-
Parduotuvė
- Prekiniai ženklai
- Dovanos
-
Apie Mus
-
Daugelis mūsų menstruacijų metu esame įpratę naudoti tradicines higienos priemones: tamponus ir įklotus.
Dalis naudoja tik vieną priemonę, kitos keičia - priklausomai nuo dienos, o dar kitos naudoja abi iš karto.
Paskutiniu metu daug girdime apie inovacijas ir modernesnius šios srities produktus, kurie yra patikima ir ekologiška alternatyva įprastiems įklotams bei tamponams. Džiaugiamės šiame įraše galėdamos pristatyti aplinkai draugišką ir sveikesnį pasirinkimą.
Galite rinktis net kelias gamtai draugiškas higienos prekes: daugkartinio naudojimo įklotai, tamponai, menstruaciniai apatiniai bei menstruacinė taurelė.
Šiandien labiau nei bet kada anksčiau turime susimąstyti apie mūsų menstruacijų sukeliamą poveikį planetai.
Vidutiniškai per gyvenimą sunaudojame ikii 11 tūkst. vienkartinių higieninių įklotų ir tamponų.
Šį skaičių padauginkite iš skaičiaus moterų patiriančių menstruacijas visame pasaulyje. Štai tiek daug atliekų mes visos kartu sukuriame.
Įvertinkite ne tik atliekas, kurios palieka vienkartinis produktas, bet ir visą gamybos ciklą.
Dauguma įprastų higienos priemonių gaminamos iš medvilnės, kurios gamybai ir apdirbimui reikia labai daug vandens. Ne veltui medvilnė vadinama “labiausiai ištroškusiu augalu” pasaulyje, vienam medvilnės pumpurui užaugti gali prireikti iki 3 litrų vandens. Negana to, ne ekologiškai užauginta medvilnė yra persismelkusi pesticidais ir insekticidais.
Tam, kad higieniniai įklotai tvirtai priliptų prie apatinių naudojamas gamtai kenksmingas teršėjas - polietileno plastikas.
Tamponuose galime rasti dioksino, chloro ir viskozės. Produktui patekus į sąvartyną šios cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, teršia požeminius vandenis bei orą.
Mūsų nuomone, šioms cheminėms medžiagoms ne vieta šalia jautriausių kūno vietų.
Jei ne dėl sveikatos, tai dėl aplinkosaugos, verta rinktis tvaresnes higienos priemones.
Sunku pasakyti ar jūsų asmeninės higienos atliekos ženkliai prisideda prie globalinių aplinkosaugos problemų… Tačiau viena yra aišku, pasirinkus gamtai draugiškus produktus jūs nebūsite ta, kuri kas mėnesį padidina atliekų kiekį sąvartynuose. Vien JAV per metus išmetama 12 milijardų įklotų ir 7 milijonai tamponų.
Tamponai, higieniniai įklotai ir jų pakuotės sukuria daugiau nei 200 tūkst. tonų atliekų per metu. Šiuose produktuose galima rasti plastiko, o įklotus beveik 90 proc. sudaro vien plastikas!
Vidutiniškai moteris per gyvenimą išmetą stulbinančiai didelį kiekį įklotų, tamponų ir jų aplikatorių, nuo 125 iki 150 kg.
Mūsų išmestos plastiko atliekos atsidūria sąvartynuose, blogiausiu atveju - patenka į upes, ežerus ir vandenynus.
2010 metais tvarkant Jungtinės Karalystės paplūdimius buvo rasti vidutiniškai 23 įklotai ir 9 tamponų aplikatoriai kiekviename Britanijos pakrantės kilometre.
Įkloto arba tampono suirimo laikas, ypač jei buvo susuktas į plastikinį pakelį, yra ženkliai ilgesnis nei atlieką išmetusio žmogaus gyvenimo trukmė. Kad šie produktai visiškai suirtų gali prireikti net kelių šimtų metų.
Be to, procesas, kurio metu medis minkštėja kol tampa į medvilnę panašiu audiniu, yra resursus eikvojantis, atliekamas naudojant gamtai žalingas chemines medžiagas.
Nuolat tualetuose nuleidžiama milijonai tamponų, o tai 75 proc. atvejų priežastis, kodėl užsikemša atliekų nuotekų sistemos.
Metus naudojami vienkartiniai higienos produktai sukuria 5,3 kg CO2 pėdsaką.
Skirtingai nei vienkartiniai produktai, OrganiCup menstruacinė taurelė tarnaus daug metų, nes yra daugkartinio naudojimo. Lyginant su įklotais ir tamponais taurelė turi minimalų poveikį aplinkai.
Viena menstruacinė taurelė gali sutaupyti 2400 viekartinių įklotų, tamponų ir jų pakuočių, kurie įprastai užterštų gamtą.
Tik įsivaizduokite, per 10 metų jūsų sunaudoti įklotai ir tamponai tilptų į didelio sunkvežimio priekabą. Viena OrganiCup gali padėti išvengti per dešimtmetį susidarančių šių jūsų atliekų.
Tai gana aplinkai draugiškas sprendimas, lyginti su įprastomis alternatyvomis.
Pasak silikono medžiagos eksperto daktaro Michael Brook iš McMaster universiteto, menstruacinės taurelės iš tiesų yra tvaresnė alternatyva.
SIlikonas savaime yra gana ekologiška medžiaga, kuri išgaunama iš silicio (tam tikros rūšies smėlio ), todėl yrant lėtai grįžta į savo pradinę būseną. Tai vienas dažniausiai sutinkamų mineralių Žemės paviršiuje, todėl tikrai nėra pavojingas aplinkai.
OrganiCup menstruacinei taurelei yra suteiktas Danijos “AllergyCertified” įvertinimas.
Profesionali toksikologų komanda išanalizavo OrganiCup sudėtį bei atliko rizikos vertinimo testus. Todėl galite jaustis saugiai ir užtikrintai, kad produktas atitinka griežčiausius kokybės reikalavimus.
Prisimenate pirmą kartą įsidedant tamponą? Arba pirmąsias dienas išbandant kontaktinius lęšius?
Kiekviena nauja pradžia gali būti šiek tiek sudėtinga, įskaitant pirmąjį kartą išbandant menstruacinę taurelę.
Gali prireikti kelių dienų arba net kelių menstruacinių ciklų, kad įprastumėte. Galbūt norėsite išbandyti kelis skirtingus taurelės sulenkimo ir įsidėjimo būdus.
Nesijaudinkite, greitai išmoksite tinkamai naudoti taurelę ir atrasite jos suteikiamą komfortą bei švaros pojūtį.
Jei turite klausimų apie menstruacines taureles, kaip naudoti, prižiūrėti ir išsirinkti tinkamą dydį – parašykite mumis hello@urbanearthlovers.com.
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Ar tau teko girdėti apie Plastic Free July? Tai pasaulinis judėjimas, kuris skatina liepos mėnesį atsisakyti ir sumažinti vienkartinių plastikinių produktų vartojimą.
Visas iki šiol pagamintas plastikas vis dar yra Žemėje nesuiręs ir neišnykęs. Pusę pasaulio plastiko yra panaudojama tik vieną kartą. Išmestas plastikas dažnai atsiduria būtent vandenynuose, kur skyla į mikroplastiką. Šiandien plastiko dalelių galime rasti visur: dirvožemyje, ore, gyvūnų ir net žmonių organizmuose.
Bet juk plastikas mus lydi kiekvieną dieną. Kaip be jo gyventi?
Šiame įraše mes, Laura ir Miglė, dalinamės paprastais ir mūsų išbandytais būdais kaip sumažinti plastiko vartojimą ne tik liepos mėnesį, bet ir kiekvieną dieną.
Daugkartinio naudojimo gertuvė tapo nuolatiniu palydovu.
Ji visada kartu: sportuojant, darbe, keliaujant.
Gera savijauta mums labai svarbi, todėl stengiamės per dieną išgerti bent 2 l vandens. Dažniausiai gertuvę papildome tris kartus per dieną: ryte prieš išeinant iš namus, per pietus ir po darbu paliekant Urban Earth Lovers studiją.
Jau kelis metus geriame vandenį tik iš čiaupo.
Ar žinojai, kad Lietuvoje galime džiaugtis puikia vandens kokybe? Mums geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių. Toks vanduo yra apsaugotas nuo išorės cheminės ir mikrobiologinės taršos, prisotintas įvairių mūsų organizmui naudingų mineralinių medžiagų.
Atsibodo vanduo?
Metalinę gertuvę gali naudoti vietoje termoso kavai arba arbatai. Taip pat tinka naudoti šviežiai spaustoms sultims. Na, o bare ar lauko festivalyje, gertuvė padeda pakeisti vienkartines plastikines stiklines. Išbandėme. :)
Vasarą džiaugiamės daržovių ir vaisių gausa.
Besimėgaudamos šiomis gėrybėmis stengiamės tausoti gamtą, kuri mums jas padovanojo ir perkame savo daugkartiniuose maišeliuose.
Nesvarbu ar turguje ar prekybos centre savo maišelius naudojame bulvėms, svogūnams, obuoliams, agurkams, sezoninėms uogoms, riešutams ir džiovintiems vaisiams.
Kodėl verta į parduotuvę atsinešti savo maišelį?
Plastikinis maišelis dažniausiai naudojamas 20-30 minučių, kol grįžtame į namus iš parduotuvės, o tada išsiunčiame į šiukšliadėžę. Tik dalis suvartotų plastikinių maišelių atsiduria perdirbimo punktuose, kiti - nukeliauja į sąvartynus, miškus, ežerus, jūrą. O iš ten atgal ant mūsų stalo per maisto grandinę.
Medžiaginiai maišeliai iš medvilnės, lino ar tiesiog senų užuolaidų yra labai lengvi, todėl patogu nešiotis krepšyje šalia kompiuterio ir telefono. Kai norisi sveikesnio užkandžio - daugkartinis maišelis tinka sveriamoms vyšnioms, braškėms, šilauogėms ar riešutams.
Dažnai pietūs skubantiems pakuojami išsinešimui į neperdirbamo putplasčio maisto dėžutės. Dar pridėkite vienkartinius įrankius, šiaudelius ir maišelius…
Mes mėgstame pietus bei užkandžius ruošti namuose ir neštis savo maisto dėžutėje.
Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Dienos metu nereikia galvoti ką, kur ir kaip pavalgyti. Todėl turime daugiau laiko atsisėsti ir ramiai papietauti - nereikia rūpintis ėjimu, laukimu, ieškojimu ir skubėjimu atgal prie darbų.
Planuojant valgiaraštį nereikia kiekvieną dieną sau užduoti klausimo “ką valgysiu šiandien?” Užtenka į šį klausimą atsakyti tik vieną kartą per savaitę.
Maisto planavimas užtikrina sveiką, subalansuotą mitybą tinkamo dydžio porcijomis. Savaitės valgiaraštį suplanuojame per valandą, tačiau savaitės bėgyje tam sutaupama daug laiko, kurį mieliau skiriame skaitymui ar maloniam pasivaikščiojimui.
Mūsų mėgstamiausia vasaros frazė “ačiū, man gėrimą be šiaudelio”.
Plastikiniai gėrimų šiaudeliai biologiškai neskaidomi, jų negalima perdirbti. Panaudojus vos vieną kartą šiaudeliai, įrankiai, lėkštės, ausų krapštukai ir kitos smulkaus plastiko atliekos beveik niekada nesuyra ir teršia mūsų gamtą.
Kai karštą vasaros dieną norime atsigaivinti ir pasimėgauti šalta kava renkamės daugkartinio naudojimo šiaudelius. Tokie šiaudeliai patogiai išsivalo ir gali būti naudojami beveik visą gyvenimą.
Pradžioje buvo keista į kavines atsinešti savo šiaudelį, tačiau greitai supratome, kad šis mūsų įprotis nesukelia labai didelio dėmesio. O sulaukę klausimų skubame pasidalinti mintimis apie plastiko taršą ir alternatyvas vienkartiniams produktams.
Dažną palydovą virtuvėje - plastikinę maistinę plėvelę - iškeitėme į ilgaamžę bičių vaško alternatyvą.
Kodėl bičių vaško plėvelė?
Daugkartinė maistinė plėvelė pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis. Todėl idealiai tinka užkandžių, vaisių, duonos, sumuštinių ar sūrio pakavimui.
Panaudojus galima plauti vėsiu vandeniu ir naudoti vėl ir vėl. Tinkamai prižiūrima bičių vaško plėvelė gali tarnauti metus!
Kelionių metu vengiame greito maisto restoranų. Bičių vaško plėvelė nepakeičiama kai norisi supakuoti namų gamybos sumuštinį ar lengvus pietus. Rankose vaškas sušyla ir sandariai užsilipdo. Todėl maistas išlieka šviežias ilgiau, o kelioninė kuprinė tvarkinga ir švari.
Mėgstame malonius, lėtus grožio ritualus.
Todėl nusprendus savo vonios kambarį paversti draugiškesniu aplinkai iš pradžių pasirodė sudėtinga.
Nuo ko pradėti?
Vienas iš mažiausiai pastangų pareikalavusių pasikeitimų buvo perėjimas prie kietojo šampūno. Tokį šampūną naudoti lengva, jis puoselėja plaukus ir labai skaniai kvepia.
Kietąjį šampūną galima įsigyti be pakuotės arba perdirbamo popieriaus dėžutėje. Taip išvengiama sveikatai kenksmingų BPA plastiko pakuočių.
Kasdienines kūno priežiūros ir kosmetikos priemonės net iki 80 proc. sudaro vanduo. Tačiau kietieji kosmetikos produktai, gaminami be vandens, tik iš koncentruotų aktyviųjų komponentų, padeda išsaugoti gamtos išteklius, mažina neigiamą poveikį aplinkai.
Vienkartinio naudojimo grožio ir higienos prekės dailiose plastikinės pakuotėse sukurtos užtikrinti trumpalaikį komfortą, kuriam pasibaigus jas perkame vėl ir vėl.
Labai apsidžiaugėme atradę aplinkai draugišką alternatyvą vienkartiniams plastikiniams skutimosi peiliukams.
Metalinis skustuvas atrodo stilingai bei užtikrina švarų ir saugų skutimąsį. Tinkamai prižiūrimas skustuvas tarnaus visą gyvenimą.
Daugkartinis metalinis skustuvas nėra diferencijuojamas lytims - jis tiesiog pritaikytas skustis kokybiškai, todėl jo kaina bus sąžiningesnė.
Įsigijus daugkartinį skustuvą tereikės keisti ašmenis - 100 vienetų keičiamų ašmenų dėžutė paprastai kainuoja apie 10 eurų. Pastarųjų turėtų užtekti bent ketveriems metams.
Turbūt mylimiausias mūsų tvarus produktas - menstruacinė taurelė.
Tai lengvai prižiūrimas, higieniškas, sveikas, ekonomiškas ir gamtai draugiškas pasirinkimas.
Menstruacinė taurelė gali tarnauti iki dešimties metų ir pakeisti 250-300 vienkartinių higienos priemonių kasmet. Vidutiniškai, per gyvenimą, moteris sunaudoja 10.000 vienkartinių tamponų ir įklotų, o tai yra nuo 120 iki 150 kilogramų atliekų. Šių produktų atliekos nėra perdirbamos todėl keliauja į sąvartynus arba kanalizaciją.
Laikas, per kurį tamponas ar įklotas bei jo plastikinė pakuotė suyra, yra ženkliai ilgesnis nei mūsų gyvenimo trukmė.
Susiformuoti naujiems įpročiams reikia laiko. Rekomenduojame leistis į pokyčus iš lėto, sąmoningai, leidžiant sau ekperimentuoti, klysti ir mokytis savo tempu. Daugiau idėjų ir patarimų tvariam gyvenimui be plastiko rasite mūsų el.parduotuvėje.
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Įvyko pirmasis Zero Waste festivalis. Ilgai lauktas ir planuotas. Urban Earth Lovers komandos mintys, širdys ir rankos paskutines dvi birželio savaites buvo nukreiptos į pasiruošimą ir pagalbą įgyvendinant unikalų renginį. Todėl šiame įraše dalinamės asmenine patirtimi - kas pavyko, ko trūko ir kas mus įkvėpė.
Festivalio organizatoriai atvirai kvietė prisijungti kuo platesnę grupę žmonių besidominčių aplinkosauginėmis temomis ir tvariu gyvenimu. Panašu, kad pavyko. Susirinko ne tik “zerowasteriai”, bet ir tie kuriems kyla klausimų, dėl asmeninio indėlio link tvaresnio rytojaus.
Atvykusius pasitiko žmonių įvairovė, šypsenos ir pozityvumas. Renginio metu nematėme plastikinių butelių, indų, lėkščių, vienkartinių maišelių, ant žemės numestų šiukšlių. Visiems kartu pavyko sukurti švarią ir jaukią renginio atmosferą.
Festivalis buvo atviras, ne tik dalyviams, bet ir Antalieptės bendruomenei. Renginio organizatorius Inovatorių slėnis pakvietė dalyvauti miestelio gyventojus. Tiek senjorai, tiek vietinis jaunimas žvalgėsi aplinkui, turėjo galimybę dalyvauti diskusijose ir dirbtuvėse. Daugelis antalieptiškių pirmą kartą išgirdo apie plastiko taršos padarinius, tvaraus gyvenimo sprendimus ir žmones, kurie savo buityje stengiasi nesukurti jokių atliekų.
Mums, festivalio epicentru tapo baltas tipis, kuriame įsikūrė Urban Earth Lovers Talks erdvė. Čia Kavos virėjai gamino kavą, o mes šnekučiavomės apie "zero waste" ir "low waste" gyvenimo būdą, dalinomės istorijomis apie tvarias praktikas kasdienybėje. Aš ir Miglė, pasakojome kaip gimė tvaraus verslo idėja, su kokias iššūkiais susidūrėme. Festivalio dalyviams linkėjome džiaugtis mažomis savo ir kitų eko pergalėmis ir bendradarbiauti skleidžiant tvarumo žinutę Lietuvoje.
Drasida Žemaitė, dviejų vaikų mama ir leidyklos Dvi Tylos įkūrėja dalinosi mintimis apie klimato kaitą ir vaikų edukaciją. Paauglės mergaitės Gretos Thunberg pavyzdžiu užsikrėtę milijonai jaunų žmonių visame pasaulyje rodo, kad jaunimui rūpi ekologinės pasaulio problemos. Drasida savo kalboje kėlė klausimą: ar vaikai supranta daugiau? Kokia atsakomybė tenka suaugusiems ir kaip kalbėti su vaikais apie klimato kaitą, atsakingą ir sąmoningą vartojimą?
Tvariai ir minimalistiškai gyvenanti Ieva Vilkė kalbėjo apie maisto švaistymo problemos mastą ir pasekmes. “Jei visą Kinijos teritoriją skirtume maisto auginimui, užaugintume būtent tiek maisto, kiek... paprasčiausiai išmestume”, - pasakojo Ieva. Savo kalboje tvaraus gyvenimo entuziastė dalinosi mintimis, kodėl maisto švaistymas yra viena didžiausių pasaulio problemų, ir kokiais paprastais žingsniais kiekvienas galime prisidėti prie jos sprendimo.
Pėsčiųjų žygio aplink Kauną dalyvė Donata Radžiūnaitė pasakojo apie šiukšles, kurias surinko kelionės metu. Donata ir kiti žygio dalyviai ne tik švarino aplinką, bet ir kiekvieną vakarą surinktas atliekas kategorizavo ir analizavo. Dažniausiai pasitaikiusios šiukšlės - cigarečių nuorūkos, maisto pakuotės, transporto priemonių dalys. “Bus organizuojamas analogiškas žygis aplink Lietuvą. Aš planuoju prisijungti, nes matau tokių iniciatyvų prasmę”, - sakė Donata.
Šešiolikmetis Ąžuolas Rudnickas iš Rokiškio pasakojo apie penkių jaunuolių sugalvotą iniciatyvą Trashsitis. Ąžuolas dalinosi mintimis apie jaunus žmones Lietuvos regionuose, kaip jie mato aplinkosaugines problemas, ką gali jaunimas ir kodėl reikia veikti jau šiandien.
Projekto Precious Plastic komandos narė Žiedūnė Morkūnaitė savo kalboje aiškino apie plastiko įsigalėjimo, rūšiavimo bei perdirbimo tendencijas. “Plastikas yra patvari, ilgaamžė, lengvai apdirbama medžiaga. Problema atsirado, kai plastiką pradėjome naudoti vienkartinių produktų gamybai”, - sakė Žiedūnė.
Geografijos mokytoja ir tvaraus gyvenimo būdo puoselėtoja Gintarė Dambrauskaitė dalinosi beatliekio gyvenimo privalumais ir trūkumais. “Sąmoningas gyvenimas mažinant sukuriamų atliekų kiekį skirtas pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti kasdienybę ir atverti galimybes į laisvesnę būtį. Jei tam tikros praktikos apsunkina ir blogina jūs gyvenimo kokybę, siūlau savęs paklausti - ar man to tikrai reikia?” - mintimis dalinosi Gintarė.
Apie žiedinės ekonomikos galimybes, problemas susijusias su vartojimu, gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimu, tendencijas ir praktinius patarimus siekiantiems kurti verslą dalinosi Cupcup įkūrėjai Valdonė Daugėlaitė ir Irmantas Šuškevičius.
Norintiems tvariai gyventi, atliekų rūšiavimas bei kompostavimas tampa ypač aktualus. Tačiau, ar šis atliekų tvarkymo būdas įmanomas gyvenant mieste? „Tikrai taip“, - sako Aurelija Olendraitė, kompostavimo įdarbinant sliekus buto virtuvėje pradininkė Lietuvoje. „Vos išgirdus apie sliekus virtuvėje, pirmiausia ši idėja daug ką išgąsdina, tame tarpe ir mane. Tačiau prisijaukinus idėją dėl kilnaus tikslo, ji plinta kaip virusas!”, - pasakojo Aurelija.
Urban Earth Lovers komanda festivalio vietoje praleido savaitę. Čia mes, miesto minimalistės apsistojo ir miegojo ant senų basųjų karmelitų vienuolyno grindų. Naktį pro sunkiai užsidarančius medinius langus stebėjome žvaigždes, o anksti ryte pabusdavome nuo labai retos varlės kūmutės “koncerto”.
Visą savaitę padėjome įrengti festivalio erdves ir vedėme “zero waste” stovyklą Rokiškio jaunimui. Būtent vietinis jaunimas ir pagamino festivalio dekoracijas.
Aplink surinkti vyno buteliai, konservų skardinės ir seni stiklainiai pavirto žvakidėmis. Durys, rašymo lentos ir kėdės rastos jau seniai uždarytoje Antalieptės mokykloje buvo panaudotos festivalio dirbtuvių įrengimui. Vietinio jaunimo iniciatyva senos paletės buvo paverstos kėdėmis ir staliukais. Išardėme seną malkinę, o iš likusių medžiagų pagaminome rūšiavimui tinkamas šiukšlių dėžes, kurias toliau naudos antalieptiškiai.
Festivalis paliko daug įspūdžių dalyviams, tačiau savanoriams ir vietiniam jaunimui renginio patirtis pakeitė požiūrį į ekologiją. “Aš dabar kitaip matau žemę, man gera būti gamtoje, nenoriu, kad mūsų planeta pasikeistų” - po festivalio sakė šešiolikmetis Stanislovas. “Aš anksčiau nežinojau, kad turime tiek nedaug laiko sustabdyti klimato pokyčius. Dabar aš pats stengsiuosi keistis”, - mintimis dalinosi savanoris Simonas.
Nors organizatoriai stengėsi kuo daugiau maisto produktų nupirkti iš vietinių ūkių, maisto pakuočių atliekų nepavyko išvengti. Saulės baterijų taip pat nebuvo. Scenų apšvietimui, renginio įgarsinimui, apgyvendinimui ir logistikai buvo naudojama įprasta elektros energija. Verta pripažinti, kad yra kur tobulėti ir siekti, kad kitąmet pavyktų dar labiau sumažinti festivalio neigiamą poveikį aplinkai.
Mums festivalis padėjo išgryninti mintis, susiburti ir apsikeisti idėjomis su bendraminčiais. Matome prasmę ir poveikį, kurį mūsų darbas atnešė dalyviams, vietos bendruomenei ir rajono jaunimui. Būtent todėl tęsime ir kviečiame prisijungti kitąmet.
Pagrindinės scenos diskusijų įrašus galite išgirsti tinklalaidėje Išpakuota.
Parengė Dovilė Daukšaitė
Žmonės, kurie domisi minimalizmu, tvaria gyvensena, ar gamtos saugojimu, turi tam savų priežasčių, vieni tai pradeda daryti norėdami sumažinti chaoso kiekį savo gyvenime, kitiems suspaudžia širdį pamačius dėl maišelių mirštančius banginius, dar kiti išgirdo tai iš sekamų žmonių ir nusprendė, pabandyti. Kiek žmonių, tiek skirtingų istorijų, priežasčių ir motyvacijų.
Kiekvienas atranda savo įkvėpimą ir mums labai gera klausytis pas mus užsukančių klientų istorijų, kurios motyvuoja ir mus, tad nusprendėme pasidalinti keliomis priežastimis, kodėl žmonės pradėjo vis kalbėti apie “Zero waste”, kas skatina didžiausius apsipirkinėjimo fanatus imtis minimalizmo ar kitaip tariant, kodėl verta “Go Green”.
Mūsų poelgiai daro tiesioginę įtaką ne tik mums, bet ir aplinkai, kuri mus supa. Prince Ea savo video įraše sako “Tai (graži žemė) kaip santuoka, mes nesuprantame, ką turėjome, kol tai nedingsta” ir jis atsiprašo ateities kartų už tai, kad gražią žemę atėmė iš jų. Ir tai daugiau mažiau kelias, kuriuo pasaulis šią akimirką eina, būtent dėl to kuriasi organizacijos kaip Ocean CleanUp, 4Ocean, 350, RainforestTrust ir kitos, nes kol daugelis negalvoja apie ateitį, jie galvoja. Ir viena iš didžiausių Zero Waste, Minimalizmo ir Tvaraus gyvenimo bangų turbūt sukilo, po pasaulį apskriejusios Greta Thunberg Ted Talk kalbos. Juk kiekvienas iš mūsų galime pradėti nuo savęs, bent mažais žingsneliais, nes didelis kiekis žmonių darantis bent truputį, turi daug didesnę galią, nei valdžios institucijos ir organizacijos kartu sudėjus.
Kita priežastis jau tiesiogiai susijusi su žmogumi, kuris nusprendžia gyventi tvariai, nes taip gyventi yra labai patogu. Tvarus gyvenimas itin susijęs su minimalizmu, tad dažniausiai pradėję tvariai gyventi, žmonės supranta, kad viskas, ko jiems reikia, jie jau turi, o gal net turi per daug, tad supaprastina savo gyvenimą ir naudoja tik reikalingiausias priemones, Minimalizmas daugumai žmonių siejasi su chaoso sumažinimu, nes sumažėjus daiktų sumažėja ir galvos skausmo jais rūpintis, pirkti naujus, tuo pačiu, sumažėja ir suvartojimas. Tad ekologija = patogumas = ramesnis gyvenimas.
Pratęsiant ką tik užsimintą temą apie minimalizmą, tai ne tik sumažina produktų kiekį, bet ir nusprendus nusipirkti vieną produktą vietoje 5, mes esame linkę jam skirti daugiau pinigų, tad nusiperkame kokybiškesnę prekę ir ilgalaikėje perspektyvoje, mes net dar daugiau sutaupome. Ir tai net ne vienintelė priežastis taupanti pinigus. Pradėjus gyventi minimalistiškai, žmogus atsisako impulsyvių pirkimų, kurie vidutiniškai sudaro 20% mūsų išleidžiamų pinigų. Tad pirkti planuojant, mažais kiekiais bei kokybiškus daiktus, padeda ir mūsų piniginei.
Dar viena iš priežasčių, skatinanti pradėti tvarų gyvenimą - laimė. Skamba, keistai, bet paprastas psichologinis faktorius, kad rūpestis kitais verčia mus laimingais, itin intensyviai veikia šiuo atveju. Kiekvieną kartą, priimdamas sprendimą nepirkti produkto, kurio tau nereikia, atsisakydamas maišelio ar šiaudelio, žinai, kad prisidedi prie kai ko didesnio, kad saugai gamtą, ir tas pasitenkinimo jausmas viduje sukuria itin daug laimės, Būtent dėl to, atėjęs į Zero Waste susitikimą, matai didelį kiekį žmonių su plačiomis šypsenomis, nes daryti gerą yra gera.
Viena iš pagrindinių ir labiausiai džiuginančių priežasčių, tai turbūt yra sveikata. Tvarus gyvenimas paskatina atsisakyti pusfabrikačių, renkamės sveikesnį ir šviežią maistą. Dažniau namie paliekame automobilį ir renkamės pasivaikščioti, ar važiuoti dviračiu. Chemines medžiagas namų švarai iškeičiame į natūralias priemones ir lygiai tą patį padarome savo vonioje su visomis cheminių medžiagų turinčiomis kosmetikos priemonėmis. Visus šiuos ir dar daugiau faktorių sudėjus kartu, pradedame kur kas gražiau elgtis tiek su savo oda, tiek su tuo ką valgome, o tai pozityviai atsiliepia mūsų sveikatai.
Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias yra tai, kad ekologiškas gyvenimas yra itin estetiškas. Turint mažiau, bet kokybiškų ir širdžiai dailių daiktų, viskas tampa itin dailu. Puikus to pavyzdys yra tokios instagram personos kaip: @trashisfortossers, @simpleishliving, @simply.living.well, @taylor.pforwords ir kitos. Tad tai lyg papildomas bonus taškas kasdienai už tai, kad renkiesi saugoti gamtą.
Tai tik kelios priežastys, kodėl verta “Go green”, o jų yra šimtai ir tūkstančiai ir kiekvienam individualių ir svarbių, tad linkime ir Jums atrasti savąją priežastį ir būtinai užsukus į svečius, pasidalinti su mumis.
Parengė Dovilė Daukšaitė
Būsiu atvira, indų plovimas yra tikra bausmė mano kasdieniniam gyvenime, ir buvo tokia jau nuo pačių mažiausių dienų. Iki šiol pamenu kaip namų ruošos darbų sąraše pamačius indų plovimą net nusipurtydavau ir visgi, šio malonumo neišvengsi.
Pradėjusi propaguoti tvaresnį ir gamtai saugesnį gyvenimą, pastebėjau, kad visi atkreipia svarbų dėmesį į šampūno buteliukus, kremo indelius, vandens buteliukus ir kitus plastmasės gaminius, bet retai kam akis užkimba už indų ploviklio. Gal Fairy ir kiti gamintojai padarė mums didelę paslaugą ir nežinome kaip kitaip plauti indus?
Bet džiugu žinoti, kad pasirinkimas yra, galima ne tik chemija netrinti lėkščių iš kurių kitą dieną iki paskutinio trupinio valgysite mamos keptą pyragą, bet ir išvengti dar vienos plastikinės pakuotės šiukšlių kibire tiesiog pasirenkant kietąjį indų ploviklį.
Įpročius pakeisti gana sudėtinga, o nuo vaikystės indus plaunant su skystais plovikliais, tais įprotis giliai įsišakniję ir visgi vienas faktas privertė mane priimti šį sprendimą ir neatsisukti atgal. Indų ploviklyje esančios cheminės medžiagos (formaldehyde, sulphuric acid) turi įtakos gerklų bei nosies sinusų vėžio formavimuisi, tas pats indų ploviklis, kurio niekada tobulai nenuplauname nuo lėkštės ir kuris keliauja su mūsų maistu į mūsų pilvukus. Tuo tarpu kietasis indų ploviklis, gaminamas kokosų aliejaus pagrindu bei alavijo ir Pietų Amerikos muilo žievės ekstraktu skambėjo daug skaniau nei formaldehidas ar triklosanas.
Žinoma, prie to žymiai prisidėjo ir faktas, kad ši plastmasės pakuotė mūsų gamtoje nyksta kartu su visa ta chemija viduje. Tad sprendimas buvo lengvas ir galutinis, o ir gaiviai kvepiantis.
Parsinešus namo pirmąjį kietojo indų ploviklio gabaliuką mąsčiau, tai ką man šią su juo dabar daryti? Kur čia jį man pasidėti, kad neištirptų? Atrodė gana neįprasta jį trintį į indų šepetį, bet, patikinu, tai kurkas paprasčiau nei tą patį šepetį bandyti apipilti skystu plovikliu, tiesiog patrini ir vuolia! Indai švarut švarutėliai. Net jei ir naudojate kempinėlę, tai lygiai tas pats kas muilu trinti kempinėlę duše, lengva ir greitai priprantama, o indų ploviklį tiesiog padedu atgal į muiline (jūs galite ir ant lufo) ir kriauklė švari ir gaivi.
Mano draugei pirmą kartą net iškilo klausimas, ar dabar viską plausiu su kietais produktais, o
aš juokiuosi, kodėl gi ne? Juk taip ir švaru ir sveika, o mūsų organizmai ir taip jau chemijos paragavę.
Sunkiausias šiuo atžvilgiu turbūt piniginis klausimas, nes pilnos chemijos priemonės kainuoja vos eurą ar du, o kietasis indų ploviklis šią kainą lenkia kelis kartus, bet ne vienas straipsnis rašantis apie cheminių ploviklių kenksmingumą gamtai ir mūsų organizmui įkvepia atsidaryti piniginę ir išleisti papildomus eurus, žinant, kad kitą kartą valgant blynus valgysiu tik juos, o ne papildomus cheminius elementus bei investuojant į ploviklį, kurio mano šeimoje užteks dar 4-6 mėnesius..
Norėdami prisidėti prie tvarios gyvensenos ir saugoti gamtą mes neturim pakeisti pasaulio, reikia tiesiog pradėti nuo kasdienių dalykų, o indų plovimas tikrai gali būti vienas iš jų. Juk norint padaryti didžiausią pokytį geriausia kiekvieną dieną padaryti mažą žingsniuką, o po kurio laiko pamatysime to rezultatą, tad to jums šį kartą ir linkiu.
Parengė Danielius, skaitomiausio lietuviško saviugdos tinklaraščio - Debesyla.lt - autorius.
Leisk, eisiu tiesiai prie minimalistinės propogandos per mokslinius tyrimus:
Jei nesi minimalistas - rekomenduočiau tapti. Pasidomėti kas tai. Bent jau paskaityti kokį straipsnį apie minimalizmą bei minimalistišką gyvenimo būdą… Pavyzdžiui šį, kurį skaitai dabar.
Minimalizmas nėra skirtas tik tavo laimei bei gyvenimo kokybei didinti. Jis - dar ir ekologiškas. Kuo mažiau perki - tuo mažiau reikia gamybos, gamybinių išteklių, transportavimo bei darbo.
Iš esmės - zero waste filosofija yra net absurdiškai nesąmoninga! Nes galima nesukurti išvis jokių šiukšlių. Manai, kad tavo bambukinis šiaudelis, atvežtas iš Mikronezijos, labai ekologiškas? Hmmm…
Aišku, nieko nesakau - zero waste gyvenimas yra jėga. Pats bandžiau ir man tai prilipo. Bet minimalizmo - reikia.
Tai…
Ir kaip tapti minimalistu, tačiau neprarasti draugų? Tai paprasta. (Ir tikėtina, kad gale - draugų turėsi daugiau, nei iki šiandien.)
Štai dvi iliustracijos. Pirmoji:
Ir antroji:
Abiejų iliustracijų autorė Eglė Čečenikovaitė.
Vienoje yra Minimalizmas.
...Jį atradau prieš daugiau nei šešis metus. Ir nuo tada jis mane vis labiau veža. O neseniai išleidau ir knygą apie Tinginystės bei Minimalizmo naudą mūsų sveikatai, piniginei bei sugebėjimui džiaugtis.
Na, ši filosofija skirta labiausiai...
Patenki į bent vieną šių grupių? Tuomet skaityk toliau.
Viskas! Ko imsiesi, ką darysi, kur sustosi ar ko sieksi – tai tik TAVO pasirinkimas. Ir niekas negali pasakinėti, ką tau daryti, kiek ko turėti, ką pirkti, o ką ne. Magiški skaičiai ir apribojimai netaikomi.
...Tai ne religija :)
Ši idėja skirta tau, jei drabužiams išleidi milžiniškus pinigus, tačiau vis tiek neturi, ką apsirengti; norėtum rengtis stilingai ir gražiai.
Projektas 333: 33 drabužiai, kas 3 mėnesius, vieniems metams. Iššūkis, skatinantis išsirinkti tik tuos drabužius, kuriuos nešioji, kurie tau tinka ir patinka. Nes visi likę Ir kuriems įprastai išleistum šimtus eurų nėra reikalingi. Turėtum tai pastebėti.
Šis projektas sukurtas moterims, bet tinka ir vyrams. Ypač, jei tavo spinta kosminio dydžio ir vietos vis tiek nepakanka.
Plačiau: Projekto 333 puslapis.
Ši idėja skirta tau, jei „TopShop“ ir „Norfa“ yra tavo mėgstamiausios parduotuvės; nori gyventi prabangiai; nori sutaupyti eurų.
Visą gyvenimą iš senelių girdėdavau posakį: „Skūpas moka dukart“.
O dabar, kai pats pradedu gyventi be tėvų, suprantu, kad tai yra tiesa. Jokie pinigai nėra verti sveikatos ir laiko, kuriuos prarandi perkant nekokybiškus įrankius, drabužius, vaistus, namų priežiūros prekes ar pačius namus. Prisiekiu - LED apšvietimas ir geras šildymo katilas buvo turbūt dvi geriausios mano investicijos. Per mėnesį elektrai išleidžiu po vos 5 eurus, įskaičiuojant ir indukcinės kaitlentės veikimą. Šildymui žiemos metu - apie 15 eurų per mėnesį. Aišku, gyvenu vienas, tačiau visgi... Ir tai 50 kvadratų namas. Hmm.
Plačiau: Vienas geriausių mano skaitytų tekstų šia tema, tave gali įkvėpti mano tau skirtas minimalizmo iššūkis ir šis TED talk:
Ši idėja skirta tau, jei asmeninių finansų tvarkymas atrodo lyg baisus monstras, taigi to labai vengi; išvis nenori skaičiuoti savo pinigų. Tau nebūtina laimėti 90 milijonų eurų, kad galėtum nesirūpinti savo mėnesio išlaidom ir nebūti nuolatinėse skolose greitųjų paskolų kompanijoms ar draugams.
Vietoj to, tu gali susitelkti į tai, kas svarbiausia ir...
a) Neskaičiavus pinigų, tiesiog nepirkti to, ko nereikia ir b) Turint skolų, jas kuo greičiau grąžinti pirmiausiai, kol jos nenusitempė tavęs per devynis pragaro ratus.
Plačiau: Šeimos vyro, atsikračiusio virš 100 tūkst. eurų skolos, tinklaraštis.
Ši idėja skirta tau, jei turi šimtus svajonių, norų ir tikslų, tačiau nė vieno tų dalykų neįgyvendini.
Nors aš mėgstu kalbėti apie naujus tikslus ir iššūkius, Ehei! Iššūkių sąrašai, iššūkių metai... Turbūt pastebėjai. Turėtum suprasti, kad vienas baigtas darbas yra geriau, nei penkiolika pradėtų. Net jeigu tuos penkiolika „tuojau pabaigsi“. Ar tikrai tuojau? Tikrai?
Ši idėja skirta tau, jei trokšti sportuoti, tačiau nežinai nuo ko pradėti; sporto salės atrodo pernelyg sudėtingas reikalas.
Aš nežinau kas mums įkalė į galvas, kad norint turėti gerą sveikatą, būtina eiti į milijonais įrenginių apstatytus sporto klubus arba pirkti iš „TopShop“ vibruojančias kėdes.
Kaip, tavo manymu, gladiatoriai ruošdavosi kovoms koliziejuje? Arba tolimieji protėviai vien tik nusmailintu medžio gabalu nudobdavo liūtus ir dvigubai už dramblius didesnius mamutus?
Plačiau: Urvinio žmogaus fitneso planas ir kaip susikurti sporto salę su penkiais litrais pieno.
Aš galėčiau vardinti ir vardinti. Kodėl geriausiai atsisakyti „draugų“, kurie nesuteikia nieko gero, Ir tik įpročius kartu parūkyti. Kaip maitinantis veganiškai per savaitę įmanoma išleisti maistui vos 10 eurų, kodėl Minimalizmas gerai kelionėse ar kuriant verslus...
...Tačiau tuomet šis straipsnis apie minimalizmą taptų ne toks jau paprastas. :)
Todėl pirmam kartui užteks. O jei norėtum paskaityti daugiau, rekomenduoju šiuos puslapius apie paprastesnį gyvenimo būdą:
Kai pasaulis tampa toks sudėtingas, lieka viena išeitis – paversti jį sau paprastesniu. Tai gali būti sunkiau, nei sėdėti ir kankintis.Tačiau rezultatai atpirks pastangas.
Kaip Valtininkas kartą pasakė: „Minimalizmas – tai lyg akmenų išmetimas iš oro baliono krepšio, kad galėtum pakilti aukštyn ir skirsti tolyn.“
Kodėl to nepadarius šiandien?
Tavo,
Debesyla
Parengė Ieva Vilkė tinklaraščio dar kas nors autorė
Kalbėdama apie ekologišką gyvenseną dažnai vartoju ne visiems žinomą “ekologinio pėdsako” terminą. Viena vertus, tai konkretus mokslinis terminas, matavimo vienetas. Vis dėlto ekologinio pėdsako savoka šnekamojoje kalboje dažnai vartojama kaip “poveikio gamtai” sinonimas.
Man tai pirmiausia graži, intuityviai suprantama metafora. Norime to ar ne, judėdami paliekame pėdsakus. Kartais jie būna laikini ir nereikšmingi – it trumpam, iki pirmosios bangos, įspausti drėgname pajūrio smėlyje. Kartais – dideli, ryškūs ir nepageidaujami, tarsi nuo purvinų batų ant išblizgintų grindų (šiaip jau mus auklėjo taip nedaryti).
Bet kokia žmogaus veikla vienaip ar kitaip veikia gamtą. Vienas būdas ją konkrečiai įvertinti ir palyginti skirtingų veiklų daromą poveikį gamtai yra ekologinis pėdsakas. Jis rodo, kiek tam reikia “gamtos” (žemės, vandens ir oro), jos kiekį išreiškiant produktyvios žemės plotu.
Galima įvardinti visos žmonijos, atskirų valstybių, pramonės šakų, veiklų ir net kiekvieno žmogaus ekologinį pėdsaką. Pavyzdžiui, visos žmonijos ekologinis pėdsakas šiuo metu prilygsta 1,7 Žemės planetų produktyvios žemės plotui (o planetą turime tik vieną).
Toks įvertis rodo, kiek žmonija pereikvoja turimus Žemės išteklius.
Savo asmeninį ekologinį pėdsaką galima pasitikrinti įvairiose internetinėse skaičiuoklėse. Viena jų pasiekiama www.footprintcalculator.org svetainėje. Atsakius į kelioliką klausimų gauname išraišką žemės plotu – kiek Žemės planetų reikėtų, jei visi gyventų taip, kaip Tu?
Rezultatus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi klausimai apima tik nedidelę mūsų gyvensenos dalį. Vis dėlto pačią skaičiuoklę vertinu palankiai, nes ji rodo, kad mūsų ekologinis pėdsakas susideda iš daugelio dalykų – ne tik kuo važinėjame ir kiek energiškai efektyvus mūsų būstas, bet ir ką valgome ir kiek šiukšliname.
Žmonijos poveikį gamtai galima vertinti ir paliekamu CO2 pėdsaku. Čia poveikis gamtai vertinamas pagal susidarantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį: ne tik anglies dvideginio (CO2), bet ir vandens garų (H2O), metano (CH4) bei kitų dujų.
Pavyzdžiui, jei ką nors darant išsiskiria metano dujų, jų poveikį galima prilyginti CO2 poveikiui (pagal sukeliamą šiltnamio efektą 1 kg metano dujų prilygsta 34 kg CO2). Savo CO2 pėdsaką irgi galima įsivertinti internetinėse skaičiuoklėse.
Ekologinis ir CO2 pėdsakai, kaip matavimo vienetai, yra tiesiogiai susiję.
Laikoma, kad apie 60% ekologinio pėdsako sudaro CO2 pėdsakas; likę 40% apima kitaip žmonijos gamtai daromą žalą, pavyzdžiui, cheminę taršą ar miškų kirtimą. Įsigilinusi į abi sąvokas, mieliau renkuosi ekologinį pėdsaką, nes jis apima visus aplinkosaugos aspektus ir skatina tausoti Žemės išteklius.
Man regis, asmeninio ekologinio pėdsako sąvoka paini todėl, kad realiai matome tik mažą jo dalį. Didžioji dalis lieka nematoma; dažnai ją vadinu “slaptu” kasdieniu kenkimu gamtai.
Pavyzdžiui, puikiai suprantame, kad mūsų vairuojamas automobilis išskiria CO2 dujas; o štai išmetę atliekas į bendrą konteinerį nesusimąstome, kad nukeliavusios į sąvartyną jos pus ir išskirs metano dujas. Išmetamų šiukšlių CO2 pėdsakas irgi įeina į mūsų ekologinio pėdsako “biudžetą”. Jei šis būtų ribotas (kaip finansinis), veikiausiai bandytume į jį tilpti rūšiuodami atliekas, o sutaupytą dalį skirtume kam nors kitam (pavyzdžiui, kelionei).
Berners-Lee knygoje “How bad are bananas?” daug dėmesio skiria maisto ekologiniam pėdsakui. Pasak jo, savo CO2 pėdsaką galime sumažinti ketvirtadaliu suvartodami visą įsigytą maistą, dar ketvirtadaliu – valgydami kuo mažiau mėsos ir pieno produktų, o dar 10% – valgydami vietinį sezoninį maistą.
Skaičiai gauti vertinant vidutinio amerikiečio gyvenimo būdą, tad mums tinka nevisai.
Vienaip ar kitaip įdomu tai, kad žymią mūsų ekologinio pėdsako “biudžeto” dalį veikiausiai sudaro dažnai išmetamas maistas, tai, kad valgome labai daug mėsos ar iš toli atvežto egzotinio maisto.
Verta prisiminti, kad ekologinį pėdsaką palieka visi vartojami daiktai.
Kas negirdėjo, kad didžiausią ekologinį pėdsaką palieka naftos ir mados industrijos; pagal kitus statistinius duomenis daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria žemdirbystės ir elektros energijos gavybos sektoriai.
Kartais ekologinis pėdsakas skirstomas pagal valstybes, vis sukariant šunis ant Kinijos ir JAV.
Tuo tarpu Norvegijos mokslininkai nusprendė ištirti, kaip atrodytų, jei visų materialių daiktų gamybos, transportavimo, naudojimo ir utilizavimo ekologinį pėdsaką priskirtume jų vartotojams. Rezultatai atskleidė, kad vartotojai taptų atsakingi už 65% pasaulyje išskiriamų šiltnamio dujų ir už 80% išeikvoto vandens. Viena tyrėjų Diana Ivanova TEDx kalboje sako: “Savo gamtai daromą žalą sumažinsite ne trumpiau prausdamiesi po dušu, o atsakingiau vartodami”.
Jei žmonija nepereikvotų turimų Žemės išteklių, ekologinio pėdsako skaičiuoti nereikėtų. Gamtoje mūsų „pėdsakai“ liktų nepastebimi: atliekas ir perteklines šiltnamio dujas įsisavintų biosfera. Deja, kaip kojų, taip ir savo paliekamo ekologinio pėdsako dažniausiai nepastebime. Gyvename nesuprasdami, kaip kenkiame gamtai, ir dėl to nesukam sau galvos. Daugiau žinodami apie savo ekologinį pėdsaką, galime jo kasdien palikti mažiau.
Šaltiniai:
- Dažnai užduodami klausimai apie ekologinį pėdsaką – Global Footprint Network, FAQs
- Filmukas, aiškinantis ekologinio ir CO2 pėdsako sąvokas bei skirtumus tarp jų – Synergy Files, 2017 (Youtube)
- Straipsnis apie Berners-Lee knygoje „How bad are bananas?“ siūlomą asmeninio CO2 pėdsako skaičiavimo būdą – Lim, Our World, United Nations University, 2010
- Vaizdo įrašas apie vartojimo CO2 pėdsaką – Ivanova, TEDxTrondheim, 2016
Visi mėgstame malonius, lėtus grožio ritualus. Tačiau vonios kambarys dažnai yra viena labiausiai gamtai nedraugiškų vietų mūsų namuose. Kartais net nesusimąstome kiek atliekų čia sukuriame kasdien.
Produktai esantys vonios kambaryje, yra sukurti galvojant apie komfortą juos naudojant, todėl dažnai tai yra vienkartinio panaudojimo prekės dailiose plastikinės pakuotėse, kurioms pasibaigus jas perkame vėl. Tai kuria skaudžias pasekmes gamtai, dėl natūralius resursus eikvojančio gamybos proceso, bei mūsų ir mūsų šeimos sveikatai, dėl daugelyje plastiko esančių kenksmingų cheminių medžiagų.
Kad mūsų grožio procedūros nežalotų nei sveikatos nei gamtos siūlome savo rutiną paversti tvaresne. Dalinamės kodėl verta atsisakyti plastiko ir kaip keletas nedidelių pokyčių vonioje gali padėti išvengti daugybės bereikalingų atliekų.
Kasmet į vandenynus patenka 13 milijonų tonų plastiko. Veikiamas saulės, vandens ir druskos pastarasis skyla į vis smulkesnes daleles, kol tampa mikroplastiku. Kai kuriose vandenyno vietose, kur jas suneša srovės, šių dalelių vandenyje daugiau, negu planktono. Daugybė vandens organizmų sumaišo plastiką su maistu. Gyvūnai žūva įkliuvę į atliekas, jas prariję, arba ilgainiui prikaupę savo organizmuose tiek smulkių dalelių, kad pastarasis sustoja funkcionuoti. Plastiko mikro dalelės pritraukia toksinus, taigi valgydami žuvį užterštą mikroplastiku šiuos toksinus akumuliuojame ir savo organizmuose. Mūsų planeta - tai uždara sistema, taigi vis daugiau geriamojo vandens, netgi to, kurį perkame parduotuvėje jau yra užterštas mikroplastiko pėdsakais.
Viena iš dažniausių vandenyno plastiko atliekų - kosmetikos pakuotės. Tvaresnei plaukų priežiūrai rekomenduojame rinktis kietąsias priemones. Lietuviškos SOLIDU plaukų priežiūros priemonės yra pagamintos naudojant plaukams vertingus, natūralius ingredientus. Jos nesausina odos ir plaukų, bet suteikia unikalų švaros jausmą, reguliuoja riebalų išsiskyrimą į odos paviršių ir maitina plaukus, skatina jų augimą. Kietasis šampūnas ir kondicionierius yra pagaminti nenaudojant vandens, iš koncentruotų aktyviųjų medžiagų, todėl šių produktų užtenka ilgam ir juos patogu naudoti kelionėje. Šampūno pakuotė yra popierinė, todėl ji ekologiška ir lengvai perdirbama.
Daugelis mūsų mėgsta švelnią odą, todėl perkame plastikinius skutimosi peiliukus. Juos panaudoję vos keletą kartų pastebime, kad ašmenys atšipo, peiliukas sulūžo ar surudijo. Jį išmetame ir imame naują. Plastikiniai skustuvai nėra perdirbami, todėl galiausiai atsiduria sąvartynuose. Išlikdami ten šimtus metų jie “pragyvens” mūsų anukus ir proanukius. Nei vienas išmestas plastikinis skustuvas dar nesuiro, taigi milijonai jų vis dar tebėra mūsų Žemėje. Išmesti skustuvų peiliukai ne tik teršia gamtą, bet yra labai pavojingi - patekę į sąvartynus jie žaloja gyvūnus ieškančius maisto.
Tvarus skutimasis - alternatyva vienkartiniams plastikiniams skustuvams, kurie nėra patvarūs. Dažniausiai perkame visą vienkartinių skustuvų pakuotę, kurią netrukus tnka papildyti. Tuo tarpu vienas, kokybiškas, lengvai perdirbamas metalinis skustuvas tarnaus visą gyvenimą ir taip padės sutaupyti. Stilinga metalinė alternatyva yra pagaminta iš pilnai perdirbamo nerūdijančio plieno su lengvai keičiamais peiliukais. Prisijaukinus tokį skustuvą skutimasis taps prabangiu ir sąmoningu ritualu nebeteršiančiu gamtos atliekomis.
Dažnas vonios kambarys yra pripildytas pakuočių ir daugybės skirtingų buteliukų. Taip ši erdvė greitai praranda švaros ir gaivumo atmosferą. Atsisakius plastiko ir sumažinus naudojamų kosmetikos priemonių kiekį vonioje sukursite daugiau erdvės ir estetikos, o išmetamų atliekų kiekis ženkliai sumažės. Kokybiški, daugkartiniai aksesuarai bus draugiškesni Jūsų kūnui ir užims mažiau vietos, Jūsų vonios kambarys įgaus minimalistiškos ramybės.
Vis daugiau moterų iškeičia vienkartinio naudojimo, toksines higienos priemones, kaip tamponus ir paketus į silikoninę taurelę. Vietoje vis papildomų higienos priemonių atsargų, tereikia turėti ją vieną. Taurelė sulaiko daugiau skysčio negu mums įprastos higienos priemonės gali būti naudojama iki 12-os valandų. Ji yra itin lengvai prižiūrimas, higieniškas, ekonomiškas ir svarbiausia, gamtai draugiškas pasirinkimas. Pastaroji gali tarnauti iki dešimties metų ir “sutaupyti” per 250-300 vienkartinių priemonių kasmet. Vidutiniškai, per gyvenimą, moteris sunaudoja 10.000 vienkartinių higienos priemonių, taigi daugkartinė alternatyva yra itin svarbus žingsnis į tvaresnį gyvenimo būdą. Jeigu menstruacinė taurelė atrodo per daug invazinis dalykas Jūsų kūnui, galite rinktis medžiaginius paketus, kuriuos galima lengvai išskalbti.
Plastikinės pakuotės ne tik žaloja gamtą, bet gali būti pavojingos ir mums. Į plastiko sudėtį įeina daugybė skirtingų cheminių medžiagų. Reikalavimai kosmetikos pakuočių gamybai dažnai nėra griežtai ir aiškiai reglamentuoti, todėl niekuomet negalime būti tikri, kad šios cheminės medžiagos, ar jų deriniai, esantys plastike nepaveiks mūsų kosmetikos. Oda - dižiausias mūsų organas, todėl svarbu akylai stebėti ką tepame ant jos. Nenatūralios, dirginančios medžiagos, kvapai, kai kurios kosmetikos sudėtyje esantys karcinogenai, pavyzdžiui aminofenolis, patekę ant odos skverbiasi į mūsų organizmus.
Kosmetikos priemonės stikliniuose indeliuose - saugesnis ir tvaresnis pasirinkimas. Stikliniai indeliai gali būti perdirbti ar panaudoti dar kartą. Natūralios kosmetikos gamintojai siūlo priemones kaip dantų pasta, kremai ar losjonai supakuotus be atliekų. Pasirinkę kosmetiką be plastiko pasirūpinsite tiek savo sveikata, tiek aplinka. Kita alternatyva - kietoji kosmetika, kuri neplieka jokių atliekų po naudojimo. Atsakingi gamintojai kaip FLOW stengiasi, kad jų produktai būtų ne tik tvarūs, bet ir natūralūs, saugūs, pagaminti etiškai.
Plastiko perdirbimas yra brangus procesas. Dauguma kosmetikos gamintojų renkasi pirkti ir naudoti naujas plastiko granules, nes tai ekonomiškesnis pasirinkimas verslui. Gaminant naujas pakuotes naudojama gausybė natūraliųjų išteklių, o pagaminus kilogramą plastiko į aplinką išskiriama šeši kilogramai CO2. Skaičiuojama, kad nuo 1950 iki 2015 metų vos 9% plastiko buvo išrūšiuota. Šis skaičius auga, tačiau daugelis kosmetikos pakuočių yra gaminamos iš keleto skirtingų medžiagų todėl negali būti metamos į rūšiavimo konteinerius ar perdirbamos. Jos nugula į sąvartynus šimtemčiams, pavyzdžiui vienai veido valymo servetėlei suirti reikia net šimto metų.
Viena iš dažniausių vonios kambario atliekų - dantų šepetėliai taip pat nėra rūšiuojami. Jie tarnauja labai trumpai, yra nepatvarūs ir nugula į sąvartynus. Vien Lietuvoje jų išmetame virš 11 milijonų kasmet. Atsisakę plastiko vien savo burnos higienos rutinoje galėtume padėti sumažinti savo išmetamų atliekų kiekį. Bambukinis dantų šepetėlis yra ekologiškas ir malonus naudoti, mat jis ne tik pagamintas iš natūralios medžiagos, bei nėra dažytas cheminėmis medžiagomis. Tokį šepetėlį galima kompostuoti, tereikia išimti plastikinius šerelius.
Vonios kambarys gali tapti draugiškesne vieta aplinkai ir Jums itin paprastai, tereikia žengti keletą nedidelių žingsnelių ir pakeisti įprastinius produktus tvaresnėmis alternatyvomis. Kokybiškesni, be plastiko supakuoti produktai bus malonūs ir saugūs naudoti, saugos mūsų Žemę nuo atliekų ir taršos, o Jūsų vonios kambarys taps paprastesniu ir švaresniu - kviečiančiu pasinerti į sąmoningus grožio ritualus.
Parengė Emilija Antanavičiūtė
Nusprendusi paversti savo grožio rutiną tvaresne ir draugiškesne gamtai atkreipiau dėmesį į ryškiai rožinį plastikinį skustuvą, gulintį mano dušo kabinoje. Tepanaudotas keletą kartų pastarasis jau prašėsi būti pakeistas nauju.
Susimąsčiau – vienkartiniai plastikiniai skustuvai yra brangūs, nemalonūs naudoti ir negali būti rūšiuojami. Nedrąsiai, prigąsdinta apie tai, kad neva lengva susižeisti, bet pasiryžusi pokyčiams nusprendžiau prisijaukinti daugkartinį skustuvą. Štai ką išmokau apie skutimąsi be atliekų per keletą pastarųjų mėnesių:
Vidutinė moteris sunaudoja 24 vienkartinius skustuvus ar keičiamas plastikines galvutes kasmet. Plastikinių skustuvų negalima perdirbti, todėl pakliuvę į buitinių atliekų srautą jie nugula į sąvartynus, kur teršia gamtą. Paukščiai ir kiti gyvūnai mirtinai susižaloja dėl aštrių skutimosi peiliukų ašmenų. Prie šių atliekų prisideda ir gausios plastikinės pakuotės.
Kokybiškas metalinis skustuvas tarnaus metų metus. Šį produktą, bei jo ašmenis galima perdirbti, todėl atliekų kiekis ženkliai sumažėja, o prireikus, skustuvą galima atsakingai išrūšiuoti.
Dažnai nusprendę iškeisti plastikinį produktą į tvarų nustembame pamatę aukštesnę kainą. Tačiau susimąsčiau - kokybiškas, gerai prižiūrimas daugkartinis skustuvas tarnaus bene visą gyvenimą. Vieno plastikinio skutimosi peiliuko kaina yra žemesnė, tačiau pastarieji yra itin nepatvarūs.
Kaip ir daugelio grožio prekių, moterims skirtų skustuvų kaina dažnai yra aukštesnė (apie “rožinį mokestį” galite sužinoti čia). Daugkartinis metalinis skustuvas nėra diferencijuojamas lytims - jis tiesiog pritaikytas skustis kokybiškai, todėl jo kaina bus sąžiningesnė. Įsigijus daugkartinį skustuvą tereikės keisti ašmenis - 100 vienetų keičiamų ašmenų dėžutė paprastai kainuoja apie 10 eurų. Pastarųjų turėtų užtekti bent ketveriems metams.
Taigi tvarus, metalinis skustuvas yra investicija tiek į mūsų planetos ekologinę, tiek į savo finansinę ateitį.
Taip, saugus ir malonus skutimasis skustuvu reikalauja trupučio praktikos. Iš pradžių skutausi itin atsargiai ir lėtai, bet greitai išmokau jį laikyti ir naudoti patogiai. Svarbiausia – neskubėti. Metaliniu skustuvu dar neįsipjovau nei karto, nes juo naudojuosi sąmoningiau ir atidžiau nei tai darydavau su plastikiniais skustuvais.
Internete ir Youtube puslapyje galima rasti daugybę informacijos apie skutimąsi metaliniu skustuvu. Paprastai rekomenduojama skustis po dušo ar vonioje – leidus odai ir plaukeliams suminkštėti. Skutimosi šepetėliu padenkite odą skutimosi muilo putomis. Geriausia naudoti švelniai drėkinantį, natūralų skutimosi muilą. Įsitikinkite, kad skustuvo galvutė ir rankena yra tvirtai suveržtos viena su kita. Visada priveržkite tiek, kad skustuvas tvirtai laikytųsi, bet kitą kartą būtų atsukamas be didesnės jėgos naudojimo. Geras priveržimas užtikrina, kad skustuvo ašmenys yra pakreipti tinkamu kampu. Laikykite skustuvą maždaug 30-45 laipsnių kampu su oda. Rekomenduojama skustis trumpais judesiais ir nenaudoti spaudimo. Būkite ypač atidūs skusdami apie kelius ir kulkšnis. Panaudojus skustuvą išplaukite ir nusausinkite – taip ašmenys išliks aštrūs ilgiau. Nepamirškite nuraminti ir pamaitinti odos drėkinamuoju kremu po skutimosi.
Reklamos kviečia pirkti naujesnius, ryškesnius vienkartinius skustuvus su vis daugiau eilių ašmenų. Tačiau daugeliui prisijaukinusių daugkartinį skustuvą su vienu, aštriu, kokybišku peiliuku skutimosi kokybė pagerėja, oda išlieka švelni ilgiau ir pasitaiko mažiau įaugusių plaukelių.
Plastikiniai skustuvai nėra kokybiški ar dailūs. Ryškaus ir kone vaikiško dizaino, parduodami didelėse plastikinėse pakuotėse jie užima daug vietos spintelėje, o vonioje ar dušo kabinoje neatrodo nei estetiškai, nei minimalistiškai. Priedai kaip drėkinančios juostelės veikia reklamose, o realybėje tampa klampia betvarke.
Įsigijus metalinį skustuvą jis tapo prabangiu vonios kambario aksesuaru. Sunkus, kokybiškas ir minimalistiško dizaino produktas pakeitė mano požiūrį į skutimosi ritualą. Mėgstu glotnią odą, tad anksčiau skutimasis buvo nuobodi kasdienybė – veikla, kurią norisi greičiau užbaigti ir pamiršti. Skutimasis metaliniu skustuvu yra lėtesnis ir sąmoningesnis, tačiau visiškai tam neprieštarauju. Tai tapo ritualu, kuriame naudoju kokybiškus ir malonius produktus, praleidžiu laiką rūpindamasi savo grožiu, o ne atsainiai ir nenoriai atlikdama “prievolę”.
Šiandien daug keliaujame, taigi itin aktualu ar skustuvą galima vežtis rankiniame bagaže. Plastikiniai vienkartiniai skustuvai yra leidžiami. Tuo tarpu metalinį skustuvą galite turėti su savimi, tačiau nepamirškite prieš kelionę išimti jo ašmenų. Rekomenduojame peiliuką supakuoti atskirai. Priklausomai nuo šalies ir oro uosto jis gali būti paimtas patikros metu. Jeigu nutiko taip arba nenorite vežtis peiliuko su savimi, itin patogu, kad peiliukai ir metaliniai skustuvai yra universalūs visame pasaulyje. Taigi peiliuką galėsite įsigyti betkurioje vaistinėje ir sėkmingai naudoti kelionės metu.
Zero Waste skutimasis – vienas iš reikšmingiausių pokyčių, kuriuos galime atvesti į savo gyvenimą norėdami atsisakyti plastiko vonioje. Nemeluosiu, prisijaukinti metalinį skustuvą prireiks šiek tiek praktikos, bet ilgainiui – tai ne tik ekonomiškas pasirinkimas. Tai būdas sukurti sąmoningą ritualą sau ir apsaugoti gamtą nuo šimtų plastikinių skustuvų amžiams dūlančių sąvartynuose ir mūsų nuostabioje gamtoje.
Tas nuostabus jausmas, kai išpakuoja ir nusišypso. Dar geresnis, kai nereikia užantyje slėpti nusivylusių akių ar spausti šypsenos, kai kasmet dovanų gauni vis tą patį dušo kosmetikos rinkinį. Na, vilnonės kojinės, gal ir praktiška, bet kiek metų iš eilės jos gali džiuginti? Dairantis būdų kaip to išvengti sukūrėme originalių ir tvarių dovanų rinkinius, kurie stebins, mokys, o gal net įkvėps pokyčiams. Žvilgtelk, galbūt surasi savo.
„Man gėrimą be šiaudelio“. Ar kada pagalvojai kaip paprasta tai pasakyti? Išbandėme savo kailiu ir įspūdžiai nenuvylė. Galų gale, visai nebūtina savo pokyčių pradėti kavinėje, geriausi pokyčiai prasideda ne kur kitur, o namuose. Ir štai vieną dieną čia nebelieka nei vieno plastikinio šiaudelio. Vietoj jų lininiuose maišeliuose saugomi daugkartinio naudojimo metaliniai jų pusbroliai.
Iš pradžių reikėjo priprasti visur neštis savo gertuvę, tačiau greitai tai tapo savaime suprantama ir netgi patogiau nei kaskart ieškoti kur įsigyti buteliuką vandens. Keliaujant, sportuojant, iki vėlumos užsisėdėjus darbe, žygių ar pasivaikščiojimų gamtoje metu gertuvė – geriausia kompanionė ir minimalizmo bendražygė.
Vietoj vienkartinių pakuočių ir plastikinių maišelių pradėjus naudoti medžiaginius išsisprendžia nemažai problemų. Pirma, stalčiuose nebesikaupia plastikiniai maišeliai. Antra, lentynose atsilaisvina nemažai vietos. Trečia, visos kruopų, riešutų ir sėklų atsargos sutelpa į maišelius, o spintelėse įsivyrauja tvarka ir minimalizmas.
Ieškodamos ekologiškų tekstilės produktų voniai, radome liną. Tai išsprendė bene didžiausią klausimą, kaip vonios kambarį paversti minimalistiniu, bet sukurti jam unikalų įvaizdį. Kas daugiau jei ne rankšluostis ir yra tikrasis vonios kambario veidas? Juo prasideda kiekvienas rytas ir užsibaigia vakaras.
Mėgstantys gaminti virtuvėje praleidžia bene didžiąją dalį savo laisvo laiko. Sukasi ir vargu ar pastebi, kiek daug nereikalingų ir retai panaudojamų daiktų joje yra. Kai radome SPYGLĮ, kartu atėjo ir suvokimas, kad mažiau yra daugiau, o aplink besimėtantys skirtingų dizainų ir paskirčių rakandai, tik kelia sumaištį, o ne padeda sutaupyti laiko. Gal todėl pušies spyglio dizainas ne tik patraukė dėmesį, bet ir tapo kasdieniu salotų palydovu.
Greipfrutų ir dilgėlių kvapais apvijome šį dovanų rinkinį. Kartu suradome būdą kaip lauk iš vonios kambario išstumti sąmyšį ir daiktų perteklių. Taip susipažinome su SOLIDU šampūnu, kuris įpakuotas be plastiko ir natūraliu dezodorantu popierinėje pakuotėje. Iš tiesų, kasdienėje grožio rutinoje kokybė labai dažnai atsveria kiekybę.
Labai gaila, kad dovanų rinkimo maratonas dažnai virsta streso ir destrukcijos lenktynėmis. Ypač jei kalbame apie dovanas vyrams. Idėjos neretai užsibaigia ties juodomis kojinėmis ar kremu po skutimosi. Ir? Atsakymas pats atėjo į galvą. Juk tai galėtų būti natūralių produktų rinkinys, kuriuo draugas, vyras, brolis ar tėtis ne vien džiaugtųsi, bet ir prisidėtų prie tvaresnės aplinkos kūrimo ir bendrystės su pačiu savimi bei tais, kurie yra aplink. Šie pokyčiai prasideda nuo pačių paprasčiausių dalykų, tokių kaip metalinis skustuvas.
Lėti rytai. Stengiamės to išmokti. Nubusti, išgirsti save, o ne telefono pranešimus, išgerti puodelį kavos, pasimankštinti. Tokia ryto rutina mums atrodo teisinga geros dienos pradžia. Nors, žinoma, naivu tikėtis, kad kiekvieną kartą pavyks pabėgti nuo įkyrių kasdienybės atakų, bet net ir tada neverta leisti sau pamesti galvą. Rytai, lydimi tvarių, itin kokybiškų priemonių padės susikaupti, atsipalaiduoti ir pasiruošti dienos iššūkiams.
Ar būna tokių momentų, kai pagauni save nardantį po vandenis, kurie tiesiog kažkur neša? Kai darai vien todėl, kad taip daro visi? Plastikiniai skustuvai, dantų šepetėliai, šampūnai plastiko buteliukuose. Taip ir važiuojam iš eigos ar įpročio ir kasdieniškus dalykus atliekam mechaniškai. Nors be reikalo. Kitą kartą draugiška aplinkai alternatyva nustebina savo paprastumu ir funkcionalumu. Pavyzdžiui medinis dantų šepetėlis ar natūrali dantų pasta. Pastarieji darbą atlieka taip pat, kaip plastikiniai, tačiau jų poveikis aplinkai kur kas mažesnis.
Kartą susimąstėme kaip tvarius įpročius skatinti vaikuose. Juk klausimas „Kodėl jis turi, o aš neturiu?“ vaikams kyla tiesiog natūraliai. O juk visai nebūtina atsisakyti visko. Pačios laikomės nuomonės, kad poreikiai turi egzistuoti, tačiau juos galima suderinti su minimalizmo idėjomis. Pavyzdžiui mediniai žaislai – tai puikus kompromisas tarp vaikiško polėkio žaisti ir tvarumo. O knygos gali įkvėpti mažiems žingsneliams žaislų dėžėje, o rytoj galbūt visas milžiniškiems pokyčiams gamtoje.
Per šias Kalėdas rinkis tvarias, kokybiškas ir aplinkai draugiškas dovanas.
Daugiau dovanų idėjų rasi ČIA.
Jei jums nėra pažįstamas žodis „minimalizmas“, turbūt dar nebūsite girdėję ir apie „furoshiki“. Minimalizmas – tai gyvenimo būdas, kuris skatina mažiau vartoti, vengti plastiko, daugiau dėmesio skirti vidinei darnai ir harmonijai su aplinka. Tuo tarpu furoshiki – tradiciniai japoniški medžiagos lankstymo būdai, naudojami daiktų pakavimui. Kuo abu šie žodžiai susiję tarpusavyje? Tuojau išsiaiškinsime.
Kalėdiniu laikotarpiu ypač suaktyvėja dovanų popieriaus ir įvairių plastikinių dekoracijų bei kaspinų rinka. Deja, bet šios puošmenos vienkartinės. Trumpai džiuginusios tampa šiukšlėmis ir ilgam nugula į sąvartynus. Nereta iš jų yra neperdirbama ir netgi toksiška. Tuo tarpu ekologiška alternatyva dovanų popieriui gali būti paprasčiausia šilkinė skarelė, plonos medžiagos atraiža ar virtuvinis rankšluostis. Šių priemonių rasime kiekvienoje dėvėtų drabužių parduotuvėje, o neretai ir pas kiekvieną namuose. Negana to, tokias dovanų įpakavimo priemones lengva panaudoti dar kartą arba pritaikyti buityje. Jų nereikia išmesti, jos nekenkia aplinkai, o į jas įpakuotos dovanos atrodo ne tik gražiai, bet ir originaliai.
Žinoma, vien turėti medžiagą nepakanka, reikia dar ir žinoti kaip į ją įpakuoti. Čia į pagalbą ateina „Furoshiki“ metodas. Žemiau pateikiamos kelios dovanų pakavimo į medžiagą idėjos. Prie kiekvienos iš jų pridėjome ne tik medžiagos lankstymo instrukciją, bet ir po tvarią dovanos idėją.
Šis medžiagos lankstymo būdas tiks norint supakuoti kelis skirtingo dydžio produktus. Tai gali būti vaisių krepšelis, karšto vyno pagardų rinkinys ar paprasčiausias didelis greipfrutas. Supakuokite į virtuvinį rankšluostį ir taip praktiškai panaudojama taps ne tik dovana, bet ir pats įpakavimas.
Mėgstančiam skaityti žmogui malonu dovanoti knygą. Minimalizmo filosofija primena, kad nebūtinai turime dovanoti naujas knygas. Puikiai tinka jau skaitytos ir gilų įspūdį palikusios. Dalinimasis knygomis puikus tvaraus gyvenimo pavyzdys, kuris ne tik skatina asmeninį tobulėjimą, bet ir saugo gamtą.
Šiandieninio pasaulio ritmas nuolat greitėja. Žmonės skuba, neretai toje sumaištyje pamiršta pačius elementariausius savo poreikius, pavyzdžiui, išgerti pakankamą kiekį vandens. Todėl vis dažniau galime išvysti žmones su savimi besinešiojančius asmenines gertuves. Stilingai į medžiagą supakuota metalinė gertuvė ar mėgstamo gėrimo butelis, neabejotinai nudžiugins gerą draugą ar artimąjį.
Kitas butelių ar gertuvių pakavimo į medžiagą būdas pravers tiems, kurie ruošia dovaną porai ar didesnei draugų kompanijai. Abi dovanas pakuojant kartu, sutaupysite resursų, sukursite jaukesnę dovanų išpakavimo atmosferą ir neabejotinai išsiskirsite originalumu.
Kai sunku nuspręsti, ką dovanoti, neprašausite su valgomomis dovanomis. Tai gali būti naminis pyragas, sausainiai, keksiukai ar bet koks kitas firminis jūsų pačių desertas. Nėra laiko gaminti? Situaciją išgelbės parduotuvė. Visgi, jei įmanoma stenkitės rinktis skanėstus be įpakavimo arba bent jau be plastikinės pakuotės. Savo desertą supakuokite į virtuvinį rankšluostį ir tai taps dviguba dovana – ir skanėstas, ir namams naudingas daiktas.
Per Šv. Kalėdas verta pažvelgti į tai, ką vieni kitiems dovanojame ir kaip tai darome. Dažnai ne pati dovana, o būtent jos įteikimas ir dovanojančiojo jai skirtas laikas džiugina labiausiai.
Grožis ir sveikata dažnai žengia koja kojon - mat, sveikas žmogus yra gražus žmogus. O kur gi jeigu ne vonios kambaryje grožio procedūros ir kūno lepinimo ritualai prasideda ir pasibaigia? Nors vonios kambarys dažnai būna viena mažiausių patalpų namuose, tačiau tai taip pat yra vienas labiausiai gamtai nedraugiškų kambarių. Kad mūsų kasdienės grožio procedūros nežalotų nei mūsų sveikatos nei gamtos, pristatome jums “zero waste” judėjimą, ir pradėsime nuo vonios kambario.
Produktai, randami vonios kambaryje, yra sukurti galvojant apie komfortą juos naudojant, todėl dažnai tai yra vienkartinio panaudojimo prekės dailiose plastikinės pakuotėse, kurioms pasibaigus jas perkame vėl ir vėl. Taip nuolat augantis vartotojiškumas turi neigiamas pasekmes gamtai, dėl natūralius resursus eikvojančio gamybos proceso, bei mūsų ir mūsų šeimos sveikatai, dėl juose esančių kenksmingų žaliavų.
“Zero waste” judėjimas yra sakymas “ne” prekėms, kurios nėra perdirbamos ir po savęs palieka ilgalaikę žymą gamtoje. Tai yra gyvenimo būdas, kuriuo siekiama sumažinti žmogaus paliekamą neigiamą antspaudą žemėje taisant seną ar sulūžusį turtą, pakeičiant vienkartinius plastikinius arba kitus sunkiai perdirbamus daiktus į ilgaamžias, gamtą saugančias alternatyvas.
Pakeitus vos kelis kasdien vartojamus produktus esančius vonios kambaryje, išmetamų atliekų kiekis ženkliai sumažės, o pradėjus naudoti “zero waste” šampūną, kondicionierių ir dantų pastą, nudžiugs ne tik jūsų piniginė, bet ir plaukai bei dantys.
Dailaus dizaino, metalinis perdirbamas skustuvas priešingai nei plastikinai skustuvai tarnaus visą gyveną. Tai alternatyva vienkartiniams plastikiniams skustuvams, kurie nėra patvarūs ir kurių suvartojame begalę. Plastikiniai skustuvai nėra perdirbami, todėl galiausiai atsiduria sąvartynuose, kur žaloja ne tik gyvūnus ieškančius maisto, bet ir gamtą, nes išlieka ten tūkstančius metų. Stilinga metalinė alternatyva yra pagaminta iš pilnai perdirbamo nerūdijančio plieno su lengvai keičiamais peiliukais.
Medinis dantų šepetėlis yra ekologiška alternatyva plastikiniam ar elektriniam šepetėliui. Dantų šepetėliai gaminami iš plastiko, tarnauja labai trumpai, yra nepatvarūs ir praktiškai niekada nesuyra. Baigę savo gyvenimo ciklą sąvartynuose, ten išlieka keliasdešimt kartų. Ar norime tokį turtą palikti savo atžaloms? Bambukinis dantų šepetėlis yra vienas iš populiariausių “zero waste” judėjimo produktų, nes šepetėlis gali būti pilnai kompostuojamas pasibaigus jo naudojimui. Prieš kompostavimą tereikia išimti plastikinius šerelius.
Šukos, turbūt yra lengviausiai pakeičiamas produktas vonioje. Medinės šukos, ne tik gražiai atrodys vonios kambaryje, tačiau ir tarnaus jums daug ilgiau negu bet kokios plastikinės šukos. Tai taip pat yra labiau praktiškas produktas už bet kokias plastikines šukas. Priešingai nei plastikinės šukos, medinė alternatyva nelūžta besišukuojant, nepeša plaukų, taip pat jų neįelktrina ir yra pagaminta iš natūralių medžiagų. Taip pat, jas patogu plauti ir išsausinti sekančiam naudojimui.
Medinės kišeninės šukos Redecker
Lietuvoje galbūt tai vis dar yra naujiena, tačiau visame pasaulyje tai jau yra plačiai vartojama ekologiška prekė. Per 450 tūkstančių pasaulio moterų iškeitė vienkartinio naudojimo, toksines higienos priemones, kaip tamponus ir paketus į slikoninę, gamtai draugišką taurelę, kuri sugeria daug daugiau negu mums įprastos higienos priemonės ir neleidžia skysčiui pratekėti net iki 12 valandų. Jeigu menstruacinė taurelė atrodo per daug invazinis dalykas jūsų kūnui, galite rinktis medžiaginę alternatyvą - medžiaginius daugkartinio vartojimo paketus, kuriuos galima lengvai išskalbti.
Daugkartinė menstruacinė taurelė OrganiCup
Nors ir dabartinis, daugelio naudojamas variantas - vienkartinio naudojimo medvilniniai padeliai makiažui yra pagaminti iš tų pačių medžiagų, daukartinio naudojimo padeliai taupys jūsų pinigus ir taip pat atrodys stilingai, kuomet yra tvarkingai sudėti į stiklinį indelį vonioje. Jie yra itin lengvai plaunami ir greitai džiūsta. Priešingai negu vienkartiniai padeliai, ši alternatyva nėra įpakuota į plastikines dėžutes. Pagalvokite, kiek sutaupysite nusipirkę vos kelis šiuos padelius, vietoj šimtų, kuriuos sunaudojame per metus?
Daugkartinio naudojimo padeliai Dessearth
Dažnai, pasiėmę šampūno ar kondicionieriaus buteliuką į rankas, nesuvokiame realios padarytos žalos gamtai gaminant jų įpakavimus ir buteliukus. Šampūnų ir kondicionierių įvairovė auga kasmet, tačiau ekologišką alternatyvą yra sunku surasti. Viena iš jų, Lietuvoje gaminami ir į ekologiškas pakuotes pakuojami šampūnas ir kondicionierius SOLIDU.
Solidu šampūnas yra skirtas kasdienei plaukų priežiūrai, pagamintas naudojant plaukams vertingus ingridientus, kurie ne tik nesausins odos, bet ir suteiks unikalų švaros jausmą bei reguliuos riebalų išskyrimą į odos paviršių. Kietasis šampūnas yra pagamintas nenaudojant vandens, iš koncentruotų aktyviųjų medžiagų. Šampūno pakuotė yra ekologiška ir lengvai perdirbama, todėl galite nesirūpinti dėl žalos gamtai, kurią sukelia plastikiniai šampūnų buteliukai.
Kietasis šampūnas SOLIDU Exotic
SOLIDU plaukų kondicionieriaus unikalus dizainas padės kruopščiai rūpintis tiek plaukų šaknimis, tiek jų galiukais. Viršutinė plytelės dalis yra skirta plaukų galiukams, o apatinė - plaukų šaknims. Jis taip pat, kaip ir šampūnas yra gaminamas nenaudojant vandens, o naudojant arganų ir sviestmedžio aliejus, skatins plaukų augimą, stiprins plauką, bei nedirgins galvos odos. Po plovimo, plaukai taip pat taps lengvai šukuojamais. Ekologiška pakuotė yra lengvai perdirbama ir neteršia gamtos.
Ekologiška dantų pasta gali būti gana brangu, ypač didelei šeimai. Sprendimas? Namų gamybos dantų pasta iš kiekvienoje virtuvėje randamų produktų: ekologiško kokosų aliejaus, valgomosios sodos, eterinių aliejų.
Receptas:
Sumaišykite du valgomuosius šaukštus organiško kokosų aliejaus su vienu valgomuoju šaukštu sodos ir jūsų pamėgtu 15-20 lašų eterinių aliejų.
Na, o jeigu neturite laiko pasigaminti savo dantų pastos, Georganics dantų pasta taip pat yra puikus sprendimas.
“Zero waste” judėjimas gali atrodyti sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, tačiau su tinkamais įrankiais tranzicija bus vos juntama, o poveikis gamtai - milžiniškas.
