-
Parduotuvė
- Prekiniai ženklai
- Dovanos
-
Apie Mus
-
Vėsesni orai, trumpėjančios lietumi praskiestos dienos gausiai prisideda prie prastesnės nuotaikos. Todėl šiuo metu itin svarbu pasirūpinti savimi – ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Dėl slogios rudenį užklumpančios nuotaikos ir kasdien patiriamo streso gali išaugti rizika susirgti, todėl laikas sau turėtų būti ne tik prabangus malonumas, bet tiesiog – būtinybė. Norėdamos padėti Jums jaustis geriau šiame įraše pateikiame mums žinomus natūralius būdus kaip praskaidrinti savo nuotaiką ir stiprinti imunitetą.
Tai vienas efektyviausių būdų atpalaiduoti kūną ir protą. Tačiau ne visada jam yra laiko ir resursų. Atraskite sausą masažą namuose naudojant mūsų jonizuojantį kūno šepetį, kuris skirtas fizinei ir dvasinei gerovei palaikyti. Šiuo šepečiu masažuojant kūną suaktyvėja fizinės ir emocinės energijos tėkmė ir sinergija, pagerėja savijauta, suaktyvėja kraujotaka, mažėja celiulitas, oda tampa švelni ir spindinti. Šepetys padeda pašalinti negyvas odos ląsteles, neutralizuoja neigiamus jonus, kurie gali kauptis dėl streso ar nuovargio. Įtraukite jį į savo kasdienę odos priežiūros rutiną ir patirsite tikrą SPA malonumą tiesiog savo vonioje! Vos trys minutės sauso masažo per dieną – viskas, ko Jums reikia norint suaktyvinti kraujotaką, atsipalaiduoti ir nurimti.
Meditacija ar tiesiog paprasti kvėpavimo pratimai gali būti galinga priemonė gerinant emocinę savijautą. Atliekant šiuos pratimus rekomenduojame išbandyti mūsų natūralius smilkalus – „Palo Santo”. Švelnaus, saldaus kvapo lazdelės renkamos Peru tik iš natūraliai nuvirtusių – jau nebegyvų medžių, kurių vietoje pasodinami nauji! Palo Santo medis per gyvenimo ciklą prisipildo stipriu poveikiu pasižyminčiais, harmonizuojančiais eteriniais aliejais, kurie švelniai atstato gerą psichologinę ir fizinę savijautą. Medituokite, naudodami šiuos smilkalus, ir atraskite vidinę pusiausvyrą. Uždegtą lazdelę palaikykite tiek, kiek trunka išsakyti savąją mantrą, pamedituoti, tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti arba pagalvoti apie savo didžiausią norą. Tikima, kad ilgamečio medžio spinduliuojama energija turi galios apvalyti aplinką bei vidų ir prisidėti prie norų išsipildymo.
Karšta vonia su natūraliais eteriniais aliejais, tokiais kaip levanda ar eukaliptas, gali būti puikus būdas atpalaiduoti raumenis ir atgaivinti protą. Užsiimant namų SPA malonumais rekomenduojame atkreipti dėmesį į naudojamas priemones. Vonios kambarys dažnai yra vieta kur sukuriame didžiausią kiekį plastiko atliekų – to galima išvengti, renkantis tvarius, natūralius produktus. Pavyzdžiui, mūsų parduotuvėje rasite kietuosius šampūnus, kondicionierius, prausiklius kūnui ir veidui, konjac kempinėles – jie pakuojami be plastiko ir tarnauja ilgiau nei, pavyzdžiui, skysti produktai. Šios priemonės ne tik nepaliks atliekų, bet ir pasirūpins Jūsų oda ir plaukais 100% natūraliai.
Rudenį, kai nuotaika gali suprastėti dėl tamsesnių ir šaltesnių dienų, svarbu skatinti natūralų laimės hormonų, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, išsiskyrimą. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti:
Net ir mažos saulės dozės gali pagerinti nuotaiką. Stenkitės praleisti laiko lauke, kai tik įmanoma, ypač ryte. Saulės šviesa padeda organizmui gaminti serotoniną, kuris gerina nuotaiką.
Lengva fizinė veikla, pavyzdžiui, joga, pasivaikščiojimas ar paprasti tempimo pratimai, gali padėti išlaikyti kūną lankstų ir stiprų, net kai dienos darosi vis tamsesnės. Judesys skatina endorfinų – laimės hormonų išsiskyrimą, todėl po treniruotės jausitės energingesni ir geresnės nuotaikos.
Juokas ir socialiniai ryšiai yra natūralūs būdai skatinti dopamino išsiskyrimą. Bendraukite su artimaisiais, skirkite laiko draugams ar veikloms, kurios jums teikia džiaugsmą.
Jūsų savijauta taip pat priklauso nuo tinkamos mitybos. Maistas turi labai didelę reikšmę Jūsų organizmui, kad šis galėtų gaminti laimės hormonus. Pavyzdžiui produktai, turintys daug omega-3 riebalų rūgščių (pvz., žuvis, linų sėmenys), vitamino B (pvz., viso grūdo produktai, riešutai), ir tamsios lapinės daržovės padeda smegenims efektyviai gaminti serotoniną ir dopaminą.
Prastėjant orams svarbu nepamiršti savęs – rūpinatis savo kūnu, ir emocine sveikata. Leiskite sau atsipalaiduoti ir išnaudokite natūralius būdus, kurie padės sustiprinti sveikatą ir pagerins savijautą. Šį rudenį išbandykite bent vieną iš šių patarimų ir tikime, kad pasijusite geriau. Rūpinantis savimi skatiname nepamiršti ir gamtos – rinkitės natūralias priemones, kurios bus palankios ne tik Jums, bet ir mus supančiai aplinkai.
Tikriausiai jau nebeliko sferos, kuriai nebūtų prilipdytas tvarumo terminas. Žodis „tvarus“ šiandienos kontekste vartojamas itin dažnai, suteikiant jam įvairių atspalvių. Mūsų supratimu, tvarumas – tai ilgalaikio gyvenimo būdo siekis, kuriame ištekliai naudojami taip, kad neprarastų savo naudingumo ateities kartoms. Tai kasdienybė, kurioje stengiamės išvengti perteklinio vartojimo ir bandome tuo įkvėpti aplinkinius, dalinamės patarimais, kaip neteršti, o saugoti aplinką, kaip kurti balansą tarp savo poreikių ir planetos išteklių. Tai taip pat paskatinimas rinktis mūsų ZERO WASTE (daugkartinio naudojimo, atliekų nepaliekančias arba perdirbamas, kompostuojamas) prekes.
Visi šie terminai ir užmojai gali atrodyti per skambūs, sudėtingi ir nepasiekiami. Tačiau viskas yra kur kas paprasčiau, nei atrodo. Ar kada girdėjote pasakymą apie tai, kaip suvalgyti dramblį? Dramblys didelis ir tai gali atrodyti neįmanoma. Tačiau po mažą kąsnelį net ir šis milžinas gali būti įveikiamas. Žinoma, tai metafora – dramblių mes tikrai nesiūlome valgyti. Tačiau taip pat ir su tvariu gyvenimo būdu – į jį kviečiame keliauti po mažą žingsnelį. Pavyzdžiui jūsų namų ūkis gali būti pirmasis žingsnis tvarumo link. Štai keli būdai, kaip galite pradėti savo kelionę į jums ir aplinkai palankesnį gyvenimą:
Vienas lengviausių žingsnių pereiti prie atsakingo vartojimo – namų valymo priemonės. Natūralūs valikliai yra efektyvi alternatyva tradicinėms cheminėms priemonėms, kurios kenkia ne tik gamtai, bet ir jūsų sveikatai. Mūsų el. parduotuvėje rasite OCEAN SAVER efektyvias vandenyje ištirpstančias kapsules, kurios, priešingai nei įprasta buitinė chemija, yra augalinės, netoksiškos, saugios jums, aplinkai ir gyvūnams. Jos padės susidoroti su įvairiais nešvarumais nuo virtuvės iki vonios. Šie koncentruoti valikliai padės sumažinti plastiko atliekas, nes gaminami be vienkartinių plastiko pakuočių.
Vienas iš pagrindinių ZERO WASTE principų yra pakeisti vienkartinius produktus daugkartiniais. Pavyzdžiui, mūsų bičių vaško drobelės puikiai pakeičia plastikinę maistinę plėvelę, kuri nėra rūšiuojama. Tokia plėvelė, paprastai panaudojama vieną kartą, atsiduria sąvartynuose, miškuose ar vandens telkiniuose, kur šimtus metų skleidžia nuodingas medžiagas ir kenkia ekosistemoms. Naujausi tyrimai rodo, kad liesdama maistą, ji taip pat gali išskirti toksinus, kurie, patekę į mūsų organizmus, gali ilgainiui pakenkti sveikatai. Pakeiskite vienkartinę plastikinę plėvelę bičių vaško drobelėmis! Jos yra natūralios, ilgaamžės ir lengvai plaunamos, todėl jas galite naudoti daugybę kartų. Tai puikus sprendimas siekiant sumažinti plastiko atliekas sukuriamas virtuvėje.
Tvarumo siekis neturi apsiriboti vien namų ūkio valymu ar virtuve – jį galite integruoti ir į savo kūno priežiūros rutiną, pavyzdžiui, naudojant kietąją kosmetiką. ELIAH SAHIL kietieji šampūnai ir kondicionieriai yra sertifikuoti, ekologiški, gaminami iš aukštos kokybės žolelių, gėlių ir mineralų esencijų. Produktai be žiaurumo – yra veganiški ir nebandyti su gyvūnais. 100% natūralios sudėties, ingredientai gaunami iš ekologiniuose ūkiuose išaugintų žaliavų, o miltelių forma užtikrina ilgesnį naudojimo laiką. Šie produktai pakuojami be plastiko į stiklines, perdirbamas arba pernaudojamas pakuotes. Prekės ženklo kūrėjai yra įsipareigoję gamtai ir visoms gyvoms būtybėms planetoje, todėl kiekvienas asortimento produktas remia tvarius ir socialinius projektus visame pasaulyje.
Kasdienis apsipirkimas yra viena didžiausių sričių, kurioje galima sumažinti plastiko naudojimą. Daugkartiniai maišeliai tiek pirkiniams, tiek vaisiams ir daržovėms yra idealus sprendimas, padedantis išvengti vienkartinių plastikinių maišelių. Jie lengvai skalbiami ir gali tarnauti daugelį metų, taip ženkliai mažindami kasdienes plastiko atliekas.
Kelionė į tvarų gyvenimą prasideda nuo mažų žingsnių. Tad pradėti kviečiame mūsų el. parduotuvėje, kurios lentynose rasite tik kruopščiai atrinktus mūsų pačių išbandytus produktus, kurie skirti padėti maksimaliai sumažinti plastiko atliekas, įkvėpti rinktis aplinkai draugiškas alternatyvas, naudoti pakartotinai ir pernaudoti. Renkantis mūsų produktus prisidėsite prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, išteklių tausojimo bei ilgalaikių, prasmingų pokyčių jūsų gyvenime. Tikime, kad kiekvienas didelis pokytis prasideda nuo vieno mažo pasirinkimo ką nors pakeisti. Pritaikykite bent vieną iš aukščiau išvardintų punktų savo buityje ir jau padarysite didelį pokytį mūsų visų planetos mastu.
Joninės, arba dar kitaip vadinamos Rasos arba Kupolės – trumpiausia, bet turbūt paslaptingiausia metų naktis, suburianti naktinėjimui prie laužų su dainomis ir užburianti mitu apie miške pasislėpusį paparčio žiedą. Tai laikas, kai turime ypatingą galimybę susilieti su gamta. Tad išnaudokime šią šventę atrasti ar sutvirtinti esamą ryšį su mūsų kūrėja. Ne tik pasimėgaukime gamtos siūlomais malonumais, bet ir būkime dėkingi bei gerbkime jos neatlygintinai siūlomą prieglobstį. Artėjančių Joninių proga dalinamės keliais patarimais, kaip trumpiausią metų naktį paminėti palankiai aplinkai.
Susiplanuokite savo Joninių meniu, kad sumažintumėte maisto švaistymą. Sudarykite visų Jums reikalingų ingredientų ir daiktų sąrašą ir įsitikinkite, kad jie yra natūralūs, vietiniai, daugkartinio naudojimo arba iš perdirbamų medžiagų. Taip išvengsite paskutinės minutės vienkartinio plastiko pirkimo.
Pirkti parduotuvėje pagamintus sumuštinius ir užkandžius gali atrodyti lengviau ir patogiau, tačiau tai daro didelį poveikį tiek atliekų, tiek išlaidų atžvilgiu. Dėl šių iš anksto paruoštų užkandžių susidaro daug nereikalingų popieriaus ir plastiko atliekų, be to, jie paprastai yra brangesni. Tad iškylai rekomenduojame susikurti savo namų restorano valgiaraštį, kurį pasigaminsite patys. Taip ne tik sumažinsite atliekų kiekį, bet ir sutaupysite.
Planuojamų gaminti receptų sąrašą rekomenduojame praturtinti keliais naujais vegetariškais ar veganiškais mėsą pakeičiančiais patiekalais ar užkandžiais. Pavyzdžiui – pasigaminkite gardžių avinžirnių paplotėlių, kurie gali būti naudojami kaip užkandis, pagardinus Jūsų mėgstamu padažu, taip pat tiks ir į vegetarišką burgerį.
Sutrinkite konservuotus avinžirnius. Susmulkintas daržoves pakepkite su pasirinktu aliejumi. Daržoves sumaišykite su avinžirniais, miltais, žolelėmis ir prieskoniais. Suformuokite paplotėlius ir palikite šaldytuve iki šventės. Kepkite ant grilio, kol gražiai apskrus, apie 10 min. Šie sotūs ir skanūs paplotėliai tiks kaip užkandis arba tiesiai į Jūsų mėgstamos sudėties burgerį. Jie ne tik pamalonins gomurį, bet ir suteiks reikiamų baltymų bei padės sumažinti Jūsų anglies pėdsaką. Be to, tokie patiekalai kaip šis yra lengvesni ir sveikesni, tad Jūs ir Jūsų svečiai jausitės geriau tiek per šventę, tiek po jos.
Dažnai nežinome, kokį poveikį aplinkai gali turėti maisto tiekimo grandinė. Daugelis prekybos centrų produkciją tiekia iš kitų šalių, dėl ko anglies pėdsakas tik auga. Maistas, kuris apkeliavo visą pasaulį, kad patektų ant mūsų stalo, neigiamai veikia aplinką. Dėl to, jei įmanoma, pirkite vietinės kilmės ir ekologiškus ingredientus. Planuodami šventinę iškylą su draugais, užsukite į vietinį ūkininkų turgų ir iš anksto apsirūpinkite mėgstamais sezoniniais vaisiais ir daržovėmis. Rinkitės gaminius su minimalia pakuote arba supakuotus į perdirbamas medžiagas. Taip sumažinsite savo pačių anglies pėdsaką! Pirkite net ir netobulus produktus – jų skonis ir maistinė vertė yra vienodi, tačiau dėl keistos išvaizdos jie dažniausiai lieka parduotuvėse sugesti.
Kasmet išmetama milijardai vienkartinių indų ir įrankių, plastikinių vandens butelių ir servetėlių, kuriems natūraliai suirti gali prireikti šimtmečių. Tokios atliekos dažnai patenka į mūsų parkus, miškus, upes, o vėliau į jūrą. Šie plastikai yra labai kenksmingi laukinei gamtai ir ją supančiai aplinkai. Siekiant to išvengti, investuokite į daugkartinio naudojimo reikmenis, kuriuos galėsite naudoti vėl ir vėl. Taip ne tik ilgainiui sutaupysite pinigų, bet ir sumažinsite atliekų kiekį. Pateikiame mūsų mėgstamiausių daugkartinio naudojimo pagalbininkų, pakuojamų į natūraliai suyrančias ar perdirbamas medžiagas, sąrašą, kuris padės lengviau pasiruošti tvariam Joninių ar kitam vasaros piknikui be kaltės jausmo:
Plastikinės plėvelės panaudotos kartą atsiduria sąvartynuose, kur irdamos šimtmečius skleidžia nuodingas medžiagas ir kenkia ekosistemoms. Vietoj plastikinės – rinkitės iš natūralaus bičių vaško ir medvilnės pagamintas drobeles. Tiks sumuštiniams, sūriui, duonai, žolelių, daržovių, vaisių pakavimui. Po pikniko užteks nuplauti šaltu vandeniu, išdžiūvusią galėsite naudoti vėl ir vėl!
Tik dalis iš 790 milijonų Lietuvoje per metus suvartojamų plastikinių maišelių atsiduria perdirbimo punktuose. Kiti užteršia aplinką. Vietoj jų rinkitės ekologiškos medvilnės maišelius – pikniko vaisiams ir daržovėms. Permatomus – įvairiems biriems maisto produktams. Silikoniniai – pasitarnaus ne tik iškylos maistui, bet ir skysčiams, nes yra sandarūs ir atsparūs karščiui!
Nors vienkartinį puodelį ar plastikinį vandens butelį naudojame vos akimirką – jiems suirti gali prireikti kelių šimtų metų. Vietoj jų turėkite savo asmeninį daugkartinio naudojimo puodelį ir gertuvę! Pagaminti iš tvarios alternatyvos – nerūdijančio plieno, kurį lengva plauti, nesugeria skonių ir kvapų. Puodelis – iki 6 valandų išlaiko karštį, o šaltį net iki 12 val. Gertuvė – iki 12 val. gėrimus išlaikys karštus, o šaltais mėgausitės dar ilgiau – net iki 24 val. Abu su 100% nepralaidžiais dangteliais.
Manoma, kad iki 2050 m. pasaulio vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvų. Viena iš priežasčių – vienkartiniai plastikiniai šiaudeliai – jų negalima perdirbti, jie nėra biologiškai skaidomi. Pakeiskite juos bambukiniais, kurie 100 % suyrantys arba ilgaamžiais metaliniais šiaudeliais iš nerūdijančio plieno. Puikiai tiks šaltiems ir karštiems gėrimams.
Tai puiki alternatyva servetėlėms, kuriose gausu mikroplastiko, arba popieriniams rankšluosčiams, kurie nėra perdirbami. Biologiškai suyrančių, kompostuojamų šluosčių rinkinį sudaro 4 didelės šluostės. Pagamintos iš atsinaujinančių medžiagų. Šios labai gerai sugeriančios, patvarios, daugkartinės šluostės ant Jūsų pikniko pledo atrodys kur kas gražiau nei popierinis rankšluostis!
Pasitikslinkite, ką jau turite spintelėse ir šaldytuve. Sudarykite sąrašą, remdamiesi planuojamo gaminti meniu ingredientais ir valgysiančių žmonių kiekiu. Apgalvokite kelis įsigyti planuojamo produkto panaudojimo būdus, kad sumažintumėte išmetimo galimybę. Į parduotuvę eikite pavalgę ir tik su prekių sąrašu – tai padės sumažinti impulsyvų pirkimą. Pirkdami skanėstus ar bakalėjos prekes, naudokite daugkartinius maišelius.
Laikykitės auksinės taisyklės – palikite vietą gražesnę, nei radote. Nepalikite po savęs atliekų, o jei radote ten jau paliktų šiukšlių – surinkite jas. Tikriausiai Joninės neįmanomos be laužo, tačiau galbūt jį galima kurti mažesnį? Džiaukitės ugnimi tik tam skirtoje vietoje, naudodami vietinės kilmės neapdorotą medieną. Nedeginkite plastiko ar kitų kenksmingų medžiagų. Visada šalia turėkite kibirą vandens arba gesintuvą, kad išvengtumėte laukinių gaisrų. Joninės dažnai apima veiklą prie ežerų ir upių, neužterškite jų šiukšlėmis ar higienos priemonėmis. Tausokite aplink gyvuojančius augalus – galbūt Joninių vainiko užteks vieno bendro visiems, ar gal jį pakeistų iš kelių gėlių ir smilgų sukurta minimali puokštelė?
Mums labai pasisekė, kad esame apsupti nuostabios žalios erdvės ir gyvybingų ežerų bei upių, puikiai tinkančių mūsų piknikams. Parodykime savo pagarbą šioms lauko erdvėms ir išsaugokime jų grožį ateities kartoms. Siunčiame šiltus linkėjimus visiems Lietuvos Jonams ir Janinoms ir tikimės, kad šie patarimai tik praturtins Jūsų šventę. Pasidalinkite šiuo įrašu su tais, kurie švęs drauge, ir tegul naktis būna ne tik pilna džiaugsmo ir nepamirštamų įspūdžių, bet ir pagarbos aplinkai.
Kiekvienas turime galimybę keisti pasaulį pradedant nuo savęs. Todėl šis mūsų ISTORIJŲ įrašas yra skirtas papasakoti Jums, kaip maži kasdieniniai sprendimai gali turėti didelį poveikį ne tik mūsų aplinkai, bet ir asmeninei sveikatai bei gerovei. Kalbėdami apie tvarius pasirinkimus didžiausią dėmesį skiriame aplinkai, tačiau toks gyvenimo būdas turi milžinišką poveikį pirmiausia mums patiems. Sąmoningi pasirinkimai kaip: atsisakyti plastiko, mažinti išmetamų atliekų kiekį, valgyti daugiau augalinės kilmės, vietinių produktų, naudoti pakartotinai ir rinktis daugkartinius daiktus – visi jie teigiamai veikia tiek fizinę tiek psichologinę mūsų sveikata. Tad susipažinkime iš arčiau kaip tvarūs kasdienybės pasirinkimai teikia naudą mums asmeniškai ir įsikvėpkite keisti pasaulį pradėdami nuo savęs.
Šis požiūris į gyvenimą apima daugybę sveikatą gerinančių įpročių, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų fiziniam kūnui. Vienas svarbiausių aspektų yra reguliari fizinė veikla. Pavyzdžiui aktyvus gyvenimo būdas, naudojantis aplinkai draugiškomis transporto priemones arba pasirinkimas į norimus taškus keliauti pėsčiomis – ne tik mažina anglies dioksido išskyrimą į aplinką, bet ir padeda stiprinti raumenis, širdies ir kraujagyslių sistemą, pagerina miegą bei bendrą fizinę formą.
Augalinė mityba, kurioje dominuoja sezono produktai ir lokalūs maisto šaltiniai, ne tik prisideda prie mažesnio ekologinio pėdsako, bet ir padeda pasiekti asmeninės sveikatos tikslų, nes ekologiškas maistas, turtingas maistingais elementais, suteikia organizmui energijos ir stiprina imuninę sistemą.
Rinkdamiesi prekes, kurios yra draugiškos aplinkai, taip pat rūpinatės savo sveikata. Pavyzdžiui naudodami iš natūralių medžiagų gaminamą kietąją kosmetiką ne tik neteršiate aplinkos, bet ir užtikrinate, kad chemijos nebus ir ant Jūsų kūno. Gerdami vandenį iš plieninių gertuvių mažinate plastiko išmetimą į aplinką ir užkertate kelią jam atsirasti vandenyje.
Be to, tvarus gyvenimo būdas paprastai apima ir kenksmingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar pernelyg didelis alkoholio vartojimas, atsisakymą. O tai tikrai prisideda prie organizmo apsaugos nuo įvairių ligų ir ilgalaikio gerovės palaikymo.
Ne mažiau svarbu yra suprasti, kaip tvarus gyvenimo būdas veikia mūsų psichologinę sveikatą. Gyvenimas vartojimo kultūros apsuptyje išties dažnai kelia daug nerimo, verčia lyginti save su kitais, ir stresuoti. To išvengti padeda sąmoningo vartojimo paieškos. Tvaraus gyvenimo filosofija ne tik teigiamai veikia fizikinę sveikatą, bet ir turi didelį poveikį psichologinei, nes juk šie du elementai be galo susiję. Keliaudami pėsčiomis ar dviračiu, sveikai maitindamiesi ir sąmoningai rinkdamiesi gyventi palankiai aplinkai padedame ir savo psichikai.
Juk fizinis aktyvumas ne tik skatina endorfinų, (laimės hormonų), išsiskyrimą, bet ir padeda mažinti stresą bei įveikti depresijos simptomus. Reguliari treniruotė gali pagerinti miegą, kuris yra esminis geros savijautos komponentas.
Mityba taip pat gali turėti didelę įtaką nuotaikai. Maisto produktai, turintys didelį riebalų ir cukraus kiekį, gali sukelti nuotaikos svyravimus ir atimti energiją. O subalansuotas mūsų šalyje užaugintas maistas, kuriame gausu vitaminų ir mineralų, padeda išlaikyti stabilų emocinį būvį.
Kontaktas su gamta, kurį puikiai atspindi mus pačius gali ne tik sumažinti stresą, bet ir išmokyti įsiklausyti į save, atrasti ir išsigydyti traumas. Buvimas gryname ore taip pat skatina kūrybiškumą bei gerina koncentraciją. O paprasti tvaraus gyvenimo būdo įpročiai, tokie kaip atliekų rūšiavimas ar pernaudojimas, sąmoningas vandens naudojimas ir energijos taupymas, gali padėti sukurti harmoningą aplinką, kuri skatina vidinę ramybę.
Sąmoningas vartojimas, kuris yra susijęs su aplinkai palankių produktų pasirinkimu, neša naudą ne tik mūsų planetai, bet ir vidinei dvasinei būsenai. Kai žinote, kad jūsų kasdienybė nesukuria žalos aplinkai, tai suteikia pasitenkinimą ir įkvėpimą. Priklausydami mūsų tvariai bendruomenei, galite patirti stiprų emocinį ryšį, jausdami, kad prisidedate prie didesnio tikslo – saugios ir darnios ateities kūrimo.
Ar tai būtų Jūsų pirmasis bambukinis dantų šepetėlis, mažiau vienu plastikiniu šiaudeliu išmestu į jūrą, ar pirmas kartas pasiekus darbą pėsčiomis, o ne automobiliu – būdami mūsų bendruomenės dalimi ir kasdien po mažą žingsnelį žengdami tvaresnio gyvenimo link, jūs ne tik rūpinatės mus visus supančia aplinka, bet ir savimi.
Plastikas gali irti nuo 20 iki 500 metų. Tik dvi iš septynių plastiko rūšių yra perdirbamos ir tai tik po kelis kartus, ir vis tik jis vis dar išlieka esmine XXI amžiaus medžiaga. Dėl to plastikas yra ir labiausiai paplitusi aplinkos šiukšlių rūšis, randama vandens telkiniuose, dirvožemyje ore ir net mūsų organizmuose. Plastikinės šiukšlės gali būti įvairių formų ir dydžių, tačiau mažesnės nei penkių milimetrų ilgio (maždaug sezamo sėklos dydžio) vadinamos „mikroplastiku“.
Mikroplastikas patenka į aplinką iš įvairių šaltinių pavyzdžiui dėl nesurūšiuotų ar tiesiog į aplinką išmestų plastiko atliekų – joms skylant į vis mažesnes daleles. Viena iš mikroplastiko rūšių – mikrokaroliukai, kurie yra labai maži polietileno plastiko gabalėliai dedami kaip šveitikliai į sveikatos ir grožio produktus, (veido ir kūno šveitiklius). Šie karoliukai tokie maži jog patekę į kanalizaciją prasiskverbia pro valymo įrenginių filtrus ir taip patenka į vandens telkinius kur toliau daro neigiamą poveikį aplinkai. Dar blogiau, kad vandenyje mikroplastikas gali surinkti ten esančius teršalus ir toksinus, tokius kaip varis, švinas ir gyvsidabris.
Šiandien kai mikroplastiko yra visur, mes ne tik rizikuojate jį įkvėpti ar suvartoti su geriamuoju vandeniu, bet dažnai jį ir suvalgome. Žemiau dalinamės septyniomis neįprastomis vietomis, kur buvo aptikta mikroplastiko.
Kadangi vandenyne tiek daug plastiko, tikriausiai nenuostabu, kad jo aptinkama ir valgomojoje druskoje. 2017 m. tyrimas parodė, kad mažiausiai 14 jūros druskos prekių ženklų iš šešių šalių yra užteršti. Plastiko fragmentų dalys buvo aptiktos tokių šalių kaip Australijos, Prancūzijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Portugalijos gamintojų druskose.
Didžioji dalis mikroplastiko yra vandenyne, žuvys, jį suvalgo atsitiktinai, manydamos, kad tai maistas. Taip pat filtruodamos maistą iš vandens bei kartu su maisto šaltiniais. Dar blogiau, kad iš vandens telkinių mikroplastikai sugeria toksinus, tokius kaip varis, švinas ir gyvsidabris.
Žuvys nėra vienintelės vandens būtybės, praryjančios mikroplastiką. Remiantis 2016 m. rugpjūčio mėn. atliktu tyrimu, Kanadoje, tiek laukiniuose, tiek privačiuose ūkiuose auginamuose Manilos moliuskuose buvo aptikta mikroplastiko. Tyrimo metu nustatyta, kad 90% plastikų buvo smulkūs pluoštai, kurie gali išsiplauti iš drabužių ir nutekėti į jūrą.
Visame pasaulyje vandentiekio vandenyje sukasi mikroskopiniai plastiko pluoštai. Remiantis 2017 m. „Orb Media“ tyrimu, jie užteršia daugiau nei 80 % viso pasaulio geriamojo vandens.
Jis aptinkamas net filtruotame mineraliniame vandenyje, kuris parduodamas prekybos centruose. Ištyrus daugiau nei 250 vandens buteliuose gamintojų produktų, 93% iš jų buvo rasta mikroplastiko.
2014 metais alaus šalyje – Vokietijoje, atliktame tyrime buvo išbandyti 24 prekių ženklai, juose ieškant mikroplastiko. Visų šių aludarių plastiko testas buvo teigiamas, nors užterštumo mastas skyrėsi. O Minesotos universiteto mokslininkai išbandė alų iš alaus daryklų, kurios vandenį gauna iš vandens valymo įrenginių prie Didžiųjų ežerų. Daugumoje jų buvo maždaug keturios mikroplastiko dalelės viename litre alaus, tačiau viename aluje buvo 14 dalelių litre.
Danijoje atliktas tyrimas apžvelgė bites iš 19 avilių Kopenhagoje ir jos apylinkėse. Tiek ant mieste surinktų bičių tiek ir ant šalia esančiose kaimo vietovėse buvo rasta mikroplastiko. Nežinoma, ar bitės mikroplastiko daleles rinko skrisdamos ore, ar gaudavo jas iš surenkamų žiedadulkių. Vienu ar kitu atveju taip mikroplastikas atkeliauja ir į medų.
Hendersono sala yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, joje negyvena žmonės. Nepaisant to, ekspertai aptiko, kad saloje yra daugiau nei 37 milijonai plastiko nuolaužų. Kai kurias plastikines dalis vietoj kriauklių savo naujiems namams pradėjo naudoti krabai.
Kaip išsiaiškinome mikroplastikas yra aptinkamas vandenyje, maiste, net aluje. Tad veikiausiai nebenustebinsime, kad jo aptinkama ir žmogaus organizme. 2014 m. tyrimas atskleidė, kad jei valgytume vėžiagyvius kasdien, kasmet galimai nurytume iki 11 000 šių mažų plastiko dalelių. Geriant vandenį su mikroplastiku arba valgant užterštą žuvį, medų ir kitus produktus, plastikas patenka į virškinamąjį traktą, kur gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Tačiau blogiausia tai, kad mikroplastiko daroma žala niekada nesibaigia, nes mūsų organizme jis nėra iki galo suvirškinimas, tad ilgainiui jis grįžta į nuotekų valymo įrenginius, kur ir vėl gali patekti į aplinką.
Siekiant mažinti šio klastingo teršėjo poveikį mums ir išsaugoti mūsų aplinką ateinančioms kartoms turime atsisakyti jo kiekviename kasdienybės žingsnyje, nes kaip rodo tyrimai kitu atveju jis persekios mus visą gyvenimą. Apsaugokime orą, žemę, vandenis ir save pačius nuo šio baisaus kenkėjo – jau turimą išrūšiuokime, neišmeskime bet kaip, o ateitį projektuokime su realybe, kurioje nėra vietos plastikiniams daiktams, ir įpakavimams.
Palengva ir be streso ruošiantis didžiosioms metų šventėms sudarėme mūsų prasmingų dovanų sąrašą. Siekdamos, kad Jūsų laikas skirtas dovanoms neužgožtų akimirkų praleistų su artimaisiais atrinkome mūsų pačių išbandytas ir klientų labiausiai pamėgtas prekes. Čia rasite kokybiškų, iš natūralių medžiagų gaminamų ir į jas pakuojamų, daugkartinio naudojimo Jums ir aplinkai palankių išskirtinių dovanų idėjų, kurios ne tik nudžiugins Jūsų artimuosius, bet ir prisidės prie sveikos, tvarios ir aplinkai draugiškos gyvensenos. Tad skaitykite toliau ir atraskite priežastis kodėl šios dovanos yra išties ypatingos!
Gaminama tik iš koncentruotų aktyviųjų komponentų todėl 1 kietoji (90 g) plytelė = 3 buteliai įprasto (250ml) šampūno pakuojamo į plastikinius butelius, kurio sudėtį net iki 80 proc. sudaro vanduo. Natūrali kietosios kosmetikos formulė pasirūpins plaukais ir oda, be atšiaurių cheminių medžiagų, dažnai randamų tradiciniuose produktuose. Tai grožio priemones BE žiaurumo ir kaltės jausmo – gaminant šią prasmingą dovaną nenukentėjo mūsų pūkuoti draugai! Šie kietieji šampūnai, kondicionieriai ir prausikliai nebuvo bandomi su gyvūnais, jų sudėtyje nėra su gyvūnais susijusių ingredientų. Pakuojama į 100% perdirbamo, kompostuojamo popieriaus dėžutes, todėl išvengiama sveikatai kenksmingų BPA plastiko pakuočių. Dėl kietos konsistencijos kietoji kosmetika patogi pasiimti į kelionę, nes nereikia nerimauti dėl išsiliejusių buteliukų.
Švelnaus, saldaus kvapo Palo Santo lazdelės renkamos Peru tik iš natūraliai nuvirtusių – jau nebegyvų medžių, kurių vietoje pasodinami nauji! Palo Santo medis per gyvenimo ciklą prisipildo stipriu poveikiu pasižyminčiais, harmonizuojančiais eteriniais aliejais, kurie švelniai atstato gerą psichologinę ir fizinę savijautą. Kasdieniam smilkymo ritualui susidedančiam iš jaukumo, laiko sau bei harmonijos. Dovanodami būtinai pasidalinkite kaip naudoti šiuos išskirtinius smilkalus – uždegtą lazdelę reikia palaikyti tiek, kiek trunka išsakyti savąją mantrą, pamedituoti, tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti arba pagalvoti apie savo didžiausią norą. Tikima, kad ilgamečio medžio spinduliuojama energija turi galios apvalyti aplinką bei vidų ir prisidėti prie norų išsipildymo.
Eliah Sahil yra sertifikuotas ekologiškos kosmetikos prekės ženklas, kurio pagrindinis įkvėpimas atkeliauja iš gamtos. Iš aukštos kokybės žolelių, gėlių ir mineralų esencijų gaminami aliejai yra švelnūs odai ir plaukams, bei palankūs aplinkai. O dar svarbiau, kad šie produktai gaminami be žiaurumo – yra veganiški, nebandyti su gyvūnais. 100% natūralios sudėties – iš ingredientų išgaunamų ekologiniuose ūkiuose. Pakuojami be plastiko į stiklines – perdirbamas arba pernaudojamas pakuotes. O taip pat Eliah Sahil kūrėjai yra įsipareigoję gamtai ir visoms gyvoms būtybėms planetoje todėl kiekvienas asortimento produktas remia tvarius ir socialinius projektus visame pasaulyje. Pavyzdžiui šis prekės ženklas, prisideda prie Blühende Wiesen (Žydinčių pievų) projekto, kuriuo skatinama bitininkystė ir kraštovaizdžio žalinimas siekiant išsaugoti laukines bites.
Regeneruojantis veido serumas gaminamas iš aukštos kokybės alavijo yra labai universali odos priežiūros priemonė. Itin drėkinančios ir raminančios savybės tinka visų tipų odai, nesvarbu, ar tai būtų saulės ar vėjo išdžiovinta, jautri ar sausa oda. Didelė ekologiškų alavijo sulčių dalis esanti serume, padaro konsistenciją skystesnę nei įprastų gelių ir taip garantuoja geresnį dozavimą bei greitesnį maistinių medžiagų įsisavinimą. Serumas taip pat puikiai tinka odos priežiūrai po skutimosi. Veido serumo pakuotė BE plastiko. Jis išpilstytas į stiklinį butelį su kamštiniu dozatoriumi ir aliuminio dangteliu, kurį galėsite išrūšiuoti arba pernaudoti.
Pagamintos iš aukštos kokybės nerūdijančio plieno todėl ilgaamžės – sveikesnė alternatyva plastikinėms gertuvėms ar buteliams. Įvairių dizainų, nuo 500 ml iki 1.5l tūrio, su rankena ar be. Šios stilingos Qwetch gertuvės turi dvigubas sieneles ir vakuuminę izoliaciją, kuri išlaiko gėrimus karštus iki 12 valandų, o šaltus – 24 valandas. Pasirinkę Qwetch, paskatinsite draugus ir šeimą dalyvauti kovoje su vienkartiniu plastiku – sumažinsite jo išmetimą į aplinką.
Mėgstamai kavai, žolelių arbatai, maistingam kokteiliui, ar net sriubai, kuri iki pietų išliks šilta – Qwetch daugkartiniame termo puodelyje. Izoliuoti, nepralaidūs ir itin ergonomiški, dangtelis atsidaro vos vienu paspaudimu! Dvigubas puodelio sienelių sluoksnis išlaiko gėrimus karštus iki 6 valandų, o šaltus – 12 valandų. O 100% sandarus dangtelis užtikrins, kad gėrimas neišsilietų – keliaujant į darbą, mokslus, pasivaikščioti ir ne tik!
Natūralaus sojų vaško, rankų darbo žvakės Smellslikespells kuriamos remiantis senaisiais papročiais ir tradicijomis, tikėjimu, kad kiekvienas ingredientas turi savo maginę paskirtį. Pagrindinės kvapų natos papildydamos viena kitą sukuria aukštajai parfumerijai būdingą kvapų piramidę, kurioje kiekvienas aromatas randa savo nišą ir harmoningai dera kitų apsuptyje. Natūralus sojų vaškas degdamas neišskiria pašalinių nuodingų cheminių junginių, nepalieka dėmių, išsiliejęs – lengvai nuvalomas. Dega žemesnėje temperatūroje nei parafinas, todėl žvakės aromatas sklinda lėtai ir nepakinta. Dagtis pagamintas iš medžio, degdamas jaukiai spragsi, o indas gaminamas iš panaudotų stiklo butelių. Degimo trukmė yra apie tris kartus ilgesnė nei įprastų žvakių – apie 50 val. Kiekviena žvakė liejama rankomis atskirai, todėl jos visos yra unikalios dėl to svoris bei degimo trukmė gali šiek tiek skirtis.
Natūralios Kosmetikos Receptų Knyga "100% NATŪRALU" bus tikras įkvėpimas atrasti kaip pasigaminti natūralios kosmetikos ar valymo priemonių. Dovanokite “Uoga Uoga” kosmetikos kūrėjų komandos patirtį, įkvėpimą ir pagalbą artimiesiems ir draugams eksperimentuoti namuose gaminant lengvus, sveikus ir aplinkai draugiškus receptus, kurie leis pamiršti apie kenksmingus cheminius komponentus rūpinantis savimi ir namais.
Pasidovanokite šį masažo šepetį sau ar pradžiuginkite juo artimuosius! Šis unikalus šepetys yra puiki tvari dovana tiems, kuriems rūpi sveikata ir harmonija. Jis ne tik padės pasirūpinti oda, bet ir taps ritualu žadinančiu kūną ir sielą. Vos trys minutės sauso masažo per dieną padės atsipalaiduoti, nurimti, suaktyvinti fizinę ir emocinę energiją, pagerinti kraujotaką ir sumažinti celiulitą. Šepetys pagamintas iš kokybiškos buko medienos, bronzinių šerelių, natūralių arklio plaukų pluošto, su ergonomine rankena.
Sukurti naudoti visą gyvenimą! Vienas žmogus vidutiniškai sunaudoja 24 vienkartinius skustuvus ar keičiamas plastikines galvutes kasmet. Plastikinių skustuvų negalima perdirbti, pakliuvę į buitinių atliekų srautą jie nugula į sąvartynus, teršia gamtą, kur paukščiai ir kiti gyvūnai mirtinai susižaloja aštriais ašmenimis. Todėl saugiems ir kokybiškiems skutimosi rezultatams rekomenduojame daugkartinius skustuvus gaminamus iš aukščiausios kokybės metalo. Mūsų ilgaamžiai, stilingi skustuvai tiks tiek vyrams, tiek moterims. O prie metalinių skustuvų siūlome ir kietųjų skutimosi muilų, kurie dėl turtingos sudėties gausiai putoja, suminkština plaukelius ir pamaitina odą, bei iš natūralių medžiagų gaminamų skutimosi šepetėlių.
Prasminga dovana gali tapti pirmu žingsniu kito žmogaus gyvenime pradėti gyventi tvariau. Tačiau jei vis tik sunku išsirinkti – dovanų kuponas suteiks artimajam laisvę rinktis pačiam, o jį į savo pašto dėžutę gausi per akimirką!
Visų Šventųjų diena ir Vėlinės dažniausiai susilieja į vieną išvyką kai keliaujame aplankyti kapų, kuriuos ne tik tvarkome, bet ir puošiame gėlėmis bei žvakėmis. Tai santūraus susikaupimo, ramybės metas, kai norime išreikšti ilgesį ir pagarbą tiems, kurie išėjo. Tad kodėl neretai šios dienos tampa tarsi varžytuvėmis, kas atneš daugiau gėlių ir žvakių, ar kieno bus gražesnės? Visa tai išties kėsinasi į šių dienų šventumą. Dar blogiau, kad vėliau gausybė plastikinių gėlių, vainikų ir žvakių užtvindo konteinerius, ar pamiškes, kur yra šimtus metų neigiamai veikiant mūsų sveikatą ir kenkiant gamtai.
Anksčiau pagarba artimiesiems tikrai nebuvo matuojama gėlėmis ir žvakėmis. Senovės Lietuvoje, Vėlinių tradicijos buvo itin tvarios ir išlaikančios žmogaus ryšį su gamta. Pasak Etnologo A. Vaicekausko šiose tradicijose buvo daug žmogiškumo ir šilumos. Tikėta, kad su mirusiais galima bendrauti betarpiškai, kad gyvieji gali juos sutikti, pasikalbėti. Į kapus buvo įprasta nešti ne žvakių, o maisto. Juos puošti natūraliais gėlynais, spygliuočių šakelėmis, aplink sodinti medžius. Remiantis etnologais senieji lietuvių papročiai buvo be atliekų, viskas buvo iš natūralių medžiagų, todėl neteršė aplinkos. Tik pokariu prigijo tradicija degti žvakes.
Norime paskatinti šiais metais pagerbti artimuosius kurių nebėra šalia natūralias ir kur kas nuoširdesniais būdais nei plastikinės gėlės iš prekybcentrio. Taip tuo pačiu išreiškiant pagarbą ir aplinkai, kurioje jie kažkada gyveno. Siekdamos įkvėpti Jus ieškoti tvaresnių alternatyvų žemiau dalinamės keliais patarimais.
Svarbiausia prisiminti išėjusius artimuosius, tiesiog pabūti su jais ramybėje ir nebūtinai kapinėse. Net namuose uždegę žvakelę galite skirti laiko apmąstymams ir prisiminimams. O keliaudami į kapus galite praleisti daugiau laiko ieškodami sezoninių gėlių turguje, ar rinkdami augalus, kuriais patys papuošite kapus.
Viską, ką norite atsinešti į kapines, supakuokite į daugkartinius maišelius ir krepšelius. Turėkite savo vandens daugkartinio naudojimo inde, kad nupirktumėte plastikiniuose buteliuose. Turėkite maišų lapams ir šiukšlėms.
Keliaukite grupėmis, (su šeima ar draugais), vienu ar keliais automobiliais, taip ne tik sutaupysite, bet ir praleisite laiką drauge. Dar geriau, jei galite, eikite pėsčiomis ar važiuokite dviračiu.
Geriausia dovana, kurią galite padovanoti savo brangiems artimiesiems, yra jūsų pačių gaminta dovana.
Sukurkite savo natūralų vainiką – išėję pasivaikščioti prisirinkite žalėsių ir spygliuočių šakų. Pasigaminkite natūralų vainiką iš pušų šakelių, lapų, kankorėžių, kaštonų ir giliukų. Tiesiog įdėkite šiek tiek laiko ir meilės ir ši prasminga veikla bus geriausia pagarbos ir ilgesio išraiška.
Vietoj įprastų žvakių pernaudodami paprastus stiklainius pasigaminkite daugkartinio naudojimo žibintus. Išplaukite turimus stiklainius, juos taip pat galite papuošti ir dekoruoti, o į jų vidų įdėkite žvakelę, kuri degs ilgiau, nes bus apsaugota nuo vėjo o šį stiklainį galėsite naudoti vėl ir vėl.
Galbūt namuose auginate daugiametį, šalnoms atsparų augalą? Padovanokite nedidelį gabalėlį savęs pasodindami jį ant brangaus žmogaus kapo. O gal yra vietos nedideliam kleveliui, kuris kasmet rudenį mesdamas lapus papuoštų kapą? Daugiamečių augalų ir medelių taip pat galite rasti turguje.
Plastikinių gėlių ir vainikų, nes jų negalima perdirbti. Žvakių plastikiniuose indeliuose, plastikinių gedulo kaspinų. Nenaudokite plastikinių maišų žalioms atliekoms rinkti. Kapinėse nuo visų papuošimų susidarančios atliekos teršia aplinką, o neperdirbtos lieka ateities kartoms, nes yra sunkiai suyrančios, todėl itin svarbu pasibaigus šventėms tinkamai jomis pasirūpinti.
Pabaigai dalinamės į ką reikėtų atkreipti dėmesį siekiant teisingai išmesti po kapų lankymo susidariusias atliekas, kurias tinkamai rūšiuojant vėliau bus galima perdirbti ir naudoti vėl.
Išskirkite tris atliekų rūšis: žaliąsias, stiklą, plastiką ir popierių, o kas liko meskite į buitinių atliekų konteinerius.
Žaliosios atliekos – iš jų gaminamas kompostas todėl jų negalima mesti į buitinių atliekų ar plastiko konteinerį. Tad nuvytusias gėles, lapus, spygliuočius, natūralių gėlių vainikus, krepšelius reikia mesti į žaliosioms atliekoms skirtus metalinius gardus ar konteinerius be plastiko ar kitų priemaišų. Stiklas – metant žvakes reikėtų atskirti stiklines žvakides, kurias mesti į stiklo, o plastikinius dangtelius, padėkliukus, indelius – į plastiko konteinerius. Parafino likučių iš žvakidžių pašalinti nereikia. Dirbtinės gėlės nėra perdirbamos, todėl jas mesti reikia į buitinių atliekų konteinerius.
Kaip visada esame čia tam, kad įkvėptume Jūs žengti tvaresnio gyvenimo link! Be šių patarimų papildėme ir mūsų el. parduotuvės lentyną, kurioje rasite nuolaidų perdirbtiems, kompostuojamiems maišams, kurie tinka žalioms atliekoms, natūralių žvakių ir smilkalų.
Plastikas yra esminė XXI amžiaus medžiaga – tokia neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kad jos galime rasti net ir mūsų pačių organizme. Mokslininkams itin didelį susirūpinimą kelia mikroplastiko dalelės, kurios per orą, maistą ar gėrimus patenka į mūsų maisto grandinę, o iš jos – į mūsų kūną.
Kas vakarienei? Lego suši, kreditinės kortelės mėsainiai ar PVC vamzdžio gabalas? Šie pavyzdžiai gali atrodyti ekstremalūs, tačiau vis daugiau atliekamų tyrimų atskleidžia, kad per visą gyvenimą galime suvalgyti apie 20 kg mikroplastiko.
Plastikas labiausiai paplitusi aplinkos šiukšlių rūšis, randama vandens telkiniuose, dirvožemyje net ore. Plastikinės šiukšlės gali būti įvairių formų ir dydžių, tačiau mažesnės nei penkių milimetrų ilgio (maždaug sezamo sėklos dydžio) vadinamos „mikroplastiku“. Mikroplastikas atsiranda iš įvairių šaltinių pavyzdžiui skylant didelėms plastiko šiukšlėms. Viena iš mikroplastiko rūšių – mikrokaroliukai, kurie yra labai maži polietileno plastiko gabalėliai dedami kaip šveitikliai į sveikatos ir grožio produktus.
Vienas žodis – mikroplastikas. Jis įsiskverbė į visas planetos dalis. Šios mažos dalelės buvo aptiktos atokių, negyvenamų salų paplūdimiuose, Antarkties jūros lede, jūros gyvūnų, gyvenančių giliausiose vandenyno vietose, žarnose ir geriamajame vandenyje visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad viršutiniuose pasaulio vandenynų regionuose yra apie 24,4 trilijono mikroplastiko fragmentų.
Kasmet į vandenyną patenka aštuoni milijonai tonų plastiko. Jie suyra į mažas daleles – mikroplastiką, kuris yra pakankamai mažas, kad patektų į mūsų mitybos grandinę. Dėl savo „mikro“ pobūdžio šios plastiko dalelės nėra surenkamos standartinėse vandens filtravimo sistemose, kuriomis ir patenka į vandens telkinius, o juose šiomis dalelėmis minta vandens gyvūnija.
Mikroplastikas plačiai paplitęs ir sausumos dirvožemyje. 2022 m. Aplinkosaugos darbo grupės, analizė parodė, kad nuotekų dumblas beveik 20 milijonų akrų JAV pasėlių užteršė vadinamaisiais „amžinais chemikalais“, kurie randami plastikiniuose gaminiuose ir nesuyra normaliomis aplinkos sąlygomis.
Nuotekų dumblas yra šalutinis produktas, kuris lieka po komunalinių nuotekų valymo. Kadangi jį brangu išmesti ir jame gausu maistinių medžiagų, dumblas JAV ir Europoje dažniausiai naudojamas kaip organinės trąšos. Europoje tai iš dalies lemia ES direktyvos, skatinančios žiedinę atliekų ekonomiką. Apskaičiuota, kad kasmet Europoje susidaro 8–10 milijonų tonų nuotekų dumblo, o maždaug 40 % jo pasklinda dirbamose žemėse. Remiantis Kardifo universiteto mokslininkų atlikta studija, dėl šios praktikos Europos dirbamos žemės gali būti didžiausias pasaulyje mikroplastiko rezervuaras.
Mikroplastiką nuryjame per maistą (jūros gėrybes, medų ir druską), gėrimus (vandenį buteliuose ar iš čiaupo, alų) ir net orą. Pasaulio laukinės gamtos fondo (WWF) 2019 organizuota kampanija „Jūsų plastiko dieta“, paremta Niukaslio universiteto Australijoje atliktais tyrimais atskleidė, kad žmogus vidutiniškai kas savaitę gali suvartoti apie 5 gramus plastiko, o tai prilygsta kredito kortelės svoriui. Per 3 savaites galimai suvalgome plastikines šukas, drabužių kabyklą – per mėnesį. Tyrimas rodo, kad žmogus kasmet vidutiniškai gali suvartoti daugiau nei 250 gramų mikroplastiko. Tai yra maždaug 21 gramas per mėnesį.
Environmental Science & Technology paskelbtame tyrime, pateikiama 26 tyrimų iš viso pasaulio analizė, kuri atskleidžia, kad vidutiniškai žmogus kasmet suvalgo, išgeria ir įkvepia nuo 78 000 iki 211 000 mikroplastiko dalelių. Remiantis jų tyrimu didžiausias mikroplastiko, patenkančio į mūsų organizmą, šaltinis yra vanduo buteliuose. Remiantis 4 atskirais tyrimais, vidutinis dalelių skaičius litre yra 94. Alus yra antras pagal dydį – 32, tačiau daugiausiai nerimo gali sukelti būtent trečioji vieta. Remiantis dviem Prancūzijoje ir Turkijoje atliktais tyrimais, žmonių įkvėptame ore viename m³ yra vidutiniškai 9,80 dalelių.
Jei nenorime, kad mikroplastikas patektų į mūsų kūną, turime sustabdyti milijonus tonų plastiko, kuris ir toliau kasmet patenka į gamtą. Kad galėtume įveikti plastiko krizę, mums reikia dar daugiau skubių veiksmų vyriausybės, verslo ir vartotojų lygmeniu. Tačiau pirmas žingsnis, kurį galime padaryti kiekvienas esmeniškai – sakyti „ne“ plastiko gaminiams kasdien. Vietoj vienkartinių plastikinų vandens butelių, maisto įpakavimų, maišelių, šiaudelių, indų, higienos ir grožio priemonių rinktis daugkartinius, pakuojamus į natūraliai suyrančias pakuotes. O svarbiausia šiuo pavyzdžiu užkrėsti artimuosius ir draugus – įkvėpti aplinkinius suskubti rūpintis ne tik aplinka kurioje gyvename, bet ir pačiais savimi.
Vasara yra tobulas laikas patirti gamtą. Gryname ore ne tik ilsėtis, iškylauti, atrasti ramybę, bet ir prisisemti vitamino D, o svarbiausia – prikaupti atmintį atsiminimų, kurie šildys tamsios žiemos vakarais. Tai proga pažinti aplinką, kurioje gyvename. Norėdamos paskatinti mylėti mus supančią gamtą surinkome įstabių Lietuvos vietų dešimtuką. Esame įsitikinusios, kad bent pusės maršrutų iš mūsų žemiau pateikiamo sąrašo dar nesate išbandę! O juos aplankyti galėsite tvariais būdais – pėsčiomis, ar su dviračiu daugelis jų – draugiškos augintiniams. Tad šią vasarą kviečiame pažinti mūsų žalią, nuotykių ir nepaprastų gamtos stebuklų kupiną šalį.
Anksčiau šis vaizdingas slėnis buvo paverstas šiukšlynu, tačiau vietos bendruomenei sutvarkius aplinką buvo atrastas kelias vedantis prie įspūdingų kaskadų. Vasarą – tykiai kaskadų laipteliais čiurlenantis vanduo padės atsikvėpti ir nurimti.
Nuotr.: © pamatykLietuvoje.lt
Muziejuje turėsite galimybę užmegzti ryšį su Kosminiu pasauliu, palaikyti meteoritą, pasigrožėti Visatos vaizdais, Saulės ir nakties teleskopais išvysti mūsų žvaigždės ugnikalnius, Visatos platybes. Didžiausiame Lietuvoje, Labanoro regioniniame parke įsikūriosios muziejaus net 80% teritorijos užima miškai, kuriuose gausu briedžių, vilkų ir lūšių. Čia galima išgirsti į Raudonąją knygą įtrauktą, ūkaujančią žvirblinę pelėdą ir kitus retus Lietuvos paukščius. Ežere aptikti visoje Europoje retą augalą – ežerinę lobeliją. O 45 metrų aukštyje esančioje muziejaus apžvalgos aikštelėje išvysite Aukštaitijos miškų ir šešių ežerų panorama.
Nuotr.: © lithuania.travel
Arboretumai – kaupia, tiria ir eksponuoja sumedėjusius augalus bei gausina dendrofloros įvairovę Lietuvoje. Dubravos arboretume galėsite aplankyti dendrologinę kolekciją, kurioje kaupiami, saugomi ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietiniai ir svetimžemiai medžiai bei krūmai.
Šis didžiausias Europoje, Kretingos rajone įsikūręs sodas pakerės bonsų kolekcija, akmenų sodu, sakuromis ir tvenkiniais. Tai bus susikaupimo ir savęs pažinimo vieta. Sode galėsite ne tik susipažinti su arbatos ruošimo ceremonija, apsirengti autentišku kimono, bet ir apsigyventi.
Nuotr.: © pamatykLietuvoje.lt
Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių esantis apžvalgos bokštas, forma primena kanoją. Bokštas leis išvysti Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefą, patirti nuostabią regiono gamtą. O pirmajame aukšte esančiame amfiteatre galima ne tik pailsėti, bet ir organizuoti susibūrimus, nedidelius renginius.
Nuotr.: © pamatykLietuvoje.lt
Saloje yra įkurtas Uošvės Liežuvio dendrologinis parkas, kuriame išvysite daugiau nei 50 rūšių medžių. Kiekvieną pavasarį šiame parke pasodinama vis daugiau medžių rūšių, atsodinami neprigiję medeliai. Galėsite pasivaikščioti parko teritorijoje įrengtais pažintiniais takais, papietauti poilsio aikštelės.
Nuotr.: © Made in Lithuania
1675–1854 metais čia buvo Naglių kaimas, kuris savo vietą keitė net kelis kartus, tačiau dabar glūdi giliai po smėliu. Šis rezervatas yra tiesiog tobulas gamtos paveikslas. Unikalaus grožio Pilkųjų kopų peizažas yra vienas įdomiausių lankytinų objektų visame Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Čia išvysite dėl stiprių vėjų kopose susidarančias įspūdingas daubas ir išgraužas bei tik protarpiais išlendančius, po smėliu palaidotus, šimtamečių miškų dirvožemius. Rezervate auga į Raudonąją knygą įrašyti augalai.
Nuotr.: © pamatykLietuvoje.lt
Prieš 270–250 milijonų metų Permo geologiniame Žemės formavimosi periode susiformavę klinčių klodai tikrai atims amą. Tai viena svarbiausių Lietuvos karbonatinių uolienų. Dalis iškasto karjero užtvindyta, tyvuliuoja dirbtiniai ežerėliai, kurių pakrantės gausiai apaugusios aukštų žolių ir krūmų sąžalynais, čia auga retų augalų. Karjero vaizdas išties pribloškia, jis primena Amerikos Didįjį kanjoną. Karjerą galima apžiūrėti tik su gidu.
Pažintinis takas vingiuoja šalia Strėvos upės ir žiediniu maršrutu lankytojus veda Spindžiaus mišku. Juo keliaudami išvysite Strėvos įgriūvą, net žiemą čiurlianantį Šaltinių kalnelį, lietuviškų orchidėjų plantaciją, kurioje auga itin jautrūs gegužraibiniai bei plačialapė klumpaitė, kuri saugoma Lietuvoje ir Europoje. Take taip pat atrasite įspūdingus Drabužininkų pilkapius.
Ilgio ir Germanto ežerų pakrantėmis galėsite judėti pėsčiomis arba dviračiais. Rytinėje Germanto ežero pakrantėje susipažinsite su draustinyje esančiomis kraštovaizdžio vertybėmis. O miške rasite apmąstymų aikštelę su lauko akmenų energetiniu labirintu, meditacijos nameliais, ugnies pojūčių vieta. Jauniesiems gamtos mylėtojams įrengtos interaktyvios gamtos pažinimo stotelės. Prie Germanto ežero galėsite išmėginti pojūčių taką – basomis per pelkę, žvyrą, durpes, akmenis.
• Plastikinės plėvelės panaudotos kartą atsiduria sąvartynuose kur irdamos šimtmečius skleidžia nuodingas medžiagas ir kenkia ekosistemoms.
• Vietoj plastikinės – rinkitės iš natūralaus bičių vaško, ir medvilnės pagamintas drobeles.
• Tiks sumuštiniams, sūriui, duonai, žolelių, daržovių, vaisių pakavimui. Po pikniko užteks nuplauti šaltu vandeniu, išdžiūvusią galėsite naudoti vėl ir vėl!
• Tik dalis iš 790 milijonų Lietuvoje per metus suvartojamų plastikinių maišelių atsiduria perdirbimo punktuose. Kiti užteršia aplinką.
• Vietoj jų rinkitės ekologiškos medvilnės maišelius – pikniko vaisiams ir daržovėms.
• Permatomus – įvairiems biriems maisto produktams.
• Silikoniniai – pasitarnaus ne tik iškylos maistui, bet ir skysčiams, nes yra sandarūs ir atsparūs karščiui!
• Nors vienkartinį puodelį naudojame vos akimirką – jam suirti gali prireikti kelių šimtų metų.
• Vietoj jų turėkite savo asmeninį daugkartinio naudojimo puodelį!
• Pagamintas iš tvarios alternatyvos – nerūdijančio plieno, kurį lengva plauti, nesugeria skonių ir kvapų. Iki 6 valandų išlaiko karštį, o šaltį net iki 12 val. Su 100% nepralaidžiu dangteliu.
• Manoma, kad iki 2050 m. pasaulio vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvų. Viena iš priežasčių – vienkartiniai plastikiniai šiaudeliai – jų negalima perdirbti, jie nėra biologiškai skaidomi.
• Pakeisk vienkartinius plastikinius šiaudelius bambukiniais, kurie 100 % suyrantys. Puikiai tinka šaltiems ir karštiems gėrimams.
• Tyrimai įrodė, kad tam tikros plastiko cheminės medžiagos iš plastikinių indelių gali patekti į maistą. Jos gali būti susijusios su sveikatos problemomis.
• Geriau pakuokite savo pikniko maistą į ilgaamžę nerūdijančio plieno dėžutę. Dėl reguliuojamos pertvaros tilps įvairaus dydžio maistas. Į dėžutę neįsigeria kvapai ar riebalai, todėl lengva išplauti.
Prieš daugiau nei metus nusprendžiau užsiauginti prieskoninių žolelių – auginimas mane visada žavėjo, bet nelabai buvau su tuo susidūrusi. Pradėjus pasakoti aplinkiniams apie naujus augalus, išgirdau, kad balkone galima užsiauginti pomidorų ar net braškių. Dabar juokinga, bet tada man tai skambėjo kaip iš fantastinio filmo. Balkone auginti daržoves ar uogas? Juk tai skirta daržams, sodams, šiltnamiams! O tada ir prasidėjo... Ne tik pomidorai ar braškės, bet ir agurkai, cukinijos ar net arbūzai. Gamtos ir gyvybės kūrimas čia pat ant palangės ar balkone! Tad mano žinutė čia būtų labai banali – nėra nieko neįmanomo, jei yra pakankamai ryžto.
Nereikia stigmatizuoti sodininkystės, kaip ir bet kokių kitų pomėgių ar profesijų. Tą ne tik gali, bet ir daro įvairaus amžiaus, lyties, pomėgių žmonės. Maniau, kad būsiu tam netalentinga, nes nesu labai kruopšti, galvojau, kad laužysiu ar numarinsiu augalus. Bet jeigu tai tikrai patinka ir teikia laimę, negali negalvoti apie savo augalus. Turbūt neįmanoma pamiršti jų palaistyti, kai esant namie dešimt kartų per valandą patikrini, ar jau išdygo, ar jau sužydėjo, ar jau paaugo. Ir rankos įgunda atlikti net mažiausius ir kruopščiausius darbus. Man sodininkystė yra kaip meditacija, atsipalaidavimas, ir sustojimas. Čia niekas nevyksta greitai, nėra reikalo skubėti.
Pirmiausiai pradėkite nuo šaldytuvo! Pasižiūrėkite, ką dažniausiai perkate – kokias daržoves, prieskonines žoleles, kokią arbatą mėgstate. Tuomet pasiskaitykite internete, kaip mėgstami augalai auga, kokios priežiūros reikia. Jeigu galite sukurti jiems tinkamą aplinką (pakankamai saulės šviesos ir šilumos), tuomet belieka įsigyti sėklų, žemės ir vazoną. Svarbu nesiimti auginti bet ko – pradėkite nuo to, ką mėgstate. Aš stengiuosi auginti ir daugiausiai dėmesio skiriu maistui, kurį mėgstu, bei palieku šiek tiek erdvės naujiems, neatrastiems augalams.
Jeigu trūksta žinių, internete apstu sodininkų grupių, per socialinius tinklus galite susisiekti su bet kuriuo jums patinkančiu daržininku, o internete susirasti reikiamą informaciją. Svarbiausia mėginti. Augalai labai ištvermingi ir daugeliu atveju atlaiko net mūsų daromas klaidas. Pati iš lietuvių galėčiau rekomenduoti Geltoną karutį (YouTube), o INSTAGRAME seku – @laimingas daržas. Dar daug įkvėpimo semiuosi iš _spicymoustache_.
Svarbiausias dalykas yra noras ir žingeidumas. Jeigu prieskoninės žolelės augs ir paprasčiausioje žemėje tik paliejant vandeniu, tai agurkui gali prireikti tręšimo, o cukinijai – apdulkinimo. Todėl gilinimasis į kiekvieno augalo poreikį atneš didžiausius rezultatus. Tačiau negalvokite, kad reikia skaityti tomų tomus – mano pirmieji metai buvo beveik be žinių ir supratimo, ką darau, o užsiauginau daugybę daržovių.
Kad rezultatai būtų geri, rekomenduoju pasirūpinti kokybiška žeme ir erdviais vazonais. Nepirkite bet kokių veislių – pažiūrėkite, kokio aukščio augalas augs. Balkone ir vazone geriausiai jausis žemaūgės veislės. Taip pat bus sudėtinga, jeigu jūsų langai ar balkonas skendi pavėsyje. Augalams labiausiai patinka pietinė pusė. Dideliems augalams bus reikalingas tręšimas. Kadangi jų mityba vyksta iš žemės, kurios vazone yra mažiau nei natūralioje aplinkoje, būtina pamaitinti augalą papildomai. O tam yra daugybė priemonių – nuo natūralių būdų, kaip banano žievės užpilas ar smulkinti kiaušinių lukštai, iki pirktinių trąšų, kurios taip pat būna organinės.
Aš manau, kad viską! Vazonuose puikiai jaučiasi nuo mums įprastų daržovių, gėlių ar uogų, iki egzotinių augalų ar net vaismedžių. Svarbiausia išsirinkti tinkamą veislę. Kai kurios sėklos net būna pažymėtos, jog yra tinkamos augti vazone. Siūlau nuo tokių ir pradėti.
Taip ir neužaugo baklažanai. Ši daržovė lepi, bet jos poreikius kažkaip pavyko patenkinti. Deja, tuo metu dar nežinojau, bet jie buvo pasėti per vėlai ir paprasčiausiai nespėjo užaugti. Šiemet bandau vėl. Taip pat nepasisekė su melionais – manau, kad pritrūko saulės. Nesusidraugavau su svogūninėmis gėlėmis, jaučiu nepavyks ir šiemet. Bet gėlės iš sėklų auga puikiai. Kai pamatau, kiek kainuoja vazonėlis gėlių, ir prisimenu, kiek kainuoja vienas pakelis sėklų dešimtims tokių vazonėlių, net ranka nekyla pirkti augintų. O ir jei tik įmanoma, norisi viską auginti pačiai, stebėti ir mėgautis procesu.
Nuolatos ką nors auginti galima nuo vasario–kovo iki pat vėlyvo rudens. Turint specialų apšvietimą, galima auginti visus metus. Tačiau auginimas yra ilgas procesas, trunkantis mėnesių mėnesius. Manau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl galutinis rezultatas toks džiuginantis.
Viliuosi, kad tai kažkiek trumpesnė tiekimo grandinė. Tačiau galime būti tikri, kad tai mažiau sunaudotų priemonių pakavimui ir aiškus žinojimas, kaip augintas ir kuo tręštas augalas. Jūsų pačių užaugintas pomidoras skirsis nuo pirktinių – skonio ir aromatinėmis savybėmis. Jis nebus dirbtinai nokintas ar skatintas augti, į aplinką ir dirvožemį nebus išmestos cheminės medžiagos. Jūs patys užtikrinsite natūralų procesą.
Gamtoje viskas yra cikliška, tokią pačią sistemą galima pasistengti įsivesti į balkoną. Laikui bėgant, pirktines sėklas galima pakeisti gautomis iš užaugintų augalų, pirktines žemes – senas atnaujinus namuose daromu kompostu.
Norėčiau padrąsinti žmones nesigėdinti ir nebijoti imtis naujų veiklų. Pažįstantys mane buvo šokiruoti, kai pradėjau sodininkauti, nes ši veikla visiškai nesisiejo su mano asmenybe. Bet atrasti kažką naujo, ypač tai, kas teikia džiaugsimą, yra absoliutus malonumas. Dar tik antras sezonas, o aplinkiniai jau nekantrauja sužinoti, ką man pavyks užauginti šiemet. Nekantrauju ir aš.
Procedūros atliekamos su gyvais gyvūnais, siekiant ištirti pagrindinę biologiją ir ligas, įvertinti naujų vaistų veiksmingumą ir išbandyti vartotojų bei pramonės gaminių, tokių kaip kosmetika, žmonių sveikatos ir (arba) aplinkos sauga, buitiniai valikliai, maisto priedai, vaistai ir pramoninės/agrocheminės medžiagos. Dar vadinama VIVISEKCIJA.
Visos procedūros, net ir tos, kurios klasifikuojamos kaip „lengvos“, gali sukelti gyvūnams fizinį ir psichologinį išgyvenimą bei kančias. Dauguma gyvūnų nužudomi eksperimento pabaigoje, tačiau kai kurie gali būti pakartotinai naudojami tolesniuose eksperimentuose. Procedūrų atliekamų su gyvūnais pavyzdžiai:
Priklausomai nuo valstybės ir rūšies, gyvūnai bandymams gaunami iš specialių veisyklų, gaudomi gamtoje arba perkami iš žmonių. Visame pasaulyje naudojama daug skirtingų rūšių, tačiau labiausiai paplitusios tyrimuose yra pelės, žuvys, žiurkės, triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai, ūkio gyvūnai, paukščiai, katės, šunys, mažosios kiaulės, beždžionės, šimpanzės.
Kasmet laboratoriniams eksperimentams visame pasaulyje naudojama daugiau nei 115 milijonų gyvūnų. Tačiau kadangi tik nedidelė dalis šalių renka ir skelbia duomenis apie gyvūnų naudojimą bandymams ir tyrimams, tikslus skaičius nežinomas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose iki 90 procentų laboratorijose naudojamų gyvūnų neįtraukiami į oficialią statistiką.
Beveik šimtmetį vaistų ir cheminės saugos vertinimai buvo pagrįsti laboratoriniais tyrimais, kuriuose dalyvavo graužikai, triušiai, šunys ir kiti gyvūnai. Be etinių problemų – sukeliančių tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą – bandymai su gyvūnais reikalauja daug laiko ir išteklių, riboja medžiagų, kurias galima išbandyti, skaičių ir suteikia mažai supratimo apie tai, kaip cheminės medžiagos veikia organizme.
Mokslininkai vis labiau abejoja tyrimų, kuriais siekiama „modeliuoti“ žmonių ligas laboratorijoje, dirbtinai sukuriant simptomus kitoms gyvūnų rūšims svarba. Labai dažnai kitų rūšių gyvūnų simptomai ir atsakas į galimą gydymą skiriasi nuo žmonių. Dėl to 9 iš 10 vaistų, kurie atrodo saugūs ir veiksmingi atliekant tyrimus su gyvūnais, nesuveikia, kai jie skiriami žmonėms. Tokių vaistų tyrimai, ne tik lėtina medicinos pažangą, bet ir eikvoja išteklius bei rizikuoja klinikinių tyrimų metu dirbančių savanorių sveikata ir sauga.
Kai kuriose ligų tyrimų srityse per didelis pasitikėjimas gyvūnų modeliais galėjo sulėtinti medicinos pažangą, o ne pastūmėti į priekį. Pavyzdžiui šiuo metu astma serga apie 300 milijonų žmonių, tačiau per pastaruosius 50 metų atsirado tik dviejų rūšių gydymas. Su gyvūnais buvo išbandyta daugiau nei tūkstantis galimų vaistų nuo insulto, tačiau tik vienas iš jų buvo veiksmingas pacientams.
Šiandienos pasiekimų dėka tyrimus galima simuliuoti kompiuterių pagalba bei remtis gausybe jau atliktų. JAV Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba išreiškė savo viziją apie ne tolimą ateitį, kurioje beveik visi įprasti toksiškumo tyrimai būtų atliekami žmogaus ląstelėse.
Šiuolaikinės negyvūninės technologijos jau mažina ir pakeičia eksperimentus su gyvūnais, o Europos Sąjungoje principas pakeisti, sumažinti ir tobulinti eksperimentus su gyvūnais yra teisinis reikalavimas. Daugumoje kitų pasaulio šalių šiuo metu tokio teisinio reikalavimo nėra, todėl mokslininkai gali laisvai naudoti gyvūnus net ten, kur yra prieinami ne gyvūniniai metodai.
ES taisyklės užtikrina, kad kosmetikos produktai, kurie liečiasi su mūsų kūnu, būtų saugūs, o taip pat, kad atitiktų gyvūnų gerovės standartus. Atlikti kosmetikos bandymus su gyvūnais Europos Sąjungoje draudžiama nuo 2004 m., o kosmetikos gaminių sudėtinių dalių – nuo 2009 m. Tuo tarpu visiškas draudimas prekiauti su gyvūnais išbandyta kosmetika įsigaliojo 2013 m. kovo mėn.
Nors ES viduje bandymai su gyvūnais yra draudžiami, apie 80 proc. pasaulio šalių jie vis dar atliekami. Europos Parlamentas ragina uždrausti bandymus visame pasaulyje. Priimtoje rezoliucijoje raginama iki 2023 m. visame pasaulyje uždrausti kosmetikos bandymus su gyvūnais bei prekybą tokia kosmetika.
EP rezoliucijoje pažymima, kad bandymų su gyvūnais draudimas nepakenkė kosmetikos pramonei, o mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra ieškant alternatyvių bandymų metodų pasitarnaus ir kitose srityse. Remiantis 2016 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 90 proc. ES piliečių mano, kad svarbu nustatyti aukštus visame pasaulyje pripažįstamus gyvūnų gerovės standartus. 89 proc. apklaustųjų teigė, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų skatinat gyvūnų gerovę tarptautiniu mastu.
