Plastiko dieta

liepa 30, 2023

Plastikas yra esminė XXI amžiaus medžiaga – tokia neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kad jos galime rasti net ir mūsų pačių organizme. Mokslininkams itin didelį susirūpinimą kelia mikroplastiko dalelės, kurios per orą, maistą ar gėrimus patenka į mūsų maisto grandinę, o iš jos – į mūsų kūną.

Kas vakarienei? Lego suši, kreditinės kortelės mėsainiai ar PVC vamzdžio gabalas? Šie pavyzdžiai gali atrodyti ekstremalūs, tačiau vis daugiau atliekamų tyrimų atskleidžia, kad per visą gyvenimą galime suvalgyti apie 20 kg mikroplastiko.

Kas yra mikroplastikas?

Plastikas labiausiai paplitusi aplinkos šiukšlių rūšis, randama vandens telkiniuose, dirvožemyje net ore. Plastikinės šiukšlės gali būti įvairių formų ir dydžių, tačiau mažesnės nei penkių milimetrų ilgio (maždaug sezamo sėklos dydžio) vadinamos „mikroplastiku“. Mikroplastikas atsiranda iš įvairių šaltinių pavyzdžiui skylant didelėms plastiko šiukšlėms. Viena iš mikroplastiko rūšių – mikrokaroliukai, kurie yra labai maži polietileno plastiko gabalėliai dedami kaip šveitikliai į sveikatos ir grožio produktus.

Kaip plastikas patenka į mūsų maistą?

Vienas žodis – mikroplastikas. Jis įsiskverbė į visas planetos dalis. Šios mažos dalelės buvo aptiktos atokių, negyvenamų salų paplūdimiuose, Antarkties jūros lede, jūros gyvūnų, gyvenančių giliausiose vandenyno vietose, žarnose ir geriamajame vandenyje visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad viršutiniuose pasaulio vandenynų regionuose yra apie 24,4 trilijono mikroplastiko fragmentų.

Kasmet į vandenyną patenka aštuoni milijonai tonų plastiko. Jie suyra į mažas daleles – mikroplastiką, kuris yra pakankamai mažas, kad patektų į mūsų mitybos grandinę. Dėl savo „mikro“ pobūdžio šios plastiko dalelės nėra surenkamos standartinėse vandens filtravimo sistemose, kuriomis ir patenka į vandens telkinius, o juose šiomis dalelėmis minta vandens gyvūnija.

Mikroplastikas plačiai paplitęs ir sausumos dirvožemyje. 2022 m. Aplinkosaugos darbo grupės, analizė parodė, kad nuotekų dumblas beveik 20 milijonų akrų JAV pasėlių užteršė vadinamaisiais „amžinais chemikalais“, kurie randami plastikiniuose gaminiuose ir nesuyra normaliomis aplinkos sąlygomis.

Nuotekų dumblas yra šalutinis produktas, kuris lieka po komunalinių nuotekų valymo. Kadangi jį brangu išmesti ir jame gausu maistinių medžiagų, dumblas JAV ir Europoje dažniausiai naudojamas kaip organinės trąšos. Europoje tai iš dalies lemia ES direktyvos, skatinančios žiedinę atliekų ekonomiką. Apskaičiuota, kad kasmet Europoje susidaro 8–10 milijonų tonų nuotekų dumblo, o maždaug 40 % jo pasklinda dirbamose žemėse. Remiantis Kardifo universiteto mokslininkų atlikta studija, dėl šios praktikos Europos dirbamos žemės gali būti didžiausias pasaulyje mikroplastiko rezervuaras.

Kreditinę kortelę suvalgome per savaitę?

Mikroplastiką nuryjame per maistą (jūros gėrybes, medų ir druską), gėrimus (vandenį buteliuose ar iš čiaupo, alų) ir net orą. Pasaulio laukinės gamtos fondo (WWF) 2019 organizuota kampanija „Jūsų plastiko dieta“, paremta Niukaslio universiteto Australijoje atliktais tyrimais atskleidė, kad žmogus vidutiniškai kas savaitę gali suvartoti apie 5 gramus plastiko, o tai prilygsta kredito kortelės svoriui. Per 3 savaites galimai suvalgome plastikines šukas, drabužių kabyklą – per mėnesį. Tyrimas rodo, kad žmogus kasmet vidutiniškai gali suvartoti daugiau nei 250 gramų mikroplastiko. Tai yra maždaug 21 gramas per mėnesį.

Environmental Science & Technology paskelbtame tyrime, pateikiama 26 tyrimų iš viso pasaulio analizė, kuri atskleidžia, kad vidutiniškai žmogus kasmet suvalgo, išgeria ir įkvepia nuo 78 000 iki 211 000 mikroplastiko dalelių. Remiantis jų tyrimu didžiausias mikroplastiko, patenkančio į mūsų organizmą, šaltinis yra vanduo buteliuose. Remiantis 4 atskirais tyrimais, vidutinis dalelių skaičius litre yra 94. Alus yra antras pagal dydį – 32, tačiau daugiausiai nerimo gali sukelti būtent trečioji vieta. Remiantis dviem Prancūzijoje ir Turkijoje atliktais tyrimais, žmonių įkvėptame ore viename m³ yra vidutiniškai 9,80 dalelių.

Kaip šią problemą galime spręsti drauge?

Jei nenorime, kad mikroplastikas patektų į mūsų kūną, turime sustabdyti milijonus tonų plastiko, kuris ir toliau kasmet patenka į gamtą. Kad galėtume įveikti plastiko krizę, mums reikia dar daugiau skubių veiksmų vyriausybės, verslo ir vartotojų lygmeniu. Tačiau pirmas žingsnis, kurį galime padaryti kiekvienas esmeniškai – sakyti „ne“ plastiko gaminiams kasdien. Vietoj vienkartinių plastikinų vandens butelių, maisto įpakavimų, maišelių, šiaudelių, indų, higienos ir grožio priemonių rinktis daugkartinius, pakuojamus į natūraliai suyrančias pakuotes. O svarbiausia šiuo pavyzdžiu užkrėsti artimuosius ir draugus – įkvėpti aplinkinius suskubti rūpintis ne tik aplinka kurioje gyvename, bet ir pačiais savimi.