-
Parduotuvė
- Prekiniai ženklai
- Dovanos
-
Apie Mus
-
Šiomis dienomis išėjus į gatvę be apsauginės veido kaukės gali apimti jausmas lyg išėjus be kelnių – gėda, sumišimas ir noras smukti vidun.
Nors COVID 19 plitimo pradžioje LR sveikatos apsaugos ministerija tikino, kad apsaugines veido kaukes turėtų naudoti tik sergantieji, dabar rekomendacijos pasikeitė – kaukes turėtų nešioti visi.
Tačiau išaugus medicininių kaukių paklausai, jos tapo beveik raudonosios knygos vertu pirkiniu, ypatingai dėl to, kad labiausiai jos reikia mums gelbėjantiems medikams.
Tačiau norime pasidžiaugti daugybės įmonių iniciatyva gaminti ne medicinines, bet puikų fizinį barjerą sukuriančias savadarbes medžiagines kaukes.
Jomis pradėjome prekiauti ir mes, norėdami, kad ši nelengvai pasiekiama prekė rastų kelią pas mūsų pirkėjus. Įvairių spalvų, vaikams ir suaugusiems skirtas apsaugines kaukes gali rasti ČIA.
Prieš naudojant kaukę būtina išskalbti. Prieš užsidedant kruopščiai nusiplaukite (20-40 sekundžių) arba dezinfekuokite rankas. Kaukę būtina skalbti ir dezinfekuoti po kiekvieno naudojimo. Skalbkite rankomis muilo tirpale arba skalbyklėje 70 laipsnių temperatūroje ne trumpiau nei 25 min. Po skalbimo medvilninę ar lininę kaukę pavirinkite 1-2 minutes verdančiame vandenyje. Modulinio audinio kaukę po skalbimo užtenka išlyginti įkaitintu lygintuvu.
Dėvint bet kurią kaukę reikia nepamiršti kitų prevencinių priemonių – plauti su muilu rankas arba jas dezinfekuoti, neliesti rankomis veido, akių, nosies, vengti kontakto su kitais asmenimis. Kauke būtinai uždenkite ir nosį ir burną. Nelieskite kaukės, o tai padarę vėl dezinfekuokite rankas.
Kaukei sudrėkus pakeiskite ją į naują. Prieš nuimant kaukę ir jau nusiėmus kruopščiai nusiplaukite arba dezinfekuokite rankas. Kauke nuimkite laikydami už galinių raištelių (nelieskite kaukės priekio).
Šiais neramiais laikais labai lengva pasiklysti tarp gausybės skirtingų patarimų kaip turėtume elgtis. Vienas jų – dezinfekcinio rankų skysčio naudojimas. Trumpai ir aiškiai pateikiame informaciją, kuri, tikime, turėtų padėti renkantis šią priemonę.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Ligų kontrolės prevencijos centras (CDC) rekomenduoja, kad rankų dezinfekciniame skystyje būtų ne mažiau nei 60% alkoholio, nes būtent ši medžiaga kovoja prieš mikrobus. Kai kurie produktai savo sudėtyje turi alkoholio pakaitalą benzalkonio chloridą, tačiau jis nėra toks pat veiksmingas.
Dažniausiai pasitaikanti sudėtis:
- Etilo alkoholis/etanolis/izopropilas (turėtų būti ne mažiau 60%)
- Vanduo arba aloe vera ekstraktas – praskiesti alkoholiui ir suteikti drėgmės odai, nes alkoholis labai sausina odą
- Eteriniai aliejai – pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir maloniu aromatu
- Glicerinas – skysčiui sutirštinti
Patartume rinktis švelnesnes priemones, tokias kaip COSMOS ORGANIC sertifikuotą ekologišką HAOMA dezinfektantą praturtintą eteriniais aliejais. Jis ne tik apsaugos nuo bakterijų bei virusų, bet ir nepažeis rankų. Tai labai aktualu rūpinantis švelnesne vaikų oda.
Šio rankų dezinfekcinio skysčio sudėtyje yra daugiau nei 60% alkoholio išgauto iš ekologiško, sąžiningos prekybos būdu gauto cukranendrių etanolio. Tačiau formulėje nėra jokių sintetinių kvapų, dirginančių emulsiklių, stipriai putojančių medžiagų, naftos chemijos produktų.
Naudokite priemonę tais atvejais, kai nėra galimybės nusiplauti rankų su muilu. Juo reikėtų rankas trint iki tol kol jos tampa sausos, maždaug 30 sekundžių.
Tikrai taip, neatsakingas perteklinis jo naudojimas gali padaryti atvirkštinę paslaugą, nes kūnas nebereaguos į jokius antiseptikus. Ypatingai kenkia priemonės su peroksidu, nes nuo jų ant rankų gali atsiverti net žaizdos.
Vis dėlto geriausia priemonė kovoje su virusu yra labai kruopštus rankų plovimas paprastu muilu, o kitos priemonės turėtų būti naudojamos tik neturint tokios galimybės.
Mes negalime garantuoti, kad ši priemonė apsaugos jus nuo viruso. Tačiau tai gali tapti viena iš sudėtinių dalių kovoje prieš klastingą susirgimą.
Svarbiausias šiame recepte yra alkoholis. Nepamirškite, kad pagal formule jo turėtų būti ne mažiau nei 60%.
Kokį alkoholį naudoti?
- Grynas etanolis – dažniausiai jo sudėtyje yra 95% alkoholio ir 5% vandens. Parduodamas mažais kiekiais.
- Etanolis (denatūruotas).
- Etilo alkoholis – naudojamas alkoholiniuose gėrimuose. Degtinė netinka dezinfekcinio skysčio gamyboje, nebent ji yra 100% stiprumo. Dažniausiai vartojimui skirta degtinė yra 40% stiprumo.
- Izopropilo alkoholis - pagamintas iš propileno dujų.
Venkite bet kokio alkoholio, kuris nėra tinkamas vartoti ant odos.
- 70% alkoholio
- 30% demineralizuoto vandens (filtruoto arba virinto)
- Eterinių aliejų – arbatmedžio aliejus garsėja savo antibakterinėmis savybėmis
Supilkite ingridientus į buteliuką su purškikliu ir naudokite, kai tik jaučiate būtinybę dezinfekuoti rankas ar paviršius.
*Laikykite produktą toliau nuo ugnies ir vaikų.
Kaip jau minėjome, veiksminga priemonė savo sudėtyje turi turėti alkoholio, kuris iš pirmo žvilgsnio neskamba labai ekologiškai.
Tačiau tokios įmonės kaip HAOMA siūlo priemones, kurių sudėtyje yra iš natūralių šaltinių išgaunamo alkoholio, arbatmedžio ir saldžiųjų apelsinų eterinių aliejų. Šios priemonės pakuotė iš perdirbamo stiklo.
Nuotraukų autorė Dovaldė Butėnaitė
Sakoma, kad pavertus mėgstamą veiklą darbu, niekada gyvenime nereikės dirbti. Į darbą mes jau kuris laikas neiname, nes kasdienybės varikliu tapo mūsų gyvenimo būdas. Į jį įeina absoliučiai viskas – mūsų vystomas verslas, santykiai ir laisvalaikis, drabužiai, šiukšlės, transporto priemonės ir dar daug kitų svarbių sudedamųjų.
Prasidėjęs nuo noro apsivalyti, sumažinti daiktų skaičių namuose, minimalizmas padėjo išgryninti norą pasukti gyvenimą kita – ramesne, lėtesne kryptimi.
Tačiau su šiuo palengvėjimu atėjo ir žinių srautas bei atsakomybė. Plastiko teršalais nusėti paplūdimiai, šiukšlėmis užspringusios žuvys, tirpstantys ledynai ir degantys miškai… Beveik kiekvieną dieną mus pasiekia skaičiai sakantys tik vieną - žmonių nepaveiktų ir nesužalotų mūsų planetos vietų lieka vis mažiau.
Vien faktas, jog visas iki šiol pagamintas plastikas yra vis dar nesuiręs ir neišnykęs priverčia krūpčioti. Kiekvienais metais net 8 milijonai tonų plastiko patenka į atvirus vandenis (National Geographic, 2019). Nors atrodytų, kad esame bejėgės kovoti su visagale vartojimo mašina, supratome, kad net mažais kasdienybės pokyčiais galime pamažu valyti mus supančią aplinką. Esame įgalinti ją keisti ir bent šiek tiek kontroliuoti, o ne tik abejingai stebėti. Anot „The Guardian“ (2019) per pastaruosius metus savanoriai visame pasaulyje išvalė milijonus plastiko atliekų.
Galėtume nenutrūkstamai aprašinėti pasaulį krečiančias ekologines katastrofas, tačiau renkamės kalbėti faktais, skaičiais ir tiksliais būdais, kaip galėtume tai pristabdyti: rūšiuoti, mažinti perkamų daiktų skaičių, rinktis viešąjį transportą ir t.t. Mokslininkai sutaria, kad norint sumažinti plastiko atliekų kiekį reikia atkreipti dėmesį ne tik į šiukšlių rūšiavimą ir perdirbimą, bet ir į produktų dizainą bei paskirtį, siekiant, kad daiktas netaptų vienkartiniu, o tarnautų ilgai ir kokybiškai (National Geographic, 2019). Tačiau nesame ir kraštutinumų šalininkės, ir nesiūlome atsisakyti visko, kas lig šiol buvo jūsų gyvenimas. Nebijome klysti ir bandyti iš naujo, ignoruoti naujoves, kurios atrodo nepriimtinos.
Noras puoselėti aplinką peraugo į tikslą dalintis sužinota informacija ir gyvenimo būdo receptais su kitais. Kurti pradžioje nedidelę, bet sąmoningą ir atsakingą bendruomenę. Pirmiausia pasikeitė mūsų vartojimo įpročiai, vėliau namai, o galiausiai ir mes pačios - nuo „amerikietiškos“ svajonės siekimo, kur laimę matuoja mašinos pagaminimo metai ar drabužio etiketė, nusprendėme stiebtis link gerai besijaučiančio žmogaus statuso, kuris savo laimę matuoja saviraiškos, savirealizacijos galimybėmis ir jį supančiais žmonėmis.
Nusprendėme kalbėti apie mažus kasdienius pasirinkimus - kaip valomės dantis, kaip apsiperkame, kaip plauname nešvarius indus. Tuo metu Lietuvoje nebuvo galimybės įsigyti metalinių gėrimų šiaudelių, bambukinių dantų šepetėlių, kietųjų indų ploviklių. Taip mes nusprendėme atidaryti pirmąją „zero waste“ prekių parduotuvę, kurioje lietuviai galėtų įsigyti produktus padedančius sumažinti plastiko kiekį kasdienybėje.
Kiekviena mūsų prekė iki lentynos ateina per mūsų patirtį. Pačios išbandėme metalinius indus, kietuosius šampūnus, kompostavimą nedideliame senamiesčio bute... Nemaža dalis produktų nepasiekė jūsų dėl mūsų aukštų kokybės ir ekologiškumo reikalavimų. Esame išsigryninusios vertybes, pagal kurias renkamės partnerius: 1) produktas (be plastiko, daugkartinio naudojimo, suyrantis arba perdirbamas); 2) gamybos procesas (kur pagaminta, kas pagamino, ar buvo etiškai elgiamasi su darbuotojais). Jei tik yra galimybė renkamės vietinius gamintojus „SOLIDU“, „Dessearth“, „Tata Paper“, „Kumutis“, „UMA“.
Bendradarbiaujame su tais tiekėjais, kurie dėl savo produkto gali padaryti dar daugiau nei iš jų tikimasi. Pavyzdžiui, „Ecoliving“ priklauso „1% for the planet“ organizacijai ir skiria vieną procentą pajamų nevyriausybinei organizacijai, kuri įgyvendina aplinkosauginius projektus. Tuo pačiu pasodina po vieną medį už kiekvieną parduotą produktą. „A Good Company“ sukūrė ypatingai tvarią pakuotę iš perdirbto akmens popieriaus, kuri yra atspari vandeniui, pernaudojama daugelį kartų. Lietuviai „Dessearth“ gamina makiažo padelius tik iš atraižų, kurios atkeliauja iš didžiųjų tekstilės fabrikų.
Tikime, kad mūsų parduotuvėje galite ne tik apsipirkti, bet ir pabūti, užmegzti įdomų pokalbį, atrasti dar neatrastą. Nes mūsų darbas yra mūsų gyvenimo būdas.
Laura ir Miglė
Tas nuostabus jausmas, kai išpakuoja ir nusišypso. Dar geresnis, kai dovana po kelių naudojimų neiškeliauja į sąvartyna arba tiesiog kaupia dulkes lentynose. Dairantis būdų kaip to išvengti sukūrėme 10 originalių ir tvarių dovanų sąrašą, kurios stebins, mokys, o gal net įkvėps pokyčiams. Žvilgtelk, galbūt surasi savo.
Kiekvieno herojus rytui reikia energijos užtaiso. Šis rinkinys skirtas aktyvaus miesto minimalisto dienos pradžiai. Aplinką ir sveikatą tausojančios priemonės padės sukurti gamtos įkvėptą ritualą. Be nereikalingų minčių ar gamtą teršiančių atliekų.
Ramybė ir sąmoningumas prasideda nuo nedidelių, kasdienių pasirinkimų. Šis minimalistinis rinkinys sukurtas natūraliems grožio ritualams. Tegul stresas ir miesto šurmulys lieka už vonios kambario durų. O atsakingai pagaminti grožio produktai pasirūpins jūsų mylimųjų oda ir plaukais be plastiko ir atliekų.
Tvarus ir atsakingas skutimasis gali būti paprastas, malonus ir nepriekaištingai švarus. Šis rinkinys skirtas kokybę ir natūralius produktus vertinančiam vyrui, kuris nepamiršta rūpintis tiek savimi, tiek aplinka.
Norint gyventi tvariau nebūtina nerti į kraštutinumus ar atsisakyti patogumų. Šis šventinis rinkinys skirtas tvariems eksperimentams virtuvėje. Funkcionalūs ir ilgaamžiai produktai padės žengti žingsnelį link aplinkai ir šeimai sveikesnių namų.
Šis rinkinys skirtas mėgautis ramiu, gamtos įkvėptu ritualu tiek namuose, tiek keliaujant. Lengvos ir patogios priemonės padės sukurti minimalistišką vonios interjierą, produktai tilps ir kelioniniame krepšyje. Rytai, lydimi tvarių, itin kokybiškų priemonių padės susikaupti, atsipalaiduoti ir pasiruošti dienos iššūkiams.
Sezoninis šampūnas jaukiems žiemos dušo ritualams. Sudėtyje esantis smulkintas cinamonas ir jo lapų eterinis aliejus švelniai stimuliuoja galvos odą, taip padėdamas suaktyvinti kraujotaką ir skatinti plaukų augimą. Cinamonui draugiją palaiko kardamonas, kalendros, apelsinai ir šilta, saldi vanilė. Natūralus, ekologiškas, šokoladu kvepiantis kakavos sviestas kondicionuoja, minkština ir saugo plaukus nuo žiemos šalčių, o hidrolizuoti ryžių baltymai sulaiko plaukų drėgmę bei suteikia jiems švelnumo ir blizgesio.
Puikus pasirinkimas gamtos mylėtojams – prabangus kietasis kūno kremas supakuotas be jokių plastiko atliekų į 100% perdirbamo kartono dėžutę! Kremas pagamintas iš aukščiausios kokybės ekologiško kakavos sviesto ir kokosų aliejaus, todėl minkština ir maitina sausą ar net uždegiminę odą. Arkties braškių sėklų aliejus veikia kaip antioksidantas, todėl apsaugo odą šaltuoju metų laiku. Subalansuotas laurenių ir bosvelijų aromato derinys padeda apsivalyti nuo neigiamų minčių ir pajusti vidinę pilnatvę.
„Man gėrimą be šiaudelio“. Ar kada pagalvojai kaip paprasta tai pasakyti? Išbandėme savo kailiu ir įspūdžiai nenuvylė. Galų gale, visai nebūtina savo pokyčių pradėti kavinėje, geriausi pokyčiai prasideda ne kur kitur, o namuose. Ir štai vieną dieną čia nebelieka nei vieno plastikinio šiaudelio. Vietoj jų medvilniniuose maišeliuose saugomi daugkartinio naudojimo metaliniai jų pusbroliai.
Iš pradžių reikėjo priprasti visur neštis savo gertuvę, tačiau greitai tai tapo savaime suprantama ir netgi patogiau nei kaskart ieškoti kur įsigyti buteliuką vandens. Keliaujant, sportuojant, iki vėlumos užsisėdėjus darbe, žygių ar pasivaikščiojimų gamtoje metu gertuvė – geriausia kompanionė ir minimalizmo bendražygė.
Mėgstantys gaminti virtuvėje praleidžia bene didžiąją dalį savo laisvo laiko. Sukasi ir vargu ar pastebi, kiek daug nereikalingų ir retai panaudojamų daiktų joje yra. Kai radome bičių vaško plėvele, kartu atėjo ir suvokimas, kad mažiau yra daugiau. Jos puikiai tinka išvykoms, išlaiko maistą šviežią, gali būti panaudojamos kaip maistinė plėvelė, maišelis užkandžiams, pakuotė pirkiniams, pyrago gabalėliui ar sūriui.
Per šias Kalėdas rinkis tvarias, kokybiškas ir aplinkai draugiškas dovanas.
Daugiau dovanų idėjų rasi ČIA.
Birželio mėnesį vykusiame festivalyje “Būtent!” inicijavome diskusiją apie tai ar “zero waste” judėjimas yra mada kuri greit pasibaigs? O gal beatliekio gyvenimo filosofija gali sukurti reikšmingą pokytį Lietuvoje?
Kviečiame žiūrėti visą diskusijos įrašą ir pasidalinti savo mintimis apie Lietuvoje populiarėjantį “zero waste” gyvenimo būdą ir būtinus pokyčius siekiant tvaresnės visuomenės.
Diskusijos dalyviai:
Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė „Rimi Baltic“ Renata Sagatauskė,
Socialinės inciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas Giedrius Bučas,
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė
Diskusijos moderatorė: žurnalistė Milda Noreikaitė
Parengė Anelė Raudytė-Petrauskė
Tėtis miškininkas – lyg laimingas bilietas ekologiško gyvenimo loterijoje. Neprisimenu, kad kada būčiau girdėjusi pamokymus apie šiukšlinimą, rūšiavimą, vandens ar elektros taupymą. Atrodo, kad viską man pasakydavo tėčio žvilgsnis glostantis kiekvieną medį. Kartu ir nesibaigiančios istorijos apie miško gyvenimą, o kartais ir apie „blogiečius“ – gesintus gaisrus, prišiukšlintas poilsiavietes, per naktį iškirstus ir pavogtus medžius.
Į dažnai tėvus kamuojantį klausimą „Ką veikti? Man nuobodu!” vieną dieną gavau labai paprastą atsakymą – „Eik gatve tolyn ir rink šiukšles“. Mintis pasirodė lyg kažkokia gėdinga, bet kartu įdomi. Griebusi draugę patraukiau į medžioklę, o po kelių valandų tėčiui jau rodėme mūsų laimikius.
Tačiau kaip sudominti ir išugdyti vaikus pasaulio mylėtojais, kai išsilavinimas visai ne miškininko ar ekologo, galvoje nėra augalų lotyniškų pavadinimų, o biuras irgi ne pora tūkstančių kvadratų miško? (Beje, susitikti ir vaikus supažindinti su tikru, savo darbą dievinančiu miškininku galima užsukus į „Pasimatuok eigulio kepurę“!)
Tikiu, kad ekologiška ir tvari vaikystė tikrai įmanoma bet kokiomis sąlygomis, o mūsų ateitis dar labai mažų, bet jau sąmoningų žmonių rankose.
Žaislai. Didžiausias mažųjų turtas. Tačiau vaikams augant daugėja ir žaislų, o ir tokių, kurie pusiau sulūžę, neturi ratų ar akių. Anot Bea Johnson knygos „Namai be atliekų“ reikėtų nuo pat pirmųjų dienų stengtis užkirsti kelią į namus plūstančiai plastikinių žaislų armijai. Rinktis medinius ar iš kitų natūralių medžiagų pagamintus. Nepamiršti, kad geriau vienas kokybiškas nei dešimt vienadienių linksmintojų.
Jau nusibodusius, bet dar dailius ir veikiančius žaislus pyplys/ė galėtų pats atrinkti labdarai, pasidalinti su kitais mažyliais. Taip kurtųsi ne tik minimalisto, bet ir socialiai atsakingo, dalintis mokančio žmogaus tradicijos.
Daugybę žaislų lengva pasigaminti ir namie. Juk kartais paprasta kartoninė dėžė virsta rūmais, mašina ar spinta į Narniją, kol brangūs žaislais prašmatniomis etiketėmis tyliai verkia kamputyje.
Rudenį žaislais tampa įvairiaspalviai lapai, kaštonai ar šermukšnio šakelės, kurie taip pat gali sulipti į nepaprasto grožio vainiką namams papuošti. Kartu su tėvais išskaptuoto moliūgo nepakeis jokia pirktinė dekoracija, o nuotykių istorijų ir personažų kūrimas tokio žibinto šviesoje sužadins kiekvieno mažylio vaizduotę.
Į mišką! Atvažiavus į kaimą ar mišką, kiekviena diena gali tapti mažu nuotykiu. Eiti rinkti riešutus, grybus ar uogas? Knygos ar programėlės pagalba bandyti atpažinti medžius ir vabalus? Rinkti rudeninius lapus? Stebėti paukščius? Susirasti gretimą ūkį ir eiti susipažinti su naminiais gyvuliais, ką jie veikia ir kuo juos maitina? Pačiam/pačiai pasodinti daržoves ir jomis visą vasarą rūpintis (puikiai tinka ir balkone!), o rudenį skanauti sunkaus darbo įrodymus? Tokios ir panašios veiklos padės išlipti iš visų patogumų burbulo ir ištrins klausimus, ar bulvės auga parduotuvėje.
Receptai. Lietuvoje ne tokia populiarus, bet dažnai filmuose iš už Atlanto matomas veiksmas susėdus prie stalo padėkoti už maistą, galėtų tapti puikia šeimos tradicija. Vaikams svarbu žinoti patiekalo kelią nuo grūdelio iki šaldytuvo. Taip pat ir jo kainą, kuri tikriausiai sustabdys nuo švaistymosi maistu. Gražus lietuviškas paprotys sakantis pabučiuoti ant žemės nukritusią duonelę formuoja pagarbą kasdieniam valgiui.
Nors parduotuvės ir pilnos pačių įvairiausių, iš tolimų kraštų atkeliavusių produktų, niekas nepakeis naminių patiekalų. Sausainių ar pyrago kepimas taip pat gali virsti kassavaitine tradicija, kuri parodys, koks sudėtingas, bet malonus yra gamybos procesas, ir koks džiuginantis būna rezultatas. Tokie kepiniai gali virsti ir Kalėdinėmis dovanėlėmis seneliams ar kitiems artimiesiems.
Užsinorėjus naminius kepinius skanauti lauke į kuprinę nepamirškite įsidėti asmeninės daugkartinio naudojimo gertuvės, dailaus puodelio karštam šokoladui, daugkartinio naudojimo maišelių ir įrankių iškylai lauke. Šie daiktai padės ateityje vengti vienkartinio plastiko ir suformuos įprotį visada juos nešiotis su savimi. Naujajai kartais nereikės keisti įpročių, nes ji net nežinos, jog gali būti kitaip!
Caleb Oquendo, Pexels nuotrauka
Šiukšlės. Lengviausiai veiksmai tampa įpročiais juos pateikiant žaidimo forma. Kodėl visai šeimai neišsiruošus į šiukšlių medžioklę, nesirungiant, kuris daugiau ir įdomesnių šiukšlių surinks? Laikas kartu, grynas oras ir išvalytas miško plotas garantuoja pliūpsnį laimės hormonų. Be abejo, švarinimosi akcija „Darom“ turėtų būti įrašyta į nacionalinių šeimos švenčių sąrašą. Norintys visą šiukšlių kelionę pamatyti iš arti gali keliauti ir į ekskursiją po sąvartyną.
O su visais surinktais lobiais jau galima žygiuoti prie rūšiavimo konteinerių ir po truputį mokytis, kokios spalvos konteineriui, kuri šiukšlė priklauso. Namuose padės spalvingos dėžutės, kurios atpratins nuo noro viską mesti į vieną kibirą.
Drabužiai. Atrodo, kad pasaulyje yra dvi žmonių grupės – tie, kuriems dėvėtų rūbų parduotuvės kelia siaubą, ir tie, kurie mėgsta pasikuisti, rasti stiliaus perliukų. Vertėtų nueiti su mažaisiais, leisti jiems išsirinkti kelis eurus kainuojantį dirželį ar šaliką ir taip nubraukti visus prietarus nuo tokio tipo parduotuvių. Paauglystės eksperimentų metu vaiko hobis eiti į dėvėtų drabužių parduotuves sutaupys krūvą pinigų!
Vonios pramogos. Vonios kambarys dažniausiai būna pilnas mažų ir didelių buteliukų, o to pasekoje ir daugybės plastiko atliekų. Kodėl gi nuo pat vaikystės nepradėjus naudoti tvaresnių priemonių? Mažiems dantukams puikiai tiks bambukiniai šepetėliai, o kempinėlėje ar plaukų šepetyje taip pat gali būti 0 plastiko. Vonios pramogos tikrai gali tapti tvaresnės!
Kas vyksta su mūsų pasauliu? Sudėtingiausias temas paaiškinti tikrai nelengva. Ką reiškia klimato atšilimas? Kodėl močiutė sako, kad dabartinės žiemos visai kitokios nei jos laikais? Kodėl reikia taupyti vandenį ir elektrą? Laimei, į pagalbą ateina literatūra. Luca Mercalli savo knygoje „Na ir karštis!“ ieško atsakymų į šiuos klausimus, spalvingomis iliustracijomis pasakoja, kas vyksta su mūsų planeta ir kaip galėtume jai padėti. Svarbiausia (!) nepateikti šios ir panašios informacijos dramatiškai, nesukelti vaikui košmarų apie pasaulio pabaigą, bet įkvėpti optimizmo rūpintis mūsų visų namais.
Transportas. Visas šias vietas ir veiklas galima pasiekti viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar pėsčiomis. Mašina visada patogu, bet ne taip linksma, kaip pirkti bilietus, ieškoti savo vietų traukinyje ar krautis daiktus į dviračių žygį. Maži pokyčiai veda į didelius nuotykius.
Desertui – ne vadovėlinio, o pačio tikriausio tėčio, Simono Urbono, patarimai kaip mokyti savo vaikučius tvarumo ir meilės gamtai bei pasauliui.
Kaip mokote/ar mokote vaikus nešiukšlinti, rūšiuoti, taupyti išteklius; pratintis važinėti autobusu ir panašiai?
Tikriausiai geriausias pavyzdys vaikams yra pačių tėvų pavyzdys, tad šioje vietoje stengiuosi visada nepraeiti pro numestą šiukšlę ir ją pakelti. Kartais net nelabai noriu pats, nes atrodo beprasmiška, bet žinau, kad tai fiksuoja vaikai. Tad rodydamas jiems pavyzdį pats kuriuosi sau įprotį. Taip įpratome, kad eidami į darželį tiesiog ieškome šiukšlių ir jas prinešame iki šiukšlių dėžės.
Kalbant dėl taupymo vaikai turi taupykles, į kurias deda savo pinigėlius. Turime pasidarę taupyklę, į kurią sudėjau tiek centų, kiek kainuoja visą dieną leidžiamas vanduo iš krano ir palikta šviesa tualete. Šis vaizdinis pavyzdys jiems leidžia suprasti, kaip sunku tokią sumą sutaupyti ir kaip greitai ją galima išleisti. Tai labai padėjo jiems niekada nepamiršti išjungti elektros ir vandens įsipilti tiek, kiek tikrai reikės.
Nevažinėjame autobusu, nes gyvename netoli nuo visų mums reikalingų objektų. Aš beveik visame Vilniuje reikalus tvarkausi su paspirtuku, net ne elektriniu, tad vaikai irgi mėgsta keliauti šia transporto priemone. Visi mūsų vaikai naudojosi vežimais iki tada kol išmoko eiti, tad stengiamės kuo daugiau judėti savomis kojomis, aš ypač mėgstu keliauti pėsčias, tad tikiuosi tai įkvėps ir mano vaikučius.
Gal pastebėjote, kad ypatingos metodikos padeda?
Kalbant apie metodikas, tai turime tradiciją iškeliauti į miškus rinkti šiukšlių. Vaikams tai jų savaitgalinis darbas, už kurį jie gauna algą. Manau, suvokdami kaip sunkiai uždirbami tie keli eurai jie patys daug labiau supras, kad šiukšlinti gamtą yra tiesiog nenormalu. Tai veikia, nors visada reikia apie tai šnekėti ir galvutėse pasėti tą sąmoningumo sėklą. Ilgas ir atsakingas darbas, bet jis tikrai to vertas.
Ar sunku vaikus sudominti leisti laiką gamtoje? Gal rekomenduotumėte žaidimų/užsiėmimų su vaikais lauke ar namie?
Gamtoje visiems vaikams yra smagu, tad jei tai tampa gražia tradicija, manau visi vaikai verčiau rinksis gamtą nei buvimą namie. Stengiamės būti lauke kuo daugiau.
Tiesiog reikia tapti vaiku kartu su savo vaikais ir gamta tampa geriausia vieta žaidimams, atradimams ir kūrybai. Joje yra viskas, ko reikia improvizacijoms ir saviems žaidimams, tad svarbiausias dalykas yra tiesiog būti, mėgautis ir žaisti jų kuriamus žaidimus su jų taisyklėmis. Vaikams patinka rinkti, ieškoti, tad visada žaidimas surasti kažką pirmam yra labai užvedantis ir įdomus. Galima sukurti legendą apie kokį gyvį ar augalą ir bandyti jį atrasti. Kaip kad su paparčio žiedu, juk jo ieško net suaugę. :) Būnant su vaikais į dangų galima žiūrėti ne vien dėl to, kad suprastume, koks oras ir ar reikia skėčio, su vaikais į dangų galima žiūrėti ieškant dramblių iš debesų. Tūkstančius metų veikiantis ir vaizduotę lavinantis žaidimas. :)
Iš asmeninės Simono Urbono Facebook paskyros
Anelė Raudytė-Petrauskė
Parduotuvėse jau skamba kalėdinė muzika, o prie įėjimo pasitinka blizgantys maišeliai, vyniojimo popierius ir spalvoti kaspinai. Pora išleistų eurų galėtų išspręsti visas šventinio pakavimo problemas, bet kodėl nepasirinkus įdomesnio kelio ir nepapuošus dovanų savaip? Žemiškos spalvos vietoj iššaukiančių tonų, kvepiančios medžių šakelės vietoj plastikinių aksesuarų? Žemiau esantys patarimai minimalistiniame įpakavime sutalpins maksimalų jausmų kiekį.
Dovanų popieriumi gali tapti bet kas: laikraščiai, žurnalai, senų knygų puslapiai, žemėlapiai, nuotraukos...
Tie, kurie negali nerašyti, popierių gali išmarginti mėgstamomis frazėmis, eilėraščiais, o gal net paslėptu meilės prisipažinimu? Ant jo galima piešti, klijuoti iškarpas ar berti iš atostogų parsivežtą smėlį.
Jei joks popierius netenkina, visai nesunku jį pasigaminti patiems. Iš bulvių puselių išsipjovę norimą formą ir pamirkę ją guaše galite nesunkiai sukurti savo vienetinį ornamentą.
Nuotrauka iš lamesa.de
Egzotiškiausias ir turbūt mažiausiai pažįstamas pakavimo būdas. Paprasta medžiagos skiautė gali virsti daugybe skirtingų pakavimo variantų. Nereikia daugiau nieko apart jos ir rūpestingai išrinktos dovanos. Pernai supažindinome su pagrindiniais pakavimo būdais, šiemet taisyklės nesikeičia.
Dar vienas labai paprastas, bet originalus būdas – dovanas užkonservuoti. Reikės tik stiklainių nuo uogienės, spalvingų etikečių su palinkėjimais ir dangtelių ar popieriaus/medžiagos skiaučių.
Nuotrauka iš countryliving.com
Vietoj jau pabodusių blizgančių kaspinų galite naudoti natūralaus pluošto juosteles, džiovintas gėles ar vaisius, vaistažoles, riešutus, kankorėžius, naminius sausainius, nostalgiškas vaikystės nuotraukas. Siekdami minimalizmo venkite naudoti lipnią juostą, dar kartą panaudokite jau turimus maišelius, popieriaus atraižas.
Nuotrauka iš Style My Pretty
Greitoji mada pirkti kelias dešimtis atvirukų ir ant jų brūkštelėti lakonišką „Linksmų švenčių!“ turėtų virsti į madą atvirukus gaminti patiems. Nebijokite atviruko viduje palikti padėką už kartu praleistas akimirkas, nuotykius ar įveiktus iššūkius. Nuoširdūs ir paprasti žodžiai visada laimės kovą net prieš pačius įmantriausius naujametinius eilėraščius.
Nepamirškite po švenčių susirinkti viską, ką galėtumėte panaudoti kitais metais, nes ateityje sau tikrai padėkosite!
Nuotrauka iš villivarpunen.blogspot.fr
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Plastikinės maisto pakuotės daugelio namuose sudaro didžiąją dalį atliekų. Per metus kiekvienas iš mūsų Lietuvoje išmetame vidutiniškai 20 kg plastikinių pakuočių. Todėl atsisakius arba perkant mažiau supakuoto maisto galima sumažinti neigiamą poveikį gamtai. Šiame įraše dalinamės Urban Earth Lovers komandos patarimais ir idėjomis, kaip ir kur pirkti maisto produktų be pakuočių Vilniuje.
Pirmiausia, pasirūpink savo daugkartiniais indeliais, kuriuos naudosi maisto transportavimui iš parduotuvės į namus. Tai gali būti drobiniai maišeliai, užsukami stiklainiai, silikoniniai maišeliai, priešpiečių dėžutės, bičių vaško plėvelės.
Keliaudami į parduotuvę su savimi pasiimame du didelius medžiaginius maišus ir bent šešis mažesnius maišelius daržovėms, vaisiams ir biriems produktams. Jei neturi daugkartinių maišelių - gali juos pasigaminti iš senos užuolaidos ar paklodės arba panaudoti namų stalčiuose gulinčius skaidrius plastikinius maišelius. Geriausiais būdas padėti gamtai - naudotai tai, ką jau turime.
Su savo maišeliais nusipirkti daržovių, vaisių, sveriamų riešutų ar džiovintų uogų galima beveik visuose prekybos centruose. Pirmą kartą šiek tiek nedrąsu išsitraukti savo medžiaginį maišelį ir į jį susidėti bulves ar morkas. Galvoje sukasi mintys: ar taip galima? Ką man pasakys parduotuvės personalas? Išbandžius paaiškėja, kad nesulauki tiek daug aplinkinių dėmesio, kiek, galbūt, tikėjaisi, o kasininkai teigiamai reaguoja į tvaresnį įpakavimą.
Dažnai prekybos centruose sunku rasti neįpakuotų lapinių daržovių ir prieskoninių žolelių. Didžiausią šių produktų asortimentą siūlo vietiniai turgeliai. Su savo maišeliais apsiperkame Halės, Benedikto, Kalvarijų turguose. Taip pat mobiliuose ūkininkų turgeliuose, kuriuos galima rasti skirtingose Vilniaus miesto vietose:
Birius produktus, tokius kaip makaronai, ryžiai, grikiai ir kitos kruopos perkame specializuotose ekologiškose parduotuvėse Zeroteka ir Alpana Unpacked. Sveriamų lietuviškų kruopų galima nusipirkti ir salotų baro “Mano guru” krautuvėlėje. Tokiose parduotuvėse galima atsinešti savo užsukamą stiklainį, dėžutę ar maišelį ir prisipilti sveriamų birių produktų. Mums labiausiai patinka naudoti natūralios medžiagos maišelius iš medvilnės arba lino. Tokiame maišelyje produktas gali lengvai “kvėpuoti”.
Sveriamus prieskonius, kavos pupeles ir arbatą perkame nedidelėse specializuotose krautuvėlėse “Aliejus” ir “Gėrybių ragas”. Taip pat šių produktų galima rasti beveik visuose turgeliuose.
Tiems, kas ieško pieno arba mėsos produktų juos įsigyti prekybos centruose gali būti sudėtinga. Pirmiausiai dėl griežtų higienos reikalavimų. Prekybininkai nenori prisiimti atsakomybės už pakuotės atsineštos iš namų švarą ir nesaugų maisto pateikimą.
Turguje viskas paprasčiau. Paprašius įpakuoti sūrio gabalėlį į savo atsineštą bičių vaško plėvelę, dažniausiai nekyla jokių nesklandumų. Ūkininkų produkcijos galima užsisakyti ir internetu, tam galima pasinaudoti Facebook grupėmis:
Ieškant ir perkant maisto produktus internetu 100% išvengti plastikinių pakuočių nepavyks. Tačiau atradome kelias alternatyvas, kurios padeda sumažinti įpakavimų kiekį. Mėgstantiems patogų prekių pristatymą į namus Barbora neseniai pristatė “zero waste” namų bei higienos prekių kategoriją ir galimybę rinktis popierinius pirkinių maišus. Ekologiškos produkcijos tiesiai iš ūkininkų galima užsisakyti Gilės kromelyje, Kaimas į namus, Ekomarket.
Svarbu suprasti, kad “zero waste” apsipirkimas niekada nebūna visiškai “zero”. Net jei į namus neparsinešame pakuočių, gaminant ir transportuojant maisto produktus susidarė atliekų. Produktui užauginti ir pagaminti buvo naudojama energija, transportavimui iš gamintojo šalies į Lietuvą naudojamos didelės apsauginės plastikinės pakuotės.
Pirkdami vietinę, sezoninę produkciją galime sumažinti transporto sugeneruojmą CO2 kiekį. Rinkdamiesi ekologiškai užaugintą maistą tausojame savo sveikatą ir apsaugome dirvožemį ir vandens telkinius nuo kenksimngų cheminių medžiagų. O labiausiai mūsų paliekamą aplinkosauginį pėdsaką sumažinti padeda savo darže auginamos daržovės ir vaisiai ar tiesiog ant palangės auginamos prieskoninės žolelės.
Parengė Ieva Vilkė, nuostabaus lietuviško tvaraus gyvenimo tinklaraščio - Dar Kas Nors - autorė.
Kai pirmąkart išgirdau apie zero waste (liet. gyvenimas be atliekų), palaikiau tai puikiu asmeniniu iššūkiu. Susižavėjau žmonėmis, net kelerių metų atliekas talpinančiais į nedidelį stiklainėlį ir kaipmat ėmiausi to siekti pati, pirmiausia atsisakydama vienkartinio plastiko. Tokiu būdu, kaip itin dažnai pasitaiko zero waste naujokams, pati kaišiojau sau pagalius į ratus, išsikeldama nepasiekiamą tikslą. Užuot džiaugusis savo žiniomis ir pasiekimais, sielojausi dėl „nesėkmių” – dėl kiekvienos papildomos pakuotės. Gerai, kad mane laiku sudrausmino artimieji, įtikinę, kad graužtis yra beprasmiška. Šiandien, praėjus metams nuo pirmosios pažinties su zero waste, vis dar „pašiukšlinu“, tačiau ir toliau aistringai propaguoju šį judėjimą, tik žvelgiu į jį kitaip.
Pasak aplinkosaugos ekspertų, besikaupiančios žmonijos atliekos tarsi matuoklis byloja apie didžiulį gamtai – o tuo pačiu ir sau – keliamą pavojų. Natūralu, kad žmonės, suvokę atliekų krizės mastą, nenori jos gilinti dar ir patys. Zero waste aktyvistai stengiasi nieko neišmesti į sąvartyną, neleisti atliekoms kauptis gamtoje, vartoti tik ilgaamžius ir daugkartinius daiktus, kuriuos galima pakartotinai naudoti ir perdirbti. Zero waste filosofija yra puikus būdas pasijusti geresniu, gamtą tausojančiu žmogumi, tik yra vienas „bet”...
Dabartinė mūsų visuomenė visai ne zero waste. Joje iki šiol įprasta patogiai naudotis vienkartiniais daiktais ir pakuotėmis, o tada juos lengva ranka švystelti į šiukšlių dėžę. Tokioje visuomenėje zero waste atrodo sudėtinga, keista, kraštutinė ir tik nedaug kam pasiekiama ar patraukli gyvensena. Reikia pripažinti ir dar kai ką – zero waste gyvensena taip aukštai iškėlė sąmoningo vartojimo kartelę, kad absoliuti dauguma žmonių tam niekada nesiryžtų. Iš tiesų zero waste turėtų tapti visos žmonijos tikslu.
Taip atsitiko, kad aš ir jūs, skaitantieji šį įrašą, esame vieni iš pirmųjų tai suvokusių, jaučiantys pareigą rodyti pavyzdį, kaip gyventi. Asmeniškai aš nusprendžiau „nepersistengti“, grįžti žingsneliu atgal, ir kelti naują tikslą. Tapau zero waste aktyviste „prigaminančia“ šiek tiek atliekų, bet gerokai mažiau už kitus. Štai, statistinis lietuvis per metus išmeta apie 50 kg maisto, todėl stengsiuosi išmesti mažiau. Jei visi Žemės gyventojai gyventų taip, kaip gyvena vidutinis lietuvis, mums kasmet prireiktų apie du tris kartus daugiau išteklių, nei Žemė spėja sugeneruoti. Todėl pati kaip įmanydama sieksiu gyventi taip, kad planeta įstengtų mane aprūpinti (pagal ekologinio pėdsako skaičiuoklę). Taip ir toliau rodysiu teigiamą pavyzdį, o tokia gyvensena galbūt pasirodys prieinamesnė ir kitiems. Visuomenei keičiantis ir tobulėjant laipsniškai augs ir mano tikslai, taip, kad neužsivaikyčiau pati savęs.
Atsikračiusi minties gyventi „visai visai“ be atliekų, prisiminiau, ko pirmiausia išmokau iš zero waste. Daugelį zero waste principų pritaikiau visai be vargo, palengvindama dalią ne tik gamtai – pažabojus savo vartotojišką apetitą, sumažinus daiktų ir šiukšlių lengviau gyventi pasidarė ir man pačiai.
Štai dalis to, ką supratau iš zero waste judėjimo, ir kaip tai mane pakeitė:
Ką nors išmesdami, kartu švaistome Žemės išteklius. Tiesiog netekau amo sužinojusi, kaip vartotojiška visuomenė pereikvoja Žemės išteklius, naudodama juos sparčiau, nei šie spėja atsinaujinti. Negana to –mus ir toliau skatina nežabotai vartoti ir mėtyti. Ši žinia mane privertė kitaip pažvelgti į turimus daiktus, stengtis, kad jie kuo ilgiau nevirstų atliekomis. Prisijaukinau minimalizmą ir supratau galinti išsiversti su kur kas mažiau daiktų (atitinkamai ir mažiau atliekų). Kaip savo knygoje rašė tvaraus prekės ženklo Patagonia įkūrėjas Yvonas Chouinardas, geriausia, ką kiekvienas asmeniškai galime daryti vardan gamtos – vartoti mažiau, o turimus daiktus naudoti kuo ilgiau. Pradėjau labiau vertinti turimus daiktus, nes suvokiau, kiek išteklių išeikvoja jų gamyba ir transportavimas.
Pasirodo, sąvartynai yra tikras ekologinis nesusipratimas. Naiviai manome, kad išvežę atliekas į sąvartyną jų atsikratome ir galime būti ramūs. Sąvartynuose yrančios atliekos išskiria daug metano dujų, dėl kurių atmosfera šyla 20–80 kartų sparčiau, nei nuo CO2. Neretai plastiko atliekos iš sąvartynų patenka į vandenynus ir smarkiai sutrikdo natūralią vandens ekosistemą. Tai sužinojusi, pradėjau aiškintis, kokias atliekas galima perdirbti, ir ėmiau atsakingiau rūšiuoti. Sužinojau, kad didžiosios dalies plastiko atliekų perdirbti neįmanoma, todėl ėmiau kaip įmanoma vengti vienkartinio plastiko. Apsidžiaugiau, kad vienkartiniam plastikui yra labai daug alternatyvų, kurias kasdien naudoti dar ir patogiau, pavyzdžiui, medinis šepetėlis indams plauti, metalinis skustuvas ir menstruacinė taurelė.
Natūralioje gamtoje nėra jokių atliekų - viskas, kas žūsta ar nunyksta, tampa kažkieno maistu. Jei žmonių planetoje būtų mažiau, o jie vartotų mažiau, gamta „susitvarkytų” ir pati – sėkmingai absorbuotų mūsų atliekas. Bėda ta, kad žmonės šiukšlina taip sparčiai, kad gamta niekaip nepajėgi su tuo susidoroti. Zero waste filosofija paskatino mane sulėtinti gyvenimo tempą, kad nešiukšlinčiau per skubėjimą. Išmokau neskubėdama gurkšnoti kavą kavinėje iš keraminio puodelio – drauge apsieinu be vienkartinio indelio, pailsiu, pasišnekučiuoju su draugėmis. Neskubriai susiruošiu apsipirkti: susidarau pirkinių sąrašą, numatau, kiek ir kokių daugkartinių maišelių pasiimti. Vienkartinių daiktų neva teikiamas patogumas nėra toks jau ir patogus, jei nuo to kenčia gamta ir žmonės.
Mūsų pačių paliekamos atliekos yra labai svarbi mūsų ekologinio pėdsako dalis, bet tai tik viena medalio pusė – nė nenutuokiame, kad iš tiesų tas pėdsakas yra kur kas gilesnis. Svarbu suprasti, kad daiktas daiktui nelygus, ir pradėti vartoti sąmoningiau. Dabar ką nors pirkdama stengiuosi kuo daugiau sužinoti apie gaminio kilmę, ar iš toli jis pas mane atkeliavo. Kuo toliau daiktai keliauja, tuo daugiau pakeliui priteršia ir atliekomis, ir išskiriamu CO2 kiekiu. Jei įmanoma, sužinau, kaip tie daiktai gaminami – ar švariai ir saugiai tiek gamtai, tiek žmonėms, – ar saugu jais naudotis. Ieškau informacijos ir apie tai, iš ko susideda mano pačios ekologinis pėdsakas. Vadovaudamiesi zero waste filosofija neretai pernelyg susitelkiame į plastiko atliekas – o juk maisto atliekos yra dar kenksmingesnės. Nemėtyti maisto man pasirodė daug lengviau, nei gyventi be plastiko, tad nuo to ir pradedu.
Visi galime pradėti nuo paprasčiausių zero waste pokyčių ir džiaugtis pasiekę kad ir mažų asmeninių tikslų. Kaip mums pavyks toliau gyventi be atliekų, priklausys nuo visų. Bus naudingiau, jei milijonai žmonių vartos, švaistys ir šiukšlins mažiau, nei aš gausiu galą, stengdamasi tobulai gyventi pagal zero waste filosofiją.
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Prieš kelis metus mažais žingsniais į buitį ir kasdienybę įsileidau minimalizmą ir sąmoningą vartojimą. Šioje kelionėje pasikeitė ir mano spinta. Pamėgau drabužius derinti kapsulės principu. Turiu nedidelę spintą: 30-40 daiktų. Drabužius perku retai. Atsirenku kokybiškus ir nesenstančio dizaino drabužius, kurie gali tarnauti kelis metus. Garderobą dažniausiai atnaujinu du kartus per metus, artėjant pavasario ir rudens sezonui.
Kasmet į sąvartynus Lietuvoje išmetame dešimtis tūkstančių tonų drabužių. Mados industrija sukuria daugiau šiltnamio dujų, nei lėktuvai ir transporto pramonė. Siekiant sumažinti mūsų neigiamą poveikį aplinkai atsakingas mados pasirinkimas yra ypač svarbus.
Šiame įraše dalinuosi keliais patarimais, kurie man padėjo tvariai atsinaujinti ir pasiruošti artėjančiam rudens sezonui.
Vienas iš lengviausių ir pigiausių būdų atnaujinti savo spintą - peržiūrėti tai ką jau turi. Galbūt, prieš kelis metus dėvėtas, o dabar spintoje gulintis švarkelis, gali atgimti iš naujo šį sezoną.
Drabužį dėvėdami dažniau vien per tris mėnesius galime sumažinti daikto neigiamą ekologinį pėdsaką 5-10%. O drabužį skalbiant rečiau, žemesnėje temperatūroje, natūraliai džiovinant neigiamą pėdsaką galima sumažinti dar 7%.
Ieškodama naujų ir kūrybiškų būdų, kaip dėvėti ir mylėti spintoje kabančius drabužius, išbandžiau #theonepiecechallenge eksperimentą apie kurį sužinojau iš @jesswithless. Savaitę dėvėjau tą patį drabužį kiekvieną dieną, tiesiog derinau skirtingus aksesuarus.
Pradžioje nerimavau, kad atsibos, nerasiu įvaizdį pagyvinančių aksesuarų. Sekėsi lengviau nei tikėjausi. Man labiausiai patiko laisvė nuo kasdieninio sprendimo ką apsirengti.
Iš tiesų gana seniai lankiausi normalioje parduotuvėje. Drabužius perku internetu arba dėvėtų drabužių parduotuvėse. Čia galima rasti originalių ir kokybiškų laimikių, įsigyti pigesnių daiktų. Gali mėgautis drabužiais, kurie sugrįžo į madą ir nesukurti neigiamo ekologinio pėdsako.
Daugeliui pirkimas iš antrų rankų yra pirmasis žingsnis link tvaresnės spintos.
Nors ir dėvėtų, tačiau tai vis tiek rūbų parduotuvė, kurioje veikia tokia pati pirkimo psichologija. Būna, kad "nauju" drabužiu norisi pakelti nuotaiką, pasilepinti arba tiesiog smagiai praleisti laiką. Pamatai pigų dėvėtą drabužį ir be kaltės jausmo nusiperki, kartais daugiau nei tau iš tiesų reikia. Grįžus namo supranti, kad tikrai ne viską dėvėsi, grąžinti atgal nepavyks, o dabar tapai atsakingas už šį drabužį.
Dėvėtuose stengiuosi pirkti tai: i) ko man tikrai reikia; ii) kas dera su kitais mano turimais drabužiais; iii) yra kokybiška - tikėtina, kad mano amžių siekiantys džinsai, kurie ir šiandien atrodo kaip nauji, išlaikys 30 skalbimų testą.
Renkantis naujus drabužius ir aksesuarus vengiu sintetikos. Drabužiams pagamintiems iš poliesterio suirti gali prireikti net kelių šimtų metų, o juos skalbiant susidaro mikroplastikas, kuris per nuotekų sistemas pasiekia vandens telkinius.
Mieliau renkuosi natūralius audinius: medvilnę arba liną.
Drabužius iš medvilnės renkuosi atsakingai, nes medvilnei užauginti reikia gerokai daugiau vandens nei linui ar kanapių pluoštui. Vienai palaidinei prireikia per 2700 litrų, o štai porai džinsų - 7600. Ne veltui medvilnė vadinama “labiausiai ištroškusiu augalu” pasaulyje. Negana to, medvilnės auginimui ir apdirbimui naudojami pesticidai ir insekticidai.
Todėl medvilninius marškinėlius perku retai, tačiau tik itin aukštos kokybės, iš sertifikuoto ekologiško audinio, pagamintus etiškai, sąžiningai apmokant gamybos grandinės darbą. Lietuvoje tokius marškinėlius gamina Babe Universe, Another Unicorn, Urban Yoga Stories.
Įsigyjant aksesuarus man svarbus “cruelty free” aspektas. Vengiu naujų rankinių pagamintų iš odos, mieliau renkuosi kitas medžiagas, pavyzdžiui plaunamą popierių. Į spintą įsileidžiu tik dėvėtus odinius batus ir aksesuarus. Gaminiai iš odos tarnauja ilgiau, o patekę į aplinka gana greit suyra. Atsisakydami naujų daiktų iš odos arba kailio prisidedame prie gyvūnų gerovės. O suteikdami antrą šansą dėvėtam drabužiui pratęsiame jo gyvenimo trukmę.
Drabužių taisymas nėra naujiena. Sugedus striukės užtrauktukui ar pametus marškinių sagą - drabužio neišmetu (bent jau aš), nešu į siuvyklą.
Prieš kelis mėnesius atradau, kad Vilniuje veikia kedų taisymo paslaugos. Sneaker Spot komanda išvalo, sutaiso ir net dekoruoja senus batus. Kaip tai veikia? Tiesiog nuneši arba nusiunti batus ir lauki, kol įvyksta magija.
Nešiau taisyti dvi poras kedų, vieni buvo seni, ir suplyšę. Tiesiog nenorėjau išmesti į konteinerį, o aukojimui buvo per daug apgadinti. Pagalvojau, kad sutvarkius tiks vaikščioti miške. Meistrai taip gerai atliko savo darbą, kad tuos senus kedus dabar nešioju beveik kiekvieną dieną.
Pasirodo, kad renovuoti galima beveik bet kokios būklės batus. Jautriausia kedų dalis dažnai būna padas, mat jeigu jis sudyla nuo senumo arba prastos kokybės, tuomet vienintelė išeitis yra keisti naują padą. Tokiu atveju taisymas gali užtrukti ir kainuoti brangiau.
Gaila, bet savo kedų nuotraukos neradau.
Man tvarus garderobas prasideda nuo atsakingo vartojimo. Keičiantis mūsų vartojimo poreikiams keisis ir mados industrija. Todėl nenuvertinkime vartotojų galios, juk kiekvieną kartą pirkdami drabužį, mes balsuojame ir rodome kokias vertybes palaikome.
Mūsų gyvenimas pilnas judesio – aplinkoje, namuose ir net mūsų galvose. Lengva paskęsti miesto šurmulyje, ir kartais taip sudėtinga nusiraminti ir išvalyti mintis.
Ar judesys gali būti sąmoningas ir kaip to pasiekti?
Apie sąmoningą, tvarų ir judesio kupiną gyvenimą kalbamės su Egle Afanasjeva - judesio studijos ENSO įkūrėja, knygos "Kalanetika. Atradimams įkvepianti mankšta" autore, seminarų/paskaitų lektore, trenere ir mama.
Turėjau tikslą įkurti erdvę, kurioje vilniečiai turėtų galimybę mankštintis kitaip - ramiai, be streso ir spaudimo, pasirinkdami labiausiai sau tinkantį užsiėmimą bei trenerį. Norėjosi suteikti galimybes nebūti apribotam nei laike, nei erdvėje. Enso abonementai nuo daugumos kitų studijų skiriasi tuo, kad neriboja laiko, vietos ar užsiėmimų tipo. Be to, siekiau sukurti erdvę, kurioje nebūtų daug formalumų, pavyzdžiui, kad ir jus pasitinkanti 'besišypsanti administratorė'. Mūsų treneriai su lankytojais bendrauja betarpiškai.
Mano asmeninis atsijungimas - judesys. Jau senai supratau, kad tai vaistas nuo ligų, blogos nuotaikos ir niūrios savijautos. Tiesa, mėgstu ne tik mankštas, bet ir šokį, o jei konkrečiau - flamenko. Pastebėjau, kad vis kitoks judesys skirtingai veikia ir teikia unikalius potyrius. Šokis - tai mano emocinė iškrova, įkvėpimas, pasitikėjimo ir jėgų teikiantis užsiėmimas, o mankšta - stiprus ir patogus judėti kūnas, laisvė tobulėti.
TAIP. Būna, jog buityje, darbuose ir įvairiuose reikaluose taip 'užsisuki', kad nebematai, nei kur eini, nei kodėl kažką darai. Gan dažnai ir daug dalykų darome automatiškai (ne visi automatiški veiksmai yra blogi), tačiau chaosas atsiranda tuomet, kai visa tai pradeda mums trukdyti. Taigi, išgrynintomis mintimis gali labiau pamatyti ir suprasti, ką darai, kodėl darai, kas tave džiugina, o kas ne, ir galiausiai ką, kodėl ir kaip norėtum pakeisti.
Pavyzdžiui, labai paprastas dalykas - jei skauda nugarą, tai nori nenori į tai kreipi dėmesį, skiri savo mintis, nes su skausmu gyventi nėra paprasta. Stiprus kūnas automatiškai reiškia mažiau negalavimų bei skausmų, geresnę savijautą, o tai tai - kokybiškesnis gyvenimas ir laikas smagiems dalykams.
Jau senokai supratau, kad prievarta mielas nebūsi. Gali šimtus kartų dalinti patarimus, bet kol žmogus nebus pasiruošęs ir nenorės jų priimti, nieko nebus. Tad siūlyčiau pirmiausia padirbėti su savimi, suprasti koks/kas esi, kodėl tavo tempas toks lėtas/greitas, kam jis reikalingas, ką tau tai suteikia. Pasigilinus į save, sudėliojus asmeninius taškus ant 'i', suvokti, ką ir kaip daryti toliau. Apskritai, išduosiu paslaptį - sprendimai ateina patys.
Tikiu, kad žmogus ir gamta yra viena visuma, todėl mūsų aplinka - mūsų pačių atspindys. Mes gamtos dalis, o be to sąmoningi, tad neturim teisės naudoti ją tik savo reikmėms.
Anksčiau vadovavausi lotynų kalbos posakiu memento mori. Tiksliau - atmink, kad mirsi. Vėliau tarsi šios frazės išsigandau, tačiau galiausiai vėl prisijaukinau. Man ji padeda susidėlioti prioritetus ir vertybes į savo vietas. Apskritai tai labiausiai patinka koncepcija ‘virš’, kai nenukrypsti į kažkokį vieną dalyką ar vieną gyvenimo sritį, ko rezultate visas kovas laimi pilnatviškumas, visapusiškumas.
Labiau artimas nei svetimas. Mėgstu turėti tiek, kiek reikia, bet nepatinka turėti per daug – ar tai būtų drabužiai, ar daiktai, ar maistas. Be to, stengiuosi naudoti kokybiškus daiktus, pirkti tai, kas būtina, pavyzdžiui visada naudojuosi daugkartine gertuve ir mėgstu neapkrauti savo aplinkos. Investuoti, mano nuomone, šiame gyvenime reikia ne į daiktus.
Taip. Mes tikrai atspindim tvarumo koncepciją, rūpinamės tiek žmonėmis, tiek šios žemės gerove. Per judesį mokome, kaip jaustis gerai, turėti patogų kūną, bei atsisveikinti su skausmais. Kalbant apie studijas, jos kompaktiškos, be daiktų pertekliaus, tik tai, ko iš tiesų reikia.
Vadovaujuosi dar senai per televizorių išgirsta vieno indų išminčiaus fraze - ‘Eat as much as you can digest’ (‘Valgyk tik tiek, kiek gali suvirškinti’). Tai galima būtų pritaikyti ne tik maistui, bet ir judesiui ar kitiems dalykams. Kūną turime prižiūrėti ir juo rūpintis, tačiau perdėtas sureikšmintas požiūris ar amerikietiški kalneliai, kuomet labai rūpinamasi, o vėliau visai nesirūpinama, nėra teisingas. Manau tvarus kūnas - tai kūnas, kuriuo rūpinamasi protingai ir sąmoningai.
Pažįstu aštuoniasdešimtmečių, kurie gyvena pilnavertišką gyvenimą be skausmų, nuoskaudų, lengvai. Jie įkvepia. Kuo tu tiki, taip ir yra. Jei jautiesi senas - ir esi senas, jei jaunas, tai jaunas. Kūnas bei sąmoningas dėmesys tau gali padėti.
Labai džiaugiuosi, jog pasaulis imasi spręsti vartotojiškumo ir ekologijos problemas, o Europa yra lyderiaujanti šioje srityje. Tačiau, žinoma, liūdina akivaizdūs vartotojiški elementai, kaip pvz. prekybos centrai kiekviename žingsnyje, aktyviai reklamuojamos vartojimo paskolos ir panašūs dalykai, skatinantys vartoti vis daugiau. Manau, kad verslas turėtų būti socialiai atsakingesnis. Džiaugiuosi, jog mes su Enso komanda rūpinamės tvariu kūnu, sąmoningu judesiu bei švaresnėmis mintimis.
Naujos kartos vis labiau apie tai kalba – rūšiuoja, rūpinasi, rašo straipsnius... Jau net Nidos kavinėse šiaudeliai - popieriniai. Tvarios idėjos sklinda žaibiškai, jomis ‘užsikrečia’ vis daugiau žmonių. Veiksmai daromi, iniciatyvos yra, bet viskam įsitvirtinti reikia laiko. Be to, manau labai didelių problemų yra tokiose šalyse kaip JAV, Kinija, Brazilija.
Mus įkvepia ir skatina tvarumo idėjas skleidžianti bendruomenė, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ieva, Instagram paskyros @trashh_less įkūrėja, renkasi visokeriopai lėtą gyvenimą, šiame greitai judančiame pasaulyje. Pritariamai šypsomės, radę tiek daug bendrumo - mes, kaip ir Ieva džiaugiamės net ir mažais atradimais tvaresnio gyvenimo link.
Šiandien kalbamės su Ieva apie tai, kaip suderinti grožio ritualus ir gamtos poreikius.
Užaugau natūralumą ir ekologiją vertinančioje šeimoje, todėl tinklaraščio kūrimą paskatino noras dalintis savo sukauptomis žiniomis su mane supančiais žmonėmis. Nuolatiniai pokalbiai su draugais bei artimaisiais man įrodė, kad žmonės turi begalę aplinką žalojančių įpročių ne dėl to, kad jiems tai nesvarbu, o dėl to, jog jie nežino, kaip galima gyventi kitaip.
Mano tikslas yra dalintis su mane sekančiais pokyčiais kuriuos aš priimu kasdieniame gyvenime ir parodyti, kad su lašeliu noro ir smalsumo tai iš tiesų gali būti labai paprasta.
Pirkdama kosmetiką atsižvelgiu į du pagrindinius kriterijus - kosmetikos sudėtį, bei produkto, kuris mane domina įpakavimą.
Kosmetikos sudėtyje mėgstu matyti ingredientus, kuriuos galiu ištarti, jeigu yra galimybė stengiuosi rinktis ekologiškos sudėties, bei natūralios kilmės produktus.
Suprantu, kad pakuočių išvengti dekoratyvinės kosmetikos prekėms yra praktiškai neįmanoma, bet labai vertinu įmones, kurios visapusiškai stengiasi nereikalingų pakuočių vartojimą sumažinti, bei joms atrasti tvarius, inovatyvius sprendimus.
Dažnai nesusimąstome, kokia begalė ingredientų yra mūsų kosmetikos priemonėse, o ką jau kalbėti apie jų kilmę. Nekeista ir tai, kad dažnai į tai per didelio dėmesio ir nekreipiame, ingredientų, kurių mes greičiausiai negalime ištarti sąrašas dažniausiai tiesiog gąsdina.
Aš jau kurį laiką naudoju programėlę Think Dirty, su jos pagalba iš lėto pažindinuosi su kenksmingų ingredientų pavadinimais, pradedu suprasti, kokių ingredientų reikėtų vengti, o kurie man vis dėlto yra priimtini. Į dažną kosmetikos produktą įeina natūralios kilmės ingredientai, kurie įprasto ženklo produkte yra auginami industrinės produkcijos metodais. Palmių aliejus kosmetikoje yra taip pat ypatingai dažnai randamas ingredientas, na o mes greičiausiai žinome, kokią žalą jo produkcija kelia miškų, bei ten gyvenančių gyvūnų gyvybei.
Smagu žinoti, kad tokie ženklai kaip ZAO visuomet renkasi tik ekologiškai augintus natūralios kilmės produktus, o tam pačiam palmių aliejui jie garantuoja tik RSPO sertifikuotus ingridientus.
Taip pat noriu paminėti ir dažniausiai neperdirbamas dekoratyvinės kosmetikos pakuotes, kurios galiausiai savo gyvenimus užbaigia sąvartynuose. Džiaugiuosi, kad Zao savo pakuotėms naudoja 90% mažiau plastiko negu kiti kosmetikos ženklai ir naudoja tik 100% perdirbamus įpakavimus.
Aš su ZAO susipažinau visai atsitiktinai, prieš keletą metų lankydamasi viename zero waste renginių Londone. Man akį, kaip tipinei moteriai patraukė estetiškas įpakavimas. Man labai patiko bambukinės detalės ir tada dar atrodęs visiškai naujas kosmetikos refill konceptas. Pirmą kartą įsigijus ZAO produktą, jam pasibaigus galima tiesiog įsigyti papildymą jau turimai pakuotei. Tokiu būdu ne tik atsisakau bereikalingų įpakavimų, bet ir sutaupau pinigų.
Įsigilinus į tai, kas slepiasi po dailia pakuote, mane ši linija nuoširdžiai nustebino. Ypatingai kruopščiai ir visapusiškai yra suformuluotas kiekvienas produktas. Visi juose naudojami ingredientai yra ekologiški, o patys produktai nėra testuojami ant gyvūnų.
Nepaisant natūralių produktų sudėties, dažnai įsigijus eko kosmetikos priemonę turėdavau rasti kompromisą, prisitaikyti prie nuolatos nubyrančio tušo, ar kiek neįprastai pasidengiančios pudros. Bet mano patirtis su ZAO įrodė, kad norint rinktis tiek gamtai, tiek man draugišką produktą, nebūtina iškeisti patogumo ir efektyvumo į ekologiją, viskas pilnai gali būti viename. Galėčiau drąsiai palyginti ZAO su bet kuriuo kitu efektyviu profesionalios kosmetikos prekės ženklu.
Man labai patiko ZAO blakstienų tušas ir kompaktinė pudra. Kaip ir minėjau prieš tai bandyti natūralios sudėties tušai mane vis nuvildavo, dienos begyje pastebėdavau pajuodusius, aptrupėjusius paakius, todėl savo mėgstamiausio taip ir neatradau. ZAO blakstienų tušas yra vienintelis mano atrastas natūralios sudėties tušas kuris kuo puikiausiai išsilaiko visą dieną. Be to, jis taip pat labai smagiai ir nusivalo, užtenka lašelio jojobos arba kokosų aliejaus, šilto vandens ir akys nuvalytos! Taip pat man labai patiko ir ZAO kompaktinė pudra, jos natūrali sudėtis ypatingai tiko mano jautriai ir dažnai daug dėmesio reikalaujančiai veido odai.
Kaip ir savo garderobinėje, taip pat ir dekoratyvinės kosmetikos stalčiuje madų nesivaikau. Viena mano mylimiausių Oscar de la Renta citatų yra ‘Fashion is dressing according to what’s fashionable. Style is more about being yourself’. Tą patį principą taikau ir makiažui, atradusi sau tinkantį ir iš esmės mane atspindintį produktą su juo susidraugauju ilgam. O kadangi mano kasdienio makiažo pobūdis per metus yra išlikęs praktiškai toks pat, todėl taip pat yra ir su dekoratyvinės kosmetikos produktais kuriuos galima rasti mano kosmetinėje. Kiekvieną kartą sukilus smalsumui išbandyti naujus rinkoje atsiradusius produktus visgi vis tiek laikausi dviejų pagrindinių savo kriterijų - natūralios sudėties ir tvaraus produkto įpakavimo pasirinkimo.
Mano kasdienė makiažo rutina yra labai minimali ir nuo pradžios iki galo neužtrunkanti ilgiau negu keleto minučių. Darbo bei susitikimų dienoms aš naudoju 3 produktus. BB kremą kuris apsaugo nuo kenksmingų saulės spindulių ir sušvelnina odos nelygumus. Bronzantą veidui pagyvinti, bei akių tušą. Na, o šiaip labai myliu vasaras, nes tokio makiažo kaip padaro saulė, nepadaro niekas.
Linkiu lėtų, iki galo suprastų ir išjaustų transformacijų tvaresnio gyvenimo link.
