir suteikia mums patogumą. Vis gi, kalbant iš minimalizmo perspektyvos, neretai mes taip prisirišame prie daiktų ar noro pirkti, kad tai tampa tam tikru įsitikinimu, jog tik turint daugiau galima gyventi geriau. Mums sunku atsisveikinti su nebenaudojamais daiktais, todėl mūsų namai, sandėliukai ar net giminaičių palėpės būna užgriozdinti įvairiais niekais ir mes toliau perkame daugiau. Tada mes pykstame ant savęs, kad štai kiek daug daiktų stovi nepanaudoti, kiek daug drabužių neapsirengiau, kiek daug dulkių prisikaupė ant suvenyrų, nes jų nenuvaliau. Ir štai čia prasideda tarnystė daiktams, o ne naudojimąsis daiktais savo reikmėms. Mes apie juos nuolat galvojame, jais rūpinamės, užleidžiame jiems didesnes erdves, skiriame savo išlaidas jų funkcionalumo palaikymui ir t.t. Kitaip tariant, nusiperkame sau naštą, kuria patys save įsipareigojame rūpintis. Nustoję skirti tam laiko galėtume turėti galimybę tapti laisvesni ir susikoncentruoti į esmines laimės apraiškas.
Minimalizmas yra suvokimas, kad turėti mažiau nėra praradimas. Tai yra kelias į kokybiško gyvenimo paiešką, kai pagrindinė koncentravimosi priežastis esate jūs patys bei jus supantys žmonės, patirtys, pomėgai. Atsisakydami tam tikrų daiktų neiškeliame sau apribojimų ar draudimų. Atvirkščiai - minimalistas perka tai, kas jam yra vertinga ir reikalinga.
Ypatingos formulės nepateiksime, bet pradžiai galite pabandyti atsakyti sau į 2 klausimus:
Daugeliu atvejų atsakant į pirmą klausimą, daug kas gali atsakyti “ne”. Nors turime kur gyventi, kuo apsirengti, ką pavalgyti, esame sveiki, daugeliu atvejų net ir ,rodos, viską turintys žmonės atsako, kad nėra laimingi. Nes laimė slypi ne daiktuose, turtuose ir kiekyje – laimę įprastai jaučia tie, kurie džiaugiasi ne materialinėmis vertybėmis ir yra atradę vidinę laimę. Norint jaustis laimingais, svarbu tai suprasti ir praktikuoti laimę bei vidinį pasitenkinimą ugdančius ritualus. Tai gali būti joga, meditacija, buvimas gamtoje, dienotvarkė, kurioje būtų būtinas punktas “laikas sau”. Taip pat nemažai rašytinių šaltinių rodo, jog tuo metu, kai esame dėkingi, esame laimingi. Pasijausti dėkingais galime pildydami dėkingumo dienorašytį. Tai toks dienoraštis, kuriame kiekvieną dieną išvardiname bent kelias priežastis dėl ko esame dėkingi.
Atsakant į antrą klausimą, ar bent pirmame trejetuke išvardintų laimės priežasčių paminėsite daiktus? Greičiausiai tai bus žmonės, emocijos, akimirkos, teigiamos patirtys, fizinė būklė. Pavyzdžiui šeima, profesinė savirealizacija, naujos patirtys, sveikata. Ieškodami laimės, turėtume susikoncentruoti į šiuos ar kitus punktus, kuriuos sau įvardinsite.
Vertinant dabartinį laikotarpį, galime jį priimti ir iš teigiamos pusės. Galbūt jis yra ne veltui. Gal šis laikas yra galimybė aiškiau akcentuotis į tikruosius laimės šaltinius, atsiribojant nuo noro džiuginti save naujais pirkiniais. Pradėti atidžiau rūpintis savo sveikata, palaikyti glaudesnį emocinį ryšį su šeima, pradėti praktikuoti naujas veiklas ir įpročius, kurie leistų pasijusti laimingais. Nors esame apriboti, bet iš kitos pusės dabar turime mažiau pasirinkimo galimybių, o tai leidžia mums aiškiau pamatyti tai, ko iki šiol skubėdami nepastebėjome ar neskyrėme tam pakankamai laiko.
Tikime, kad pradėje esminius vidinius pokyčius, supratę savo poreikius ir tai, kas priverčia mus jaustis iš tiesų laimingais, susitvarkę savo vidinius namus galime atrasti daugiau ryžto keisti mus supančius išorinius namus – gamtą ir aplinką, kurioje gyvename. 😊🌿
Sulaukus gruodžio pirmosios pradedame suprasti, kad artėjančios Kalėdos jau čia pat! Po truputį įsibėgėja namų puošimas ir dovanų paieška. Kalėdoms ruošiantis metai iš metų, neretai pritrūkstame naujų idėjų. Jeigu jūs taip pat ieškote įkvėpimo, dalinamės tvarų gyvenimo būdą propoguojančios tinklaraštininkės, turinio kūrėjos ir knygos "31 produktyvumo diena" autorės Simonos Cymbaliukaitės (@simonacym) prieš šventinėmis tradicijomis bei ekologiškomis dovanų idėjomis.
Kol iki Kalėdų dar turime kelias savaites, yra pakankamai laiko pradėti ruošti rankų darbo dovanas patiems. "Turiu tradiciją bent dalį dovanų gaminti pati dėl poros esminių priežasčių. Pirmiausia dėl tvarumo, kadangi rankų darbo dovanoms naudoju tvarų įpakavimą. Antra, taip yra ne vien tvariau, bet ir nuoširdžiau ‒ dovanoj yra dalelė tavęs!"
Pagaminti patys galime:
🎁 Vandens burbulus/bombas. Tai greitas ir daug laiko ar ingridientų nereikalaujantis variantas, kuris patiks mėgstantiems šaltos žiemos vakarais pagulėti šiltoje ir kvapnioje vonioje. Kaip pagaminti tokią dovaną rasite čia.
🎁 Lūpų balzamą. Artėjant šaltukui lūpų balzamas yra nepamainomas draugas. Pagaminti jį taip pat nėra sunku, ypač tuomet, kai visą procesą žingsnis po žingsnio pasakoja natūralios kosmetikos prekės ženklo "Uoga Uoga" įkūrėja Lena Sokolovska. Kaip pasigaminti lūpų balzamą rasite čia.
Jei dovanų gaminimas yra ne tau, tuomet tikriausiai pasinersi į dovanų paiešką. Tik čia svarbiausia nepamesti galvos ir pasistengti nepirkti bet ko. "Stengiuosi, kad renkama dovana bent kažkiek galėtų žmogaus gyvenimo būdą padaryti tvaresnį. Bet kas yra svarbiau ‒ dovanoju išties prasmingas dovanas, bandau prisiminti, apie ką žmogus man pasakojo, ko norėjo, kuo žavėjosi. Tai nebūtinai turi būti brangi dovana, bet ir nebūtinai pigi ‒ svarbu tokia, kokia žmonėms nuoširdžiai patiktų!"
Jei ieškote tvarių dovanų idėjų, jums gali patikti Simonos Cymbaliukaitės x UEL rinkiniai:
🎁 Self Care ‒ rinkinys skirtas tvariai kūno priežiūrai. Dėžutėje rasi greipfrutų kvapo dezodorantą BEN&ANNA, SOLIDU šampūną normalių plaukų priežiūrai, SLOWLI bambukinį dantų šepetėlį bei dantų pastą BEN&ANNA. Visi šie produktai yra natūralūs, supakuoti ekologiškose pakuotėse bei draugiški ne tik kūnui, bet ir gamtai.
🎁 Mindful Living ‒ rinkinys, skirtas atsipalaidavimui, meditacijai ir įsiklausymui į save. Jis taip pat padės kuriant naujų metų viziją. Dėžutėje rasi užrašų knygutę A GOOD COMPANY iš perdirbto akmens, pieštuką SPROUT, iš kurio vėliau išauga augalas bei natūralius Palo Santo smilkalus, kurie padės atsipalaiduoti, nurimti ir atgauti vidinį centrą.
Kai dovanos jau paruoštos, laikas pakuoti! "Dovanų pakavimą irgi stengiuosi naudoti tvarų ‒ praeitais metais tai buvo seni laikraščiai, kurie puikiai susinaudojo!"
"Tai ne vien tvaru, bet gali būti ir estetiška. Ypatingai ‒ papildžius eglės šakelėmis (pati naudojau praeitų metų netikros eglutės likučius) ir džiovintais orkaitėje apelsinais."
"Kelioms dovanoms naudojau liną arba medvilnę ‒ natūralias medžiagas, kurias, po dovanų išpakavimo, žmonės neišmes, bet naudos toliau! Įprastai pastarasis dovanų pakavimo būdas yra vadinamas Furoshiki, o keletą idėjų kaip supakuoti šiuo būdu galima rasti čia."
UEL komanda kartu su Simona linki jums, kad pasiruošimas artėjančioms šventėms būtų malonus, jaukus ir kupinas gražiausių prisiminimų! 🎄
Nors iki Kalėdų liko kiek mažiau nei du mėnesiai, prasidėjus lapkričiui vis dažniau pastebime kalėdines reklamas ir pradedame galvoti apie dovanas. Ypatingai dabar, karantino laikotarpiu, skatinama mažiau laiko praleisti prekybos centruose, tad dovanų idėjų galima ieškoti e-parduotuvėse.
Sugalvoti ką padovanoti artimiesiems yra gerokai lengviau, bet kuo nustebinti kolegas ar verslo partnerius, kad dovana netaptų dar vienu nereikalingu daiktu, gulinčiu stalčiuje?
Dovanos versle gali pelnyti ne tik palankumą, bet ir išreikšti jūsų vertybes. Jeigu jūsų verslas puoselėja tvarumo idėją, kodėl savo partneriams ar kolegoms nepadovanoti to, kas ne tik pradžiugintų, bet ir būtų draugiška aplinkai? Dalinamės tvariomis verslo dovanų idėjomis.
Tai gali būti šampūnas, kondicionierius, šveitiklis ar muilas. Kietų higienos prekių gamybai nenaudojamas vanduo, todėl jų transportavimui naudojama mažiau gamtinių išteklių. Šie gaminiai yra praktiški, maloniai kvepiantys ir tikrai nedulkės stalčiuje. Vieni mūsų mėgstamiausių - prekės ženklo "Solidu" produktai.
Stilingos gertuvės visada yra geras sprendimas. Jos padeda gerti daugiau vandens ir atsisakyti įpročio nuolat pirkti mažus vandens buteliukus. Vienos tokių – "Equa" gertuvės, paperkančios savo išskirtiniu dizainu.
Šepetėlius naudojame kiekvienas, tad kodėl gi jų nepakeitus bambukiniais? Vieni tokių – "Slowli" prekės ženklo dantų šepetėliai. Bambukas yra žinomas kaip itin greitai atsinaujinantis gamtinis išteklis, todėl tai yra tinkama alternatyva plastikiniams šepetėliams. Na, o bambukinis šepetėlio dėkliukas tikrai pasitarnaus vykstant į komandiruotes bei užtikrins šepetėlio švarą.
Padėkime savo verslo partneriams ar kolegoms pamiršti apie plastikinius maišelius. Jei jūsų verslas susijęs su maistu, prie maišelių galima pridėti bičių vaško plėveles, silikoninius maisto maišelius, daugkartinio naudojimo kepimo popierių ir iš viso to sukurti praktišką rinkinuką.
Kaip gi be jų? Tai turbūt populiariausios dovanos, bet net ir čia galima pasitelkti išmanumą. Įprastas užrašines galima pakeisti pagamintomis iš akmens pluošto. Tokią inovatyvią naujieną yra sukūręs prekės ženklas "A Good Company". Prie šios užrašinės puikiai tiks to paties prekinio ženklo rašiklis iš žolių bei augantis pieštukas iš "Sprout". Augantis? Taip taip – panaudojus šį pieštuką galima jį pasodinti ir iš jo užsiauginti baziliką, Kalendrą, vyšninių pomidoriukų, ramunėlių ar kitų augalų.
Visas šias dovanų idėjas galite rasti mūsų e-parduotuvės skiltyje "Verslo dovanos". Pasirinktas dovanas galime pritaikyti būtent jums. Užsakant didesnį kiekį, pavyzdžiui šampūnų etiketes galime personalizuoti, ant gertuvių, rašiklių, užrašinių ar kitų gaminių graviruojame įmonės logotipą! Perkant daugiau nei 50 vienetų – taikome nuolaidas.
Nelaukime paskutinės akimirkomis – tvariomis dovanomis pasirūpinti galime jau dabar.
Neseniai kalbinome „Dar kas nors“ iniciatorę Ievą Vilkę, kuri kompostavimu vieno kambario lofte užsiima jau metus laiko ir labai džiaugiasi šiuo sprendimu. Tai jau tapo įprasta jos šeimos kasdienybės dalis. Ieva pasidalino savo patirtimi, kuri gali būti įkvėpimas tiems, kurie kompostuoti bute vis dar nedrįsta, baiminasi dėl galimo nemalonaus kvapo ar maisto muselių. Viso to galima išvengti sukuriant tinkamą komposto klimatą.
Pirmiausiai pasiruošiame tai, kas reikalinga norint kompostuoti: kompostavimo maišas, žemės ir Kalifornijos sliekai. Galvojant kiek jų reikėtų įsigyti, įsivertiname savo namuose suvartojamo maisto ir galimų atliekų skaičių, kad sliekiukai nebadautų ar maisto atliekų jiems nebūtų per daug. Vienas Kalifornijos sliekas per dieną suvalgo pusę savo kūno svorio maisto atliekų, pagal tai galima įsivertinti kiek tokių sliekų tau prireiks. Pavyzdžiui, jei žinai, jog per parą susikaupia apie 500 g atliekų, reikėtų įsigyti 1 kg Kalifornijos sliekų. Pasiruošus visus kompostavimo komponentus, pasirenkame kompostavimo vietą. Geriausia būtų atvira, kvėpuojanti, neuždara erdvė, kur visgi nebūtų per daug šviesos ar tamsos. Patogiausia, jog ji būtų virtuvėje ar netoli jos.
Pastačius kompostavimo maišą, supylus žemes ir Kalifornijos sliekus, pradedame kompostuoti. Išmetamų maisto atliekų į maišą turėtų būti apie 20-30% viso maišo turinio , o likusi dalis turėtų būti žemės, šiek tiek popieriaus ar sausų augalų. Toks kiekių pasiskirstymas, pasak Ievos, jai pasiteisino geriausiai. Svarbu, jog komposto drėgnumas būtų nei per sausas nei per šlapias. Jaučiant, kad žemė labai sausa, kompostą galima tiesiog palaistyti kaip laistome gėles, na, o jei per drėgnas – įdėti daugiau sausos žemės ar popieriaus.
Jei vis gi nutiko taip, jog atsirado maisto musyčių, pirmiausiai reikėtų pertvarkas padaryti pačioje virtuvėje. Kurį laiką ant stalviršių nelaikyti daržovių ar vaisių, nepalikti neišplautų indų. Be to, kad muselės nesisuktų aplink kompostavimo maišą, pačias maisto atliekas geriausia būtų šiek tiek pakasti po žemėmis, apie 2 cm gylyje. Jei ir tai neatbaido muselių, kompostą galima padengti šiek tiek storesniu popieriaus atraižėlių sluoksniu.
Kompostavimui yra netinkamos tokios atliekos kaip mėsa ar žuvis. Taip pat patariama vengti česnako, svogūnų, citrusinių vaisių, nes jie gali pakenkti sliekų odelei. Šie produktai ir yra bene vienintelė priežastis dėl ko gali atsirasti nemalonus komposto kvapas.
Dėkojame Ievai už patarimus, o visą jos patirtį taip pat gali pasiklausyti vaizdo įraše čia.
Jei turėsi daugiau klausimų dėl kompostavimo, drąsiai rašyk mums arba Ievai į Instagram paskyrą @dar_kas_nors. Linkime sėkmės kompostuojant!
Už lango jau ruduo. Sezonų kaita kiekvienam mūsų reiškia vienokius ar kitokius pokyčius. Nauja plaukų spalva, naujas darbas, galbūt nauja gyvenamoji vieta? Tai dažnai reiškia pokyčius ir mūsų spintose.
Apie sąmoningą bei tvarią spintą kalbamės su Kristina Puryte, Instagram paskyros www.instagram.com/krstview įkūrėja.
Iš tiesų, tvari mada mano kasdienybėje atsirado intuityviai, kai vieną dieną besitvarkydama spintą atėjo ‘nušvitimas’, kad perku itin nedaug, perku tik kokybiškus, natūralių audinių drabužius, kad kiekvienas daiktas, kuris atsiranda mano spintoje yra kruopščiai atsirenkamas ir labai mylimas. Tądien garsiai sau įvardijau, kad būtent tokia yra ne tik mano spinta, bet ir mano kasdienybė – atsakinga bei tvari.
Pamenu, kai antrų rankų mada buvo gėdinga. Kartu su viena artimiausių draugų paslapčiomis vasarą keliaudavome į antrų rankų mados parduotuvių didžiuosius prekių papildymo pirmadienius. Jei kas nežinote kaip tai atrodo – labai rekomenduoju tam paskirti vieną rytą. Bent jau to meto tipinis vaizdas įstrigo atminty ilgam – 8:50 val., kas antra pirmadienį, kelios dešimtys vyresnio amžiaus moterų išsirikiuodavo prie durų. Lygiai 9:00 val. Prasideda kova – vieni lekia prie rankinių, kiti prie batų, treti – saugo save. Mes būdavome prie pastarųjų. Antrų rankų mados veteranių neapžaisi, ypač tada, kai tau vos 12-lika. Tačiau savo kąsnį gaudavome ir mes.
Tuo metu norėdavome atrodyti bent kaip iš Zaros ar kitų užsienietiškų ženklų vitrintų. Prieš daugiau nei dešimt metų mums tai buvo prabanga. Tiesa, draugei kartais šį bei tą iš Zaros nupirkdavo. Antrų rankų mada leisdavo pasijusti tarsi nuo podiumo. Jau tada atsakingos mados pagalba žaisdavome madą: verstos odos striukės, įmantraus kirpimo kelnės ir suknelės – namo grįždavome su ne vienu garsių prekių ženklų laimikiu, o draugių paklaustos kur pirkdavome, tylėdavome, juk jos suknelė, tai iš Zaros.
Jau tada antrų rankų drabužį mylėjau labiau nei "fast fashion". Augau, domėjausi, mačiau ir džiaugiuosi, nes šiandien nei man, nei kitiems nebegėda pasakyti, kad mano drabužis antrų rankų. O supratusi save, išsigryninusi apie ką sukasi mano kasdienybė, pajaučiau, kad turiu ką pasakyti ir pradėjau tuo dalintis su kitais. Vėliau sekė mados verslo ir komunikacijos bakalauro pastiprinimas – atsakingos mados kursai, kurie suteikė dar daugiau svorio mano žodžiams. Džiaugiuosi, kad vertiname tvarumą, išskirtinumą ir kokybę, ir vis labiau domimės tuo, ką dėvime.
Kasdienybei mane labiausiai įkvepia miesto pulsas, gamtos harmonija, žurnalai, žmonės bei kelionės, galerijų lankymas.
Labiausiai mėgstu apsipirkinėti antrų rankų parduotuvėse bei "concept stores", taip pat vis labiau prisijaukinu įvairias antrų rankų online platformas.
Na, kadangi atsakinga, tvari mada – mano gyvenimo būdas, kuriuo per naktį nesugalvojau pasukti, o tai nutiko savaime, pažvelgusi iš šono matau labai daug pliusų. Neabejotinai mažas vartotojiškumas, išlavinta akis – žinau, kas verta dėmesio, o ką verčiau palikti, taip pat atsakinga mada ilgalaikėje perspektyvoje yra kur kas pigiau nei "fast fashion"!
Iš tiesų, niekada neperku drabužio, kurį reikia ‘prikelti iš naujo’, dažniausiai perku tai, ką užtenka nunešti į valyklą ar tiesiog išskalbti namuose bei išlyginti. Tačiau visada ieškau ‘naujų’ kampų, kaip vieną ar kitą drabužį būtų galima dėvėti. Puikus pavyzdys šie marškiniai, kurie parsinešus namo man visiškai nebepatiko, tad teko ieškoti dėvėjimo alternatyvos, nes dėl jų įspūdingų rankovių, nenorėjau perleisti į naujas rankas. Ką padariau? Tiesiog apsukau marškinius kita puse!
PRIEŠ:
PO:
Parengė Simona Cymbaliukaitė
Jau beveik į pabaigą einantis paskutinis vasaros mėnesis ir artėjantis rugsėjis daugeliui reiškia sugrįžimą į mokyklą/universitetą/darbą ar tiesiog pargrįžimą į savo darbingą rutiną.
Man asmeniškai, pagrindinė problema visuomet būdavo prisitaikyti prie naujos rutinos, suspėti visus reikalus ir vėl išmokti tinkamai organizuoti savo laiką.
Taigi, iš tiesų, šios problemos niekur neišnyko, bet kasmet su jomis vis lengviau susidoroju ir jau išmokau dėl jų nestresuoti.
Tačiau šiemet, dėl mano susidomėjimo tvaresne gyvensena, atsirado naujas galvosūkis – kaip išvengti atliekų mokslo metais? Laimei, atsakymus radau!
1. Visų pirma, siūlau peržvelgti savo turimas kanceliarines prekes – galbūt jų tarpe bus aplankalų iš senų metų? Vienas protingiausių sprendimų būtų panaudoti tai, ką jau turi. Jei nesunaudotų aplankalų neturite – panaudokite senus laikraščius ir/ar nesunaudotus tapetus! Tokiu būdu dar ir priduosite savo knygoms ir sąsiuviniams savotišką vintažinį stilių.
2. Užrašų knygutė. Nors tai nėra būtiniausias mokyklai daiktas – ji labai padės „iškrauti“ galvą ir susiorganizuoti savo laiką tinkamai. O kad pasirūpintumėte medžiais ir planeta – pirkite jas pagamintas iš perdirbto popieriaus ar kitų tvarių medžiagų. Pati savo turiu iš Urban Earth Lovers ir ja esu labai patenkinta! Bet taip pat rekomenduoju užsirašyti ten tik būtinus dalykus ir taupyti lapus, papildomus dalykus galima užsirašyti į telefoną ir/ar kompiuterį.
3. Tušinukas. Akivaizdu, kad tai yra kone pagrindinis mokyklai reikiamas daiktas (nebent mokotės internetu). Ir išeitis, nenorint naudoti gaminamų tušinukų iš plastiko, yra pirkti juos pagamintus iš perdirbtos medžiagos ar žolės (kurį turiu aš, taip pat iš Urban Earth Lovers), arba medinius.
4. Gėrimai ir maistas su savimi. Tikiu, kad daugelis moksleivių ir studentų turi įprotį laisvu laiku (per pertraukas) eiti į parduotuvę pirkti pietų, užkandžių ir vandens. Tačiau dažniausiai visi šie dalykai yra parduodami pakuotėse ir, greičiausiai, plastikinėse. Kad galėtume to išvengti – nešiokitės pietų dėžutes su savimi, šviežius vaisius ar sumuštinius galite suvynioti į bičių vaško maistines plėveles, o vandenį į savo gertuvę! Bandeles (ir kitus kepinius) valgyklose galite paprašyti į savo maišelį.
5. Naudokite aplinkai draugiškesnį transportą keliui iki mokyklos: jei arti gyvenate – tobuliausias variantas yra eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu, na, o jei ne – naudokite pagal galimybę viešą transportą arba mokyklinį autobusiuką.
6. Dalinkitės savo žiniomis! Su mokytojais, klasiokais įvairiausiais būdais: per pristatymus ir projektus (jei galite pasirinkti patys temą) kalbėkite apie ekologiją, tvarų gyvenimą bei kaip kasdieniame gyvenime naudoti mažiau plastiko ir kitų atliekų. Arba per filmų žiūrėjimo pamokas siūlykite kurį nors apie ekologiją. Tikrai tikiu, kad atsiras žmonių, susidomėjusių jūsų pasakojama informacija.
7. Rūšiuokite! Žinau, kad yra tikrai nemažai mokymosi įstaigų, kur yra trys šiukšliadėžės popieriui, plastikui ir stiklui, tad naudokitės jomis! Tačiau jei tokių neturite – galbūt parodykite savo iniciatyvą, kad jos atsirastų ir mokykla būtų kiek ekologiškesnė.
Pabaigai, tik nuo mūsų priklauso mūsų kasdieniai įpročiai, kokią aplinką renkamės ir kokį pėdsaką šioje Žemėje paliksime. Svarbu – šie pokyčiai nėra sudėtingi, tereikia padaryti tą mažą žingsnelį link aplinkai draugiškesnio savęs ir kaskart į gyvenimą įvesti vis daugiau ekologiškesnių įpročių! Tačiau svarbiausia – nebūti pernelyg perfekcionistu ir nesistengti puoselėti tobulą zero waste gyvenimo būdą. Geriau, jei visi puoselėsime low waste filosofiją ir mažintume tiek atliekų, kiek mums yra įmanoma. O įmanoma mums yra daug!
Rugpjūčio 7-9 dienomis Antalieptėje, Zarasų raj. vyko tvarus šeimos festivalis „ZERO WASTE FEST'20“.
Visos festivalio dekoracijos buvo sukurtos iš natūralių arba panaudotų medžiagų - automobilių padangų, palečių, dėvėtų baldų ir tekstilės. Nebuvo naudojami plastikiniai indai - dalyviai lėkštes ir puodelius atsivežė patys.
Renginio dalyvių laukė įvairios dirbtuvės. Buvo galima patiems pasigaminti žemei draugiškų higienos produktų, atnaujinti pjaustymo lenteles ar kavos tirščius paversti dubenėliu sausainiams, išmokti gaminti veganiškus desertus.
„Visų festivalio dalyvių prašėme sumokėti taršos kompensavimo mokestį, kuris skirtas padengti renginio ir jo pasiruošimo metu sukurtą angles dvideginio, vandens bei plastiko pėdsaką. Tai pirma tokio tipo iniciatyva Lietuvoje. Mes sekėme, kokiu transportu ir iš kur į renginį atvyko dalyviai, kokį maistą naudojo prekybininkai, kiek kilogramų atliekų išrūšiavome. Dabar apskaičiuosime festivalio paliktą pėdsaką gamtai, kurį kompensuosime remdami vietines iniciatyvas.“ – pasakojo viena iš festivalio organizatorių ir Urban Earth Lovers bendraįkūrėja Miglė Makuškaitė.
Organizatoriai kvietė atsigręžti į etiško vartojimo problematiką, tapti sąmoningesniems ekologijos, augalinės mitybos ir gyvenimo be atliekų klausimais ir pasisemti naujų tvarumo idėjų.
Vienas svarbiausių festivalio elementų - „Urban Earth Lovers Talks” diskusijų erdvė. „Diskusijos tvarumo ir aplinkosaugos temomis išlieka svarbios. Gamtos tausojimas daugeliui mūsų atrodo kaip didelis, sunkus ir neįveikiamas žygdarbis. Pastebime, kad girdint apie kitų žmonių ir organizacijų sėkmingas iniciatyvas, matant gyvus pavyzdžius kaip iš atliekų sukuriamos renginio dekoracijos, kyla daugiau motyvacijos tvariam veiksmui kasdienybėje. Šiemet festivalyje kalbėjome apie vandens resursų tausojimą.“ – kalbėjo diskusijų erdvės kuratorė Laura Prievelytė-Juknė.
Benedikto Gylio įžvalgas apie sveiką gyvenseną, kasdienę rutiną maudytis šaltame vandenyje. Anot trisdešimtmečio interneto verslininko bei knygų autoriaus gyvenimo prasmė ir pilnatvė lengviau įsisąmoninama per minimalizmą, vertybes, susikoncentravimą į tai, kas svarbiausia. O kai ryte (net ir žiemą) neri į ledinį vandenį, kad ir kaip to nenori, padarai ir žinai, kad jau esi pasiruošęs dienos iššūkiams, niekas tavęs nenustebins.
Arnoldas Pranskevičius, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, pristatė naująjį ES „Žaliąjį kursą“, pagrindinius jo tikslus, iššūkius ir galimybes. Kalbėdamas Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad Europa siekia jog tvarumas ir ekonominis augimas eitų išvien.
Jėgas sujungė Lietuvos gamtos fondo vadovas, „Nyksta žuvys“ iniciatorius, Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas. Viena populiariausių Lietuvoje žuvų, tunas, dėl intensyvios komercinės žvejybos ir jos aplinkai daromos žalos, išmetamo anglies dvideginio kiekio, šiuo metu yra toks pat taršus kaip kiauliena. Pranešėjai pabrėžė, kaip svarbu atsisakyti ir mažinti nykstančių žuvų žvejybą, žūklę tralais, antibiotikais auginamos žuvies vartojimą.
Elina Chodzkaitė-Barauskienė, „AUGA group“ verslo plėtros vadovė kalbėjo apie tai ar galima gaminti maistą be kainos gamtai. Ekologinis ūkis nebūtinai yra tvarus ūkis, todėl kiekvienas vartotojas rinkdamasis prekes lentynose turi įvertinti ne tik ekologinį ženklinimą, bet ir įmonės tvarumo pastangas.
Valdemaras Gasparovičius, inžinierius įmonėje „UAB Visagino linija“, dalinosi apie tvarias iniciatyvas baldų pramonėje.
Apie tai kas nutinka, kai šampūnas patenka į ežerą kalbėjo Lena Sokolovska, „Uoga uoga“ įkūrėja. Nesusimąstome, kad mūsų kosmetikoje gausu mikroplastiko dalelių, kurios lengvai keliauja pro vandens valymo filtrus ir savo kelionę užbaigia Ramiojo vandenyno „plastiko saloje“.
Kristina Purytė, mados verslo ir komunikacijos specialistė, pasakojo apie apie madą ir vandenį, kiek vandens sunaudojama kasdieniniams mūsų aprangos elementams pagaminti ir kaip tai, ką dėvime, galiausiai atsiranda ir mūsų stiklinėje vandens, kurią išgeriame rytais su citrina.
Ieva Budraitė, aplinkosaugos aktyvistė dalinosi informacija, kad Ramiajame vandenyne plūduriuoja ir kasmet tankėja „Didžioji plastiko šiukšlių dėmė“, kurios plotas užima 1,6 mln. kvadratinių kilometrų. Ji pranešimo metu taip pat pristatė „River Cleanup" akcijos rezultatus ir paaiškino, kodėl Europos Sąjungoje tik 32% upių yra geros ekologinės būklės, o Lietuvoje - vos kas antra.
Nuotraukų autorės Justė Cidilina ir Greta Mieliauskaitė
Atėjo vasara, turbūt dviejų trečdalių žmonių mėgiamiausias metų laikas, ir tikrai ne tik dėl saulės ir gerų orų, ir ne tik dėl saldžių braškių ar visur žydinčių lauko gėlių, bet ir dėl kelionių. Negalėdami keliauti po tolimus kraštus iš naujo atrandame tai, kas yra šalia mūsų - kaimą, Baltijos jūrą, ežerus ir miškus. Visgi kelionės ir turizmas ne visuomet turi tik pozityvią pusę. Kažkieno paliktos šiukšlės, skardinės plaukiojančios ežere ar nuorūkomis nusėtos stovyklavietės - puikus to pavyzdys. Taip pat nepamirškime ir kelionėms naudojamų transporto priemonų CO2 emisijų, kurios yra tiesioginis padarinys kiekvienos mūsų kelionės automobiliu. Tad mūsų, kaip turistų, pareiga rūpintis vietomis kurias lankome bei tarša, kurią sukeliame, tam, kad kartos po mūsų irgi galėtų džiaugtis nuostabiais Lietuvos kampeliais.
Šį kartą pristatome 5 produktus, kurie pravers keliaujant ne tik saugoti gamtą, bet ir patiems palengvins kelionę.
Kuo mažesnį krepšį turiu, tuo atsakingiau ji susipakuoju. Visada stengiuosi rinktis mažesnį krepšį, nes taip keliauti patogiau, išeikvojama mažiau energijos. Na, kietasis šampūnas yra vienas iš mano asmeninių išsigelbėjimų, muilas visuomet buvo akivaizdus pakaitalas dušo želei, bet kuo pakeisti šampūną nesugalvodavau iki kol neatradau šio gėrio. Dabar kelioninis krepšys kur kas lengvesnis, skystos priemonės neišbėga, o natūralios sudėties priemonės nepalieka pėdsako maudantis ežere ar upėje.
Turbūt nereikia sakyti, kad vien amerikiečiai praėjusiais metais išmetė 50 milijardų vandens buteliukų, o pagal Euromonitor International 2021 pasaulyje bus parduota 583.3 milijardai vandens buteliukų, tad kodėl nepabandžius įrodyti jiems, kad pranašavimai klysta ir mes galime sumažinti šį skaičių? Gertuvė naudinga ne tik tuo, kad saugo gamtą, bet ir tuo, kad taupo Jūsų pinigus. Vilniaus parkuose jau galima rasti geriamojo vandens papildymo stoteles, o užsukus į pajūrio kavinę mano gertuvę maloniai papildo vandeniu iš čiaupo. Jei keliauju mišku visda pasinaudoju proga paragauti tyro šaltinio vandens. Tad gertuvė pada sutaupyti ir pasimėgauti ne tik vandeniu, bet ir rytine kava ar arbata virta ant laužo ar šviežiomis apelsinų sultymis iš degalinės.
Nepaisant ar renkuosi sudėtingas pėsčiųjų trasas Žemaitijos miškuose ar ramesnį poilsį Nidoje, dar vienas produktas, kuris itin palengvina man gyvenimą, tai ekologiški pleistrai. Kelis juos visada galima rasti mano kuprinėje ar rankinėje. Pagaminti iš bambuko pluošto, padengti hipoalerginiais ekologiškais klijais, todėl tinka ir mažiausiam iki vyriausiam šeimos nariui, o po naudojimo visiškai suyra.
Kartais atrodo, kad maišelis šen, maišelis ten juk nieko tokio, bet kai žinoma, kad kasmet yra sunaudojama nuo 1 iki 5 trilijonų plastmasinių maišelių, ne milijardų, ne milijonų, o trilijonų, tai sukuria tikrai didelę reikšmę jų vengimui. Dėl to su savimi visuomet įsimetu daugkartinį pirkinių krepšį ir kelis maišelius kitom priemonėm. O jų panaudojimas kelionės metu tiesiog begalinis, tiek turguje mažame miestelyje pardavėjai džiaugiasi, kuomet prašai įdėti į tavo maišelį, tiek užkandžiai juose labai saugiai keliauja dviračiu minamais miško keliukais, o ir kelioninius daiktus taip daug smagiau susidėti, tad dėl tų kelių trilijonų mažinimo, nepamirškime įsimesti maišelio. Juolab, kad keliaujant vienas iš geriausių būdų prisidėti prie tvarumo, tai valgyti močiučių soduose užaugintas vietines gėrybes.
Net nekalbėsiu apie bambukinius šepetukus, nes tikiu, kad juos jau turime ne vienas, bet dar vienas išsigelbėjimas man yra dantų pastos tabletės. Jos lengvos, patogios ir telpa net mažiausioje kurprinėje. Visuomet įsimetu kelias į kelionę, o vakarais pipirmėtės gaiva būna puiki kelionės atgaiva prieš miegą ir nereikia sukti galvos, kad tik kuprinėje neišbėgtų dantų pasta. Tad rekomenduoju pabandyti bent kartą!
Baigiant mūsų kelioninio rinkinio sąrašą, svarbu paminėti, kad minimalistinis ar tvarus gyvenimas nereiškia, kad turite atsisakyti malonumų, bent aš taip nemanau. Mėgstate keliauti? Keliautkite! Nes ir keliaujant galima dar labiau pamilti gamtą, dar labiau norėti ja rūpintis bei dar plačiau skleisti žinią tarp skirtingų žmonių, kodėl tai yra svarbu.
