sausis 05, 2024
Plastikas gali irti nuo 20 iki 500 metų. Tik dvi iš septynių plastiko rūšių yra perdirbamos ir tai tik po kelis kartus, ir vis tik jis vis dar išlieka esmine XXI amžiaus medžiaga. Dėl to plastikas yra ir labiausiai paplitusi aplinkos šiukšlių rūšis, randama vandens telkiniuose, dirvožemyje ore ir net mūsų organizmuose. Plastikinės šiukšlės gali būti įvairių formų ir dydžių, tačiau mažesnės nei penkių milimetrų ilgio (maždaug sezamo sėklos dydžio) vadinamos „mikroplastiku“.
Mikroplastikas patenka į aplinką iš įvairių šaltinių pavyzdžiui dėl nesurūšiuotų ar tiesiog į aplinką išmestų plastiko atliekų – joms skylant į vis mažesnes daleles. Viena iš mikroplastiko rūšių – mikrokaroliukai, kurie yra labai maži polietileno plastiko gabalėliai dedami kaip šveitikliai į sveikatos ir grožio produktus, (veido ir kūno šveitiklius). Šie karoliukai tokie maži jog patekę į kanalizaciją prasiskverbia pro valymo įrenginių filtrus ir taip patenka į vandens telkinius kur toliau daro neigiamą poveikį aplinkai. Dar blogiau, kad vandenyje mikroplastikas gali surinkti ten esančius teršalus ir toksinus, tokius kaip varis, švinas ir gyvsidabris.
Šiandien kai mikroplastiko yra visur, mes ne tik rizikuojate jį įkvėpti ar suvartoti su geriamuoju vandeniu, bet dažnai jį ir suvalgome. Žemiau dalinamės septyniomis neįprastomis vietomis, kur buvo aptikta mikroplastiko.
Kadangi vandenyne tiek daug plastiko, tikriausiai nenuostabu, kad jo aptinkama ir valgomojoje druskoje. 2017 m. tyrimas parodė, kad mažiausiai 14 jūros druskos prekių ženklų iš šešių šalių yra užteršti. Plastiko fragmentų dalys buvo aptiktos tokių šalių kaip Australijos, Prancūzijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Portugalijos gamintojų druskose.
Didžioji dalis mikroplastiko yra vandenyne, žuvys, jį suvalgo atsitiktinai, manydamos, kad tai maistas. Taip pat filtruodamos maistą iš vandens bei kartu su maisto šaltiniais. Dar blogiau, kad iš vandens telkinių mikroplastikai sugeria toksinus, tokius kaip varis, švinas ir gyvsidabris.
Žuvys nėra vienintelės vandens būtybės, praryjančios mikroplastiką. Remiantis 2016 m. rugpjūčio mėn. atliktu tyrimu, Kanadoje, tiek laukiniuose, tiek privačiuose ūkiuose auginamuose Manilos moliuskuose buvo aptikta mikroplastiko. Tyrimo metu nustatyta, kad 90% plastikų buvo smulkūs pluoštai, kurie gali išsiplauti iš drabužių ir nutekėti į jūrą.
Visame pasaulyje vandentiekio vandenyje sukasi mikroskopiniai plastiko pluoštai. Remiantis 2017 m. „Orb Media“ tyrimu, jie užteršia daugiau nei 80 % viso pasaulio geriamojo vandens.
Jis aptinkamas net filtruotame mineraliniame vandenyje, kuris parduodamas prekybos centruose. Ištyrus daugiau nei 250 vandens buteliuose gamintojų produktų, 93% iš jų buvo rasta mikroplastiko.
2014 metais alaus šalyje – Vokietijoje, atliktame tyrime buvo išbandyti 24 prekių ženklai, juose ieškant mikroplastiko. Visų šių aludarių plastiko testas buvo teigiamas, nors užterštumo mastas skyrėsi. O Minesotos universiteto mokslininkai išbandė alų iš alaus daryklų, kurios vandenį gauna iš vandens valymo įrenginių prie Didžiųjų ežerų. Daugumoje jų buvo maždaug keturios mikroplastiko dalelės viename litre alaus, tačiau viename aluje buvo 14 dalelių litre.
Danijoje atliktas tyrimas apžvelgė bites iš 19 avilių Kopenhagoje ir jos apylinkėse. Tiek ant mieste surinktų bičių tiek ir ant šalia esančiose kaimo vietovėse buvo rasta mikroplastiko. Nežinoma, ar bitės mikroplastiko daleles rinko skrisdamos ore, ar gaudavo jas iš surenkamų žiedadulkių. Vienu ar kitu atveju taip mikroplastikas atkeliauja ir į medų.
Hendersono sala yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, joje negyvena žmonės. Nepaisant to, ekspertai aptiko, kad saloje yra daugiau nei 37 milijonai plastiko nuolaužų. Kai kurias plastikines dalis vietoj kriauklių savo naujiems namams pradėjo naudoti krabai.
Kaip išsiaiškinome mikroplastikas yra aptinkamas vandenyje, maiste, net aluje. Tad veikiausiai nebenustebinsime, kad jo aptinkama ir žmogaus organizme. 2014 m. tyrimas atskleidė, kad jei valgytume vėžiagyvius kasdien, kasmet galimai nurytume iki 11 000 šių mažų plastiko dalelių. Geriant vandenį su mikroplastiku arba valgant užterštą žuvį, medų ir kitus produktus, plastikas patenka į virškinamąjį traktą, kur gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Tačiau blogiausia tai, kad mikroplastiko daroma žala niekada nesibaigia, nes mūsų organizme jis nėra iki galo suvirškinimas, tad ilgainiui jis grįžta į nuotekų valymo įrenginius, kur ir vėl gali patekti į aplinką.
Siekiant mažinti šio klastingo teršėjo poveikį mums ir išsaugoti mūsų aplinką ateinančioms kartoms turime atsisakyti jo kiekviename kasdienybės žingsnyje, nes kaip rodo tyrimai kitu atveju jis persekios mus visą gyvenimą. Apsaugokime orą, žemę, vandenis ir save pačius nuo šio baisaus kenkėjo – jau turimą išrūšiuokime, neišmeskime bet kaip, o ateitį projektuokime su realybe, kurioje nėra vietos plastikiniams daiktams, ir įpakavimams.
Prieš publikavimą, komentarai bus peržiūrėti.