-
Parduotuvė
- Prekiniai ženklai
- Dovanos
-
Apie Mus
-
Įvairios paskirties valikliai, šveitikliai, gaivikliai oro užterštumui daro vis didesnę įtaką, ypač tie, kurių sudėtyje yra lakiųjų organinių junginių. Valymo skysčiai gaminami iš naftos turi daugiausiai lakiųjų organinių junginių, kurie patekę į orą neigiamai veikia mūsų organizmą, bei aplinką.
Dezinfekuojančios medžiagos pavyzdžiui triklozanas, kuris dirgina gleivinės odą, gali sukelti alergijas. Nenatūralūs kvapai bei kvapikliai dirgina akis bei kvėpavimo takus, gali sukelti galvos skausmą, alergiją ar net astmą. Ėsdinančios medžiagos, pavyzdžiui amoniakas – agresyvios naikinančios riebalus ir purvą medžiagos. Jos gali sukelti cheminius nudegimus.
Netgi įprastos kempinės ar šluostės yra gaminamos iš poliuretano – naftos produkto, kurio neįmanoma perdirbti. Jis suyra TIK per šimtus metų. Tokios kempinės – palanki terpė veistis bakterijoms, todėl kempines keisti tenka dažnai. Per trejus metus vidutinė šeima sunaudoja 72 šluostes, kurių negalima perdirbti ir jos beveik nesuyra.
Esame įsitikinę, kad kiekvienas vartotojas, pakeitęs savo kasdienius įpročius gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Taip rūpindamasis ne tik Žeme, kurioje gyvena, bet ir pačiu savimi. Tų pačių rezultatų galima pasiekti atsisakius agresyvios chemijos valiklių. Renkantis prekes be pavojingų cheminių medžiagų.
Cheminius valiklius pakeiskite Raypath produktų linija. Tai šluostės bei valymo pirštinės, kuriomis nešvarumai pašalinami be jokios chemijos. Užtenka paprasto vandens. Impregnuotos nanosidabru, naikinančiu virusus ir bakterijas. Dėl specialaus pluošto nešvarumai yra užrakinami ir nepernešami nuo paviršiaus ant paviršiaus. Raypath produktams suteikiama 18 mėnesių garantija (ne industriniam naudojimui). Tarnauja 8-10 ir netgi daugiau metų, jeigu prižiūrimos pagal rekomendacijas. Vienąkart išplovus šluostę, išvalysite iki 100 kv. m. paviršių ploto.
Pirštinė medžiaginiams paviršiams – skirta audiniams, kuriuos per didelis vandens kiekis gali apgadinti. Pirštinės plaukeliai yra ilgesni negu kitų pluoštų, todėl jie lengviau pasiekia ir išvalo audinio tarpelius.
Kreminė pirštinė – skirta drėgnam paviršių valymui – tiems paviršiams, kuriuos per didelis vandens kiekis apgadintų pavyzdžiui medinėms grindims, automobilių salonams, bižuterijai, buitinei elektronikai, augalams.
Rožinė pirštinė sausam valymui – skirta sausam dulkių valymui nuo įvairių paviršių. Pirštinė sudaro statinį krūvį, kuris pritraukia dulkes ir neleidžia joms sklaidytis ore. Pirštinės medžiaga turi paviršius poliruojančių savybių.
Balta pirštinė – skirta šlapiai valyti paviršius, kuriems vanduo nedaro neigiamos įtakos. Valant vanduo nešvarumus paverčia į emulsiją, kurią šluostės pluoštas surenka į savo vidų. Rekomenduojame naudoti su SUNBEAM audiniu skirtu paviršių nusausinimui po valymo.
Balta mini šluostė – skirta plauti indams ar valyti virtuvės paviršius be jokių papildomų priemonių. Puikiai sugeria nemalonius kvapus, todėl tinka šaldytuvams ir mikrobangų krosnelėms valyti. Rekomenduojama naudoti tik su SUNBEAM nusausinimo audiniu, nes valymas šia šluoste yra itin šlapias.
SUNBEAM audinys nusausinimui – dėl ypač tankaus trisluoksnio audinio pasižymi ypatingomis sugeriamosiomis ir poliruojančiomis savybėmis. Pašalina vandens ir emulsijos likučius, kurie susidaro panaudojus šlapio ar drėgno valymo pirštinės. Gali būti naudojama blizginimui.
Muilas su nanosidabru – Raypath produktų skalbimui. Naikina bakterijas, virusus ir grybelius jau 30 °C temperatūroje, veiksmingai pašalina sunkiai panaikinamus nešvarumus, eliminuoja nemalonius kvapus. Tirpintas muilas gali būti naudojamas kaip dezinfekavimo priemonė. Nepalieka atliekų.
Atvėsus orams daugiausiai laiko praleidžiame namuose. Čia atsipalaiduojame žiūrėdami filmus ar serialus. Tikėtina, kad gyvą bendravimą dažniau iškeičiame į skambučius ar susirašinėjimą internetu. Gaminame daugiau naminio maisto. Net laisvalaikiui dažniau renkamės knygą skaitomą įsisukus į pledą, nei pasivaikščiojimą lauke. Visi šie veiksmai lemia didesnį elektros energijos suvartojimą. Remiantis „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis tamsiuoju metų sezonu vidutinis namų ūkis suvartoja ~15 proc., daugiau elektros energijos. Didžiausią dalį šios energijos – net 84,1 proc., pasak Lietuvos Statistikos departamento, šis vidutinis namų ūkis sunaudoja apšvietimo ir elektros prietaisams. Atsižvelgiant į tai, kad daugiausiai išleidžiame apšvietimui bei elektros prietaisams – tai atveria plačias galimybes taupesniam ir sąmoningesniam vartojimui. Nors šiandien labiausiai taupyti verčia augančios kainos, sąmoningai vartoti energiją svarbiausiai turėtume dėl aplinkos, kurioje gyvename. Siekiant paskatinti drauge atsakingai vartoti elektros energiją dalinamės paprastais būdais kaip tai padaryti:
Augalinis maistas turi daug mažesnį poveikį aplinkai nei mėsa, o gausesnis vaisių ir daržovių valgymas gali būti labai naudingas mūsų planetai. Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti mėsos. Paprasčiausiai turėtume būti sąmoningesni galvojant apie tai, ką valgome ir stengtis įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų į savo kasdienę mitybą.
Žemės ūkio pramonė yra atsakinga už ~25% pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o gyvulininkystė sudaro 3/4 šio poveikio. Jis išskiria dvigubai daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei yra išmetama iš automobilių ir tiek pat, kiek išmeta šildymas bei elektra.
Gyvūliai natūraliai gamina metaną virškinimo procesų metu. Tačiau metanas yra kenksmingas, nes įkaitina žemę 20 kartų greičiau nei anglies dioksidas, o tai reiškia, kad jis labai prisideda prie visuotinio atšilimo. Turint omenyje, kad vien kasmet pasaulyje yra auginama 32 milijonai karvių, kalbama apie didžiulius metano kiekius, susidarančius iš jų kolektyvinių atliekų. Tai yra ~300 milijonų tonų per metus.
Gyvūlių auginimas maisto pramonei lemia ne tik šiltnamio efekto skatinimą. Norint užauginti 1 kg jautienos, reikia ~15,415 litrų vandens. Tuo tarpu, užauginti 1 kg pomidorų yra reikalinga ~214 litrų vandens. Skirtumas daugiau nei įspūdingas. Bendrai, gyvulininkystė sunaudoja daugiau nei pusę pasaulio gėlo vandens atsargų.
Valgyti augalinį maistą taip pat naudinga laukinei gamtai ir gyvūnų buveinėms. Šiuo metu dirbama žemė sudaro ~60% visos naudojamos žemės. Kasmet iškertami milijonai akrų miškų, siekiant patenkinti didėjančią galvijų, kiaulių, vištų ir kitų naminių paukščių paklausą ir užauginti jiems skirtą maistą. Dėl to kyla dvi problemos: viena, naikinama natūraliai auganti augalija, antra – prarandami laukiniai plotai, o tai yra didžiausias laukinės gamtos išnykimo veiksnys.
Gyvulininkystė užima didžiąją dalį pasaulio žemės ūkio paskirties žemės, tačiau pagamina tik 18 % pasaulio kalorijų ir 37 % pasaulio baltymų. 100 gramų baltymų iš ėrienos ir avienos pagaminti reikia 184,8 m² žemės, o jautienai – 163,6 m². Lyginant, 100 gramų baltymų iš tofu užima 2,2 m² žemės.
Jei mėsa, kiaušiniai ar gyvūlinės kilmės pieno produktai yra pagrindiniai Tavo mitybos produktai, pradėti keisti įpročius gali būti gana sunku. Tau padėti gali šios gudrybės:
- Pirmadienis be gyvūlinės kilmės produktų / be mėsos. Išsirink vieną iš savaitės dienų, kurią valgysi tik augalinės kilmės produktus. Vienos dienos nusistatymas leis susikurti tam tikrą rutiną.
- Savo šaldytuve visada turėk šaldytų daržovių ir vaisių. Valgyti augalinės kilmės produktus yra sunkiau, kai jų namuose niekada nėra ir kaskart reikia eiti iki parduotuvės. Kadangi kaupti šviežių daržovių ir vaisių atsargas yra gana komplikuota (jei jų nevalgai kiekvieną dieną, jie greitai genda), šaldyti produktai yra sprendimas, norint visada turėti daržovių ir vaisių po ranka. Nors skoninės savybės ir nebėra tokios pat, verdant troškinį, kepant apkepą ar plakant smoothie skonis bus toks pat puikus!
- Išbandyk alternatyvas. Jei nemėgsti kavos be pieno, pabandyk avižų, migdolų ar kokosų pieną. Alternatyvų paieška padės ne išbandyti kai ką naujo, o tuo pačiu Tavo organizmas nebus priverstas patirti didelius pokyčius. Tu vis dar gersi kavą su pienu, tik skonis bus kiek kitoks. Gal net geresnis?
1. Mažiau atliekų. Daržovėms ir vaisiams yra naudojama kurkas mažiau pakuočių, o iš tiesų, jos iš viso galėtų būti nenaudojamos. Bent jau turguose tikrai rasi sveriamų produktų be pakuočių.
2. Naudinga sveikatai. Įtraukiant į savo mitybą daugiau augalinės kilmės maisto, sumažėja daugelio ligų rizika, pagerėja virškinimas.
3. Tai skanu! Nustebtumėte kiek puikių receptų galima išbandyti naudojant tik augalinės kilmės produktus! Tai tikrai nėra tik salotos! Įvairesnė mityba praskaidrins rutiną nuo jau pabodusių patiekalų.
4. Augalinės kilmės produktai yra užauginami lengviau, jiems reikalingi kelis ar net keliolika kartų mažesni gamtiniai ištekliai.
5. Daug ką galima užsiauginti patiems. Jei turi balkoną, laisvą žemės plotelį prie namų, kaimą, ar sodą, bent jau šį tą galima užsiauginti patiems. Savo rankomis užaugintos daržovės, vaisiai bei prieskoninės žolelės yra dar skanesnės bei ekologiškesnės. Kas žino, gal daržininkystė taps Tavo nauju hobiu?
6. Geros nuotaikos šaltinis. Mokslas įrodė, kad augalinės kilmės produktai gali pakelti nuotaiką, sumažinti stresą ir pagerinti savijautą.
7. Mažiau smurto. Puikiai žinome, kad didžioji dalis gyvūlių yra auginami, švelniai tariant, ne pačiomis humaniškiausiomis sąlygomis. Komercinės žuvininkystės metu taip pat yra padaroma nepataisoma žala tiek visiems vandens gyventojams, tiek povandeninei augmenijai. Augalinės kilmės produktai yra sprendimas.
Rugpjūčio 12-14 dienomis praūžė jau ketvirtus metus iš eilės vykęs tvarus festivalis Zero Waste fest 2022. Į renginį ir kaip dalyvės, ir kaip organizatorės kasmet atvykstame ir mes, UEL komandos narės. Šiais metais festivalis fokusavosi į teksilės temą.
Tekstilės gamyba yra viena iš labiausiai gamtinius išteklius eikvojančių ir aplinką teršiančių pramonės šakų. Pavyzdžiui, vienai džinsų porai pagaminti gali prireikti ~ nuo 5000 iki 11000 litrų vandens! Palyginimui, vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudoja apie 82 000 litrus. 2019 m. duomenimis, tekstilės gamyba prisideda prie klimato kaitos labiau, nei tarptautinė aviacija ir laivyba kartu sudėjus!
Festivalio organizatoriai pakvietė kartu gvildenti šios problemos šaknis bei ieškoti tvaresnių sprendimų, padedančių kasdienybėje sumažinti tekstilės paliekamą pėdsaką.
KKF talks&music erdvėje buvo galima pasiklausyti įdomių pranešimų ir diskusijų apie tekstilės daroma žalą, išgirsti sprendimus, tvarias alternatyvas, ateities vizijas bei kapsulinės spintos pliusus. Tiesioginės transliacijos įrašus galite peržiūrėti čia.
Antrąją festivalio dieną klėtyje vyko unikalus Sustainable Fashion show pasirodymas, pritraukęs visų festivalio dalyvių dėmesį. Čia savo kolekcijas pristatė 3 jaunos ir perspektyvios dizainerės: Goda Blockytė, Kamilė Šeškaitė ir Gretė Labanauskaitė. Kolekcijose buvo naudojamos tvarios medžiagos arba audiniai, prikelti antram gyvenimui. Pasirodymo transliacijos įrašą galite peržiūrėti čia.
Kino erdvėje buvo rodomi du, sukrečiantys filmai. "The True Cost" bei "Everything Will Change", kvietę dar kartą prisiminti tvarumo svarbą ne tik greitojoje madoje, bet ir kasdienėje mūsų veikloje.
Paskutinę festivalio dieną vyko "Tvarių protų mūšis", kuriame buvo galima įvertinti žinias apie ekologiją ir tvarumą.
Kaip ir kiekvienais metais, festivalyje išliko ir tradicinės erdvės. Dirbtuvių erdvėje buvo mokoma pakuoti foroshiki technika su audiniais, vyko avalynės restauravimas, pažintis su ekologiška oda, Žaliojo taško edukacija apie rūšiavimą, makrame rišimo pamokos, žaislų siuvimas iš nebereikalingų audinių, medžiaginių maišelių siuvimas, audinių puošimas augalais.
Judesio erdvėje turėjome galimybę išbandyti juoko jogą, oro jogą, savimasažą, garsų terapiją ir kitus kūną ir protą atpalaiduojančius užsiėmimus.
Skonių turguje ragavome veganiškus ir vegetariškus skanėstus, gėrybių turgelyje galėjome aplankyti Textale butique bei kitus tvarius verslus ir įsigyti kasdienių, aplinkai draugiškų, prekių.
Na ir žinoma – vakarop festivalyje skambėjo muzikiniai pasirodymai: Jurgis Didžiulis, Justė Kraujelytė, grupės Abudu, Sure Fang, Joseph June ir TAS.
Apibendrinant, festivalis dar kartą leido pasidžiaugti, jog tvarumo tema šiuo metu yra kaip niekada aktuali ir svarbi. Smagu, jog daugybė verslų imasi iniciatyvų ir priima vis daugiau tvarių sprendimų. Dar smagiau, jog daugėja sąmoningų žmonių, norinčių į savo kasdienybę įsileisti aplinkai draugiškas alternatyvas, gero pavyzdžio moko ir savo atžalas.
Pasikrovėme daug teigiamų emocijų bei peno pamąstymams ir susimojuojame jau kitais metais!
Aplinkosaugos gynėjai karo poveikį Ukrainos gamtai ir gyvūnams vadina „ekocidu“ ir bando iškelti Rusijai tarptautinius baudžiamuosius kaltinimus už jos kariuomenės jau dabar sukeltą aplinkos niokojimą.
„Aplinka yra tyli konfliktų auka“, – sakė organizacijos Konfliktų ir aplinkos observatorijos tyrimų ir politikos direktorius Dougas Weiras.
Klimato skyriaus vadovė Jevgenija Zasiadko pastebėjo, jog Rusija turi sumokėti ne tik už žuvusius ir sužalotus žmones, ne tik už infrastruktūrą ir miestus, bet ir už žalą aplinkai. „Labiausiai bijau, kad žala bus tokia didžiulė, kad negalėsime to atstatyti“.
Vasarį Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, pasaulio dėmesys buvo sutelktas į smarkiai apšaudytus šalies miestus. Tačiau Ukrainoje, kuri yra pereinamojoje ekologinėje zonoje, galima aptikti gyvybinių šlapių bei miškų, čia gausu žmogaus nepaliestų stepių. Pietų Ukrainos pakrantėje esantis Juodosios jūros biosferos rezervatas yra migruojančių paukščių prieglobstis, kuriame jų žiemoja daugiau nei 120 tūkst. Aplink esančiose pelkėse taip pat lizdus suka įvairiaspalvis spektras retų rūšių – baltauodegis erelis, raudonskruostis ir juodsparnis stulpas. Draustinyje gyvena juodosios jūros delfinai, moliuskai, žuvys, auga retos gėlės.
Priešų kariuomenė įžengė į daugiau kaip trečdalį saugomų šalies gamtos teritorijų. Karinė veikla sukėlė tokio masto gaisrus, kurie yra matomi iš kosmoso ir tai sukėlė susirūpinimą dėl kritinių paukščių veisimosi buveinių sunaikinimo. Naikintuvai, tankai, karo laivai palieka reikšmingą anglies pėdsaką orui ir vandeniui. Juos bomborduojant, į gamtą išsilieja kuras ir nafta, ant dirvožemio bei dirvos patenka kenksmingos cheminės medžiagos, yra ardomas derlingas dirvožemio sluoksnis, augmenija, bioįvairovė. Sprogus pastatams, į laukinę gamtą patenka betonas, kabeliai, vamzdžiai ir kiti likučiai.
Luhansko srityje okupantai kelis kartus pataikė į cisterną su azoto rūgštimi. Šis cheminis ginklas taip pat naudojamas sprogmenų gamybai. Į atmosferą išskiriamas azoto oksidas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios ardo ozono sluoksnį ir yra 265 kartus kenksmingesnės klimatui nei anglies dioksidas. Tai daro žalą ne tik aplinkai, bet ir žmonėms bei gyvūnams. Azoto rūgštis pavojinga įkvėpus, nurijus, patekusi ant odos ir gleivinių. Rūgštiniai garai dirgina kvėpavimo takus.
Karo metu naudojami ginklai ir karinė įranga taip pat palieka aplinkai „palikimą“. Sausumos minos, kasetiniai šaudmenys ir kitos sprogstamosios karo liekanos gali apriboti dirvos panaudojimą žemės ūkiui, užteršiant dirvožemį bei vandens šaltinius metalais bei kenksmingomis energetinėmis medžiagomis.
Vienos bombos, nukritusios į lauką, poveikis aplinkai yra pražūtingas – žemėje atsiveria krateris, sunaikindamas laukinę gamtą, įvyksta sunkiųjų metalų ir nuodingų cheminių medžiagų išsiskyrimas.
Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Mariupolis, buvo taip smarkiai bombarduojami, kad dabar yra netinkami gyventi tiek dėl infrastruktūros trūkumo, tiek dėl didelio toksiškumo aplinkoje.
Ukrainoje gausu chemijos gamyklų ir saugyklų, naftos saugyklų, anglies kasyklų ir kitų pramoninių objektų, kuriuos sugadinus gali išsiskirti didžiulis kiekis taršos. Kai kurie jų jau nukentėjo.
„Ecoaction“ pažymėjo, kad buvo įvykdyti mažiausiai 36 išpuoliai prieš iškastinio kuro infrastruktūrą, 29 atakos prieš elektros stotis, 7 atakos prieš vandens tiekimą ir 6 atakos prieš branduolinius objektus.
Po atakos prieš Sumykhimprom chemijos gamyklą Šiaurės Ukrainoje pradėjo tekėti amoniakas, pasklisdamas 2,5 km spinduliu po teritoriją, užteršiant požeminio vandens atsargas, dirvožemį ir laukinę gamtą.
Nuo karo pradžios taip pat buvo smarkiai apšaudyti naftos ir dujų įrenginiai Charkove, į atmosferą išmetant didžiulį šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekį.
Ukraina su aplinkosaugos problemomis kovojo dar prieš karą. Šalis rėmėsi iškastiniu kuru, pasenusia infrastruktūra, joje buvo didžiulė chemijos pramonė, nuolat susiduriama su atliekų tvarkymo problemomis.
Donbaso regionas ilgą laiką buvo pramoninės veiklos centras, kuriame išmetama beveik pusė Ukrainos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugelį metų Donbasas buvo Rusijos vadovaujamo ginkluoto konflikto vieta, sukeliant didžiulę taršą. Paveikta, pažeista arba sunaikinta daugiau nei 530 000 hektarų saugomos žemės“, – teigia Jungtinės Tautos.
Visus šiuos iššūkius gerokai apsunkino karas. Prireiks daug metų, kol bus pašalinta tarša ir toksiškos medžiagos, o ekosistemoms atkurti prireiks dar daugiau laiko. Net ir pasibaigus karui, žalos aplinkai poveikis gali trukti dešimtmečius.
Menstruacijos gali būti skirtingos. Gausios, negausios, trunkančios savaitę, o gal tik kelias dienas. Kartais skausmingos, o kartais vos juntamos. Bet visos sutiksime dėl vieno – tomis dienomis norisi jaustis patogiai ir nesibaiminti dėl galimo pratekėjimo.
Šiam periodui yra sukurta gana nemažai higienos priemonių, tad kiekviena galime pasirinkti, kas mums suteikia daugiausiai pasitikėjimo ir komforto. Deja, vienos priemonės nepasiteisina, o kitos yra pernelyg taršios planetai ir ne visada draugiškos mūsų kūnams. Tad jei vis dar neatradai sprendimo, kuris džiugintų Tave visu 100%, pasisveikink su menstruacinėmis kelnaitėmis!
Veikiausiai esi girdėjusi, kad dauguma mūsų, merginų ir moterų, turime apatinius, kuriuos dažniausiai dėvime prasidėjus menstruacijoms. Tai būna paprasčiausios kelnaitės, kurios yra itin patogios ir gerai priglundančios. Įprastai šiek tiek aukštesniu liemeniu, dengiančios sėdmenis, platesniais krašteliais. Tad štai menstruacinės kelnaitės yra panašu, tik daug geriau! Jos sukurtos taip, kad Tau nebereikėtų naudoti jokių kitų higienos priemonių. Menstruacinės kelnaitės apsaugo nuo pratekėjimo, sugeria ir tuo pačiu leidžia Tau išlikti sausai. O jeigu Tavo menstruacijos gausios – šios kelnaitės gali būti naudojamos kaip papildoma apsauginė priemonė, kuri Tau suteiks visišką užtikrintumo jausmą!
Visai neseniai, menstruacines kelnaites į asortimentą išleido ir mūsų mylimas prekinis ženklas AllMatters, su kuriuo draugaujame jau ne vienerius metus. Jų sukurtos menstruacinės kelnaitės pagamintos taip, kad suteiktų kaip galima didesnį komfortą, išvengiant greito nusidėvėjimo, nemalonaus kvapo susidarymo ar prakaitavimo. Kelnaitės yra gerai „kvėpuojančios“, sukurtos iš tvarių medžiagų ir skirtos tarnauti ilgą laiką.
AllMatters menstruacinės kelnaitės yra sudarytos iš 4 sluoksnių:
- Vidinis sluoksnis: natūraliai antibakterinis ir leidžiantis išvengti nemalonaus kvapo (77% poliesteris ir 23% merino vilna)
- Absorbento šerdis: sugeria skysčius (100% VEOCELTM viskozė)
- Vandeniui atsparus sluoksnis: neleidžia pratekėti (100% poliesteris)
- Išorinė medžiaga: minkšta ir patogi (94% TENCELTM Lyocell ir 6% elastano)
Tencel™ liocelio pluoštas yra gaunamas iš tvarių šaltinių medienos plaušienos, o naudojant mažiau vandens ir uždarų kontūrų proceso cheminėms medžiagoms, poveikis aplinkai yra mažesnis nei įprastas liocelis. Medžiaga yra natūraliai minkšta liesti, atrodo kaip medvilnė ir užtikrina ilgalaikį komfortą.
VeocelTM pluoštas gaminamas naudojant Eco Care technologiją ir yra sertifikuotas ES ekologiniu ženklu, kuris suteikiamas produktams ir paslaugoms, atitinkančioms aukštus aplinkosaugos standartus per visą jų gyvavimo ciklą: nuo žaliavų gavybos iki gamybos, platinimo ir šalinimo. Gaminant pluoštą, išmetama iki 50% mažesnė emisija ir iki 50% mažesnis vandens poveikis, palyginti su įprastine viskoze.
AllMatters menstruacinės kelnaitės sugeria maždaug tiek, kiek 1-2 tamponai. Žinoti, kada laikas jas pasikeisti gali tada, kai pradėsi jausti drėgmę (įprastai drėgmės jausti neturėtum). Dėvėjimo trukmė priklauso nuo menstruacijų gausumo. Dėvėdama šias kelnaites pirmus kartus, greitai pamatysi kaip ilgai gali jas dėvėti ir kiek kelnaičių porų Tau reikia, kad užtektų pasikeisti viso ciklo metu.
Po dėvėjimo, kelnaites pirmiausiai reikia praskalauti šaltu vandeniu, rankomis. Plauti tol, kol vanduo bus skaidrus. Tuomet kelnaites galima dėti į skalbimo mašiną, skalbiant jas 30° temperatūroje. Skalbimo metu rekomenduojama nenaudoti audinių minkštiklio ar baliklio. Vos tik kelnaitės išdžius, jas vėl bus galima dėvėti.
AllMatters supranta, kad išbandyti naujienas gali būti nedrąsu. Todėl suteikia 60 dienų garantiją ir pinigų grąžinimą, jeigu prekė neveiks taip, kaip yra žadama. Norint tai padaryti, reikėtų kreiptis tiesiai į gamintoją, el. paštu support@allmatters.com, prisegant pirkimo kvitą, užsakymo patvirtinimo ekrano kopiją arba banko išrašą, kuriame parašyta, kad mokėjimas atliktas už „AllMatters“ menstruacines kelnaites.
Kasdienybėje susidraugauti su tvaresnėmis alternatyvomis yra gana paprasta. Tarkim, išbandyti bambukinį dantų šepetėlį, kietą plaukų šampūną ar daugkartinio naudojimo kepimo kilimėlį tikrai nėra joks iššūkis. Veikiau įpročių pakeitimas. Tačiau mintys pasisuka visai kita linkme, kai kalba eina apie tvarių namų statymą ar tvaraus interjero įsirengimą. Visa tai, atrodo, reikalauja labai daug žinių, dar daugiau laiko ir, veikiausiai, didesnių išlaidų. Bet ar tai nėra tik įsitikinimas? Šia tema neseniai kalbinome du pašnekovus, kuriems tvari namų idėja ne tik nekelia baimės, bet ir yra tapusi gyvenimo būdu. Tad jeigu kaip tik dabar svarstai apie namų statymą ar remontą, jų patarimai ir patirtys Tau gali būti labai naudingi.
Pirmas žingsnis, kaip sako tvaraus interjero dizainerė ir interjero projektavimo studijos „Deep Design“ įkūrėja Daiva Savickienė, turėtų prasidėti galvoje. Vertėtų suvokti pačią tvarių namų sąvoką ir kiek tvarūs jie iš tiesų gali būti. Ne paslaptis, kad dažniausiai net ir patys tvariausi pasirinkimai vis tiek nėra 100% tvarūs. Tiek tvarias žaliavas tiek baldus reikia transportuoti, jų sukūrimui bet kuriuo atveju naudojama energija ir pan. Tad kuriant tvarius namus ji siūlo nusiteikti pozityviai, džiaugtis bet kuriuo pasiekimu, net jei jis yra mažas. Taip pat Daiva pabrėžia, kad vertėtų atsiriboti nuo fanatizmo, nes tokiu atveju tvarių namų įsirengimas labiau kels bereikalingą stresą ir nusivylimus, nei pasitenkinimo jausmą.
Antras patarimas – įsivertinti, kiek tvarūs pasirinkimai tenkins iš moralinės, estetinės pusės. Pasirinkti tvaresnes alternatyvas gali būti smagu, bet svarbu ir tai, kad jie iš tiesų patiktų ir tenkintų ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip pavyzdys, jei pasirinksime kilimą, kuris bus iš tvaresnės medžiagos, bet neįsilies į bendrą interjerą, po kurio laiko tai gali erzinti, kliūti ir netrukus norėsis ieškoti kažko kito. Kitu atveju, jei pasirinksime kilimą, kuris nėra itin tvarus, bet puikiai tinka ir yra mielas širdžiai, tikėtina, kad jis namuose nuguls ilgiems metams. Tad, Daivos teigimu, reikia atrasti tinkamą balansą tarp „tvaru“ ir „atitinka mano poreikius, skonį, tinka prie bendro interjero“.
Trečias dalykas yra laiko įsivertinimas. Pašnekovės teigimu, įsirengiant tvarius namus tikrai gali užtrukti, kol pavyks atrasti tą tinkamą baldą ar interjero detalę. Tad prieš imantis tvarių projektų, reikėtų įsitikinti, kad ilgesnis procesas nesukels nepatogumų.
Tvarumo principu grįstą namelį miške pasistatęs bei lofto interjerą kūręs Matas Petravičius prideda ir dar vieną punktą, kurį galima įsivertinti prieš imantis projekto. Jis pataria prieš pradedant peržiūrėti, kokius nebereikalingus daiktus turi artimieji. Jei seneliai, tėvai ar uošviai turi tolimesniam naudojimui puikiai tinkančių baldų, gali kilti gerų idėjų, kaip juos atnaujinti ir vėl panaudoti. Tai taip pat galėtų padiktuoti ir kuriamo interjero stilistiką, tapti atspirties tašku.
Bene didžiausią iššūkį Daiva išskiria žinias ir kylančias problemas, kai jų pritrūksta. Jei tiek statybai tiek interjerui naudojame ne tai, kas sena, o perkame naujas medžiagas ir baldus, tam tikras žinių bagažas išties reikalingas. Kitu atveju tampa gana sunku sau atsakyti į klausimus kur ir ko ieškoti. Sunkumai gali pasijusti ir nagrinėjant gamintojų pateikiamus sertifikatus bei norint įsitikinti, kad jie iš tiesų sako tiesą. Juk tikrai nemažai prekės ženklų mėgsta prisidengti tvarumu, nors iš tiesų naudoja greenwashing metodą. Pasimovus ant šio kabliuko galime pasirinkti tai, kas atrodys tvaru, bet iš tiesų bus gana toli nuo to.
Kitas gana dažnai pasitaikantis iššūkis yra balansavimas tarp norų ir finansinių galimybių. Pavyzdžiui, įsirengiant tvarius namus, norisi rinktis medines grindis, tačiau jos yra brangesnės. Tokiu atveju gali reikėti grįžti prie laminato ir čia vėl gi prasideda tinkamo gamintojo, kompromisų paieška.
Matas šiuo klausimu didžiausiu iššūkiu įvardijo alternatyvų paiešką, norint išvengti dažymo, glaistymo ir laminavimo darbų. Kitaip tariant, daug laiko užiėmė sugalvoti, kaip išlaikyti natūralius paviršius. Galiausiai pašnekovas sienas tinkavo maišydamas tinką su akmenukais, taip pat dekoravo jas medienos mozaikomis. Grindis didžiojoje namų dalyje dengė artimųjų dovanotais kilimais.
Įsirengiant namus, svarbu koncentruotis ne tik į tvarumą, bet ir sąmoningumą. Nors tai iš esmės eina koja kojon, kita vertus, reikėtų juos išskirti. Sąmoningumas yra svarbus ta prasme, kad renkantis tiek baldus tiek interjero detales reikėtų pergalvoti, ar man to tikrai reikia. Ar tikrai reikia didesnės spintos? O gal sąmoningiau būtų peržiūrėti turimus drabužius ir įsivertinti, ar toks jų kiekis tikrai yra reikalingas, dėvimas? Ar man tikrai reikia to staliuko ar perku jį tik todėl, kad labai patinka gamintojo įsitraukimas į tvarumą, jo požiūris?
Daiva sako, kad kurdama interjerus vadovaujasi vienu pagrindinių principų – kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą ir atlikti savo funkciją. O pirkti kažką vien todėl, kad tai yra tvarus daiktas, jau iš esmės nėra tvaru ir sąmoninga. Švara ir išsigryninimas taip pat palengvina buitį bei leidžia nepasimesti tarp daiktų pertekliaus.
Pašnekovė taip pat priduria, kad labai svarbu atsikratyti „laikinų“ daiktų spąstų; jeigu renkamės pigų laikiną stalą, kuris tarnaus greičiausiai labai trumpai, iš anksto sukuriame šiukšlę, greitai atsiduriančią sąvartyne. Tokiu atveju geriau rinktis daiktą iš second hand, kuris JAU kažkam tarnavo ir savo misiją bent dalinai yra atlikęs; todėl taip smarkiai „neskaudės“, jei jo ilgai ir nenaudosime.
Norint aiškiau suprasti ir pasimatuoti gyvenimą su mažiau daiktų, Matas sugalvojo kuriam laikui pagyventi namelyje ant ratų. Ten jis su savimi turėjo tik tai, kas svarbiausia. Tai buvo gera praktika ir jei tik yra galimybė, siūlo ja pasinaudoti ir kitiems. Arba susigalvoti kažkokį panašų būdą, kurio metu būtų išbandoma pagyventi tik su pačiais reikalingiausiais daiktais. Taip pavyks išsigryninti.
Abu pašnekovai sutinka, kad pasistatyti ar įsirengti tvarius namus gali būti ir pakankamai brangu ir priešingai – labai pigu. Viskas priklauso nuo pasirinkimų bei įsitraukimo į procesą.
Pigu, jei daug darbų atliekama savo rankomis, didžioji dalis baldų yra iš antrų rankų, dovanoti artimųjų.
Brangu, jei viskas įsigyjama naujai. Taip pat kainą padidina ne tik tam tikri baldai, bet ir sprendimai. Kaip pavyzdį Daiva pateikia vis populiarėjančius išmaniuosius namus. Juose galima įgyvendinti daug įdomių sprendimų, kurie taupytų šilumą, sunaudojamą vandenį ir pan. Taip, tokie sprendimai šiai dienai yra gana brangūs, bet kita vertus – ilgainiui tai padeda sutaupyti ne tik išteklius, bet ir pinigus.
Jei kyla dvejonių, ar į tvarius namus investuojama tik dėl moralinės pusės, svarbu nepamiršti, kad tam tikri pasirinkimai bus naudingi ne tik aplinkai, bet ir mūsų pačių sveikatai. Tvarūs namai neabejotinai yra ir sveikesni mums, nes daug dėmesio skiriama medžiagų ekologiškumui, sistemų darnai su žmogumi; pvz, toksinių medžiagų neturinčios ir neišskiriančios medžiagos bus draugiškos žmogaus sveikatai. Išmanūs namai, kur tinkamai reguliuojama komfortabili oro temperatūra, gerai vėdinamas patalpų oras, netgi laiku tinkamai laistomi patalpų augalai (kurie valo mūsų orą!) taip pat labai prisideda prie fizinės ir emocinės sveikatos.
Rūšiavimas yra tokia tema, kuri atrodo gana paprasta, bet tuo pačiu ir labai sudėtinga. Kur mesti kartoninę dėžutę ar stiklainį nuo raugintų agurkėlių greičiausiai bet kas galėtų atsakyti nė nemirktelėjęs. O ką daryti, jei ta kartoninė dėžutė ištepta riebalais? O jei stiklainyje buvo ne agurkėliai, o majonezas? Ar prieš rūšiuojant reikėtų jį išplauti ir išsausinti? Jeigu rūšiavimas vis dar kelia daug klausimų, kviečiame skaityti toliau.
Neseniai mūsų UEL Instagram paskyroje vyko Live, kuriame svečiavosi Žaliojo taško atstovė ekologė Vaida Griškevičienė. Ji pasidalino daugybe įdomių faktų ir taisyklių apie rūšiavimą. Tad apibendrinus pokalbį, atrinkome ryškiausias aptartas klaidas, kurias vis dar daro dauguma iš mūsų.
Visą laiką visur buvo griežtai sakoma – rūšiuojamas popierius turi būti visiškai sausas ir nė kiek neišteptas riebalais. Tiesą sakant mes galvojome lygiai taip pat, nes tokia informacija yra pateikiama tiek ant rūšiavimui skirtų konteinerių tiek internete. Pasirodo, ši taisyklė yra šiek tiek lankstesnė, nei manėme iki šiol.
Kalbant apie riebaluotas pakuotes, pavyzdžiui picos dėžes, būtų geriau, kad jos nebūtų išteptos aliejumi. Visgi, jei popierius ar kartonas riebaluotas tik nežymiai, jį galima rūšiuoti. Kas liečia ne permirkusį, bet tik šiek tiek sušlapusį popierių, jis irgi tinka rūšiavimui. Tik skirtumas yra tas, kad jis nebūtinai bus perdirbtas. Gali būti, kad jis bus kompostuojamas. Viskas priklauso nuo situacijos, bet Vaida siūlo vis tiek rūšiuoti ir tolimesnį atliekos likimą palikti spręsti rūšiavimo įmonėse dirbantiems specialistams.
Tik šioje vietoje yra vienas "bet". Popierinis virtuvės rankšluostis nėra rūšiuojamas ir perdirbamas. Įprastai jis jau būna pagamintas iš vieną kartą perdirbto popieriaus. Šlapią ar suteptą vienkartinį rankšluostį būtų teisingiausia mesti į savo namuose turimą kompostą. O jei tokio neturite – į bendras atliekas.
Taip pat rūšiuoti negalima popieriaus ir kartono, kuris yra išteptas dažais, alyva ir pan.
Gana dažnas klausimas – ar rūšiuojamas pakuotes reikia išplauti ir išsausinti? Nes įvertinus sunaudojamus vandens išteklius ir popierinį rankšluostį sausinimui kyla klausimas, ar visas pakuotės rūšiavimui paruošimas nėra kainuojantis per daug? Vaidos teigimu, rūšiuojamas pakuotes būtina tinkamai ištuštinti ir praskalauti šiltu vandeniu nuo maisto ar kosmetikos likučių, bet tobulai išblizginti tikrai nebūtina. Taip pat nėra reikalo ir jas sausinti. Galima tiesiog nupurtyti susikaupusį vandenį arba pakuotę palikti trumpam nudžiūti, nenaudojant popierinio rankšluosčio.
Rūšiavimo konteineriai yra skirti pakuotėms. Tai reiškia, kad daiktai, tokie kaip dantų šepetėliai, vienkartiniai skustuvai, žaislai ir kt. nėra tinkami rūšiuoti. Tai nėra pakuotės. Lygiai taip pat nesirūšiuoja ir kūdykių sauskelnės, menstruacinės higienos priemonės. Visa tai turėtų keliauti į bendrų atliekų konteinerį.
Vaida pastebi, kad gana dažnai yra maišoma stiklui skirto konteinerio paskirtis. Ten žmonės yra linkę mesti viską, kas dūžta. Įskaitant veidrodžius, keramikinius ar molinius indus. Žaliasis konteineris yra skirtas tik stiklui.
Išimtį pakuočių taisyklei galima daryti popierinėms skrajutėms, laikraščiams, žurnalams, popieriniams dovanų maišeliams, tik iš stiklo pagamintiems indams ir jų šukėms.
Sakoma "kas žiba auksu, ne visada yra auksas". Panašiai ir su popieriumi. Net jei pakuotė atrodo popierinė, ji nebūtinai tokia ir yra. Norint įsitikinti, galima pabandyti plėšti. Jei plyšta sunkiai, reiškia, kad popierius turi priemaišų. Vaida pamini, kad kai vis tiek negalite būti tikri, ar rankoje laikoma pakuotė yra popierinė, teisingiausia būtų ją mesti į geltoną konteinerį. Pavyzdžiui, sulčių, pieno pakeliai, vienkartiniai kavos ir arbatos puodeliai, saldainių popierėliai ir pan. Tai yra kombinuotos pakuotės, iš vidaus padengtos plastiko arba folijos pluoštu.
Pakuotės pakuotėmis, o ką daryti su statybinėmis medžiagomis? Jos tikrai neturėtų būti paliktos šalia konteinerių, kaip dažnai galime pastebėti darant savo kaimynus. Lygiai taip pat jų nereikėtų mesti ir į konteinerius, tiek skirtus rūšiavimui tiek bendroms atliekoms. Statybinės medžiagos, kaip ir baldai ar buitinė technika turėtų būti vežami į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų aikšteles.
Vaida sako, kad nereikėtų nustebti, jog informacija apie rūšiavimą skiriasi. Pirmiausiai, rūšiavimo reikalavimai priklausomai nuo šalies. Tad jeigu skaitome užsienio šaltinius, tai nebūtinai reiškia, kad ta pačia informacija galime vadovautis ir čia, Lietuvoje. Rūšiavimo taisyklės skiriasi ne tik tarp šalių, bet net ir tarp tos pačios šalies miestų. Antra, rūšiavimo taisyklės keičiasi, nes su laiku tobulėja atliekų perrūšiavimui ir perdirbimui skirta įranga. Atliekų tvarkymo įmonės atsinaujina, todėl tampa pajėgios perdirbti tas atliekas, kurių anksčiau negalėjo ir pan.
Informacija apie rūšiavimą yra gyva ir nuolat kintanti. Ar tai skamba kaip dar daugiau sąmyšio keliantis faktas? Galbūt, bet pagrindinės taisyklės, galima manyti, išliks, o jei tam tikri rūšiavimo pakeitimai kelia abejonių, geriausia ir teisingiausia būtų susisiekti su Žaliuoju tašku ar kitomis šios srities organizacijomis ir užduoti klausimus tiesiogiai.
Visą pokalbį galite paklausyti čia.
Sėkmės rūšiuojant!
Ar minimalistiniai namai yra raktas į tvarkingą buitį? Savos gamybos valikliai – veiksmingi ar veikiau tik graži natūralumo aktyvistų idėja? Ar kapsulinė spinta leidžia išvengti drabužių kaupimo ir sumaišties? Ieškant atsakymų į šiuos ir kitus klausimus pakalbinome tinklaraščio „Susitvarkyk“ autorę ir Instagram turinio kūrėją Tomą Šokelę.
Idėja pasakoti apie namų tvarkymąsi turinio kūrėjai gimė iš savo pačios netvarkos. Kai su kūdikiu ant rankų pradėjo savo verslą, Toma jautėsi bedalindama save į visas puses, todėl asmeninė buitis tiesiog griuvo akyse. Sukūrus šeimą ir atsiradus vaikui, laiko ir energijos sąnaudos buvo ant nuolatinio išsekimo ribos. „Ėmiau suprasti, jog nepajėgiu susitvarkyti ir visas chaosas aplinkui yra susijęs ne tik su neplautų indų krūvomis, bet ir su manimi. Pastebėjau disciplinos trūkumą, neturėjau namų tvarkymo rutinos. Todėl ėmiausi apie tai rašyti tinklaraštyje, jaučiau, kad taip bus lengviau. Vėliau neberašiau, sustojau. Po kurio laiko nusprendžiau apie namų buitį kalbėti nebe kaip tvarkingų namų beieškanti, bet kaip juos suradusi. Tada jau turėjau aiškią rutiną, veiksmingų valymo priemonių sąrašą. Daviau sau metus pabandyti socialiniuose tinkluose. Įpusėjo antri, temos dar neišsisėmė, skaitovų susidomėjimas nesumažėjo. Sakau, jei man kyla klausimų ir tai sprendžia mano buities problemas, tikriausiai, jų kyla ir kitiems namų šeimininkams.
Toma, net ir išbandžiusi įvairias valymo priemones sako, kad palaikyti tvarką namuose užtenka vos kelių. Jos namuose pagrindinės švaros priemonės yra indų ploviklis, skalbiklis ir unitazo valiklis. Visur kitur, jei yra laikomasi reguliaraus tvarkymosi, užtenka vandens ir šluostės. „Pavyzdžiui, vakare prieš einant miegoti, baigus visas vakarinės higienos ar grožio procedūras nuvalau vonios kambario paviršius. Tam naudoju lufos kempinėlę, išmuiluotą kietu muilu. Ja nuvalau visą praustuvą, čiaupą. Jei nuimtumėte laiką, spėsite susisukti per kelias minutes. Tuomet drėgna šluoste nuvalau veidrodį. Jei reikia, su kita nusausinu ir done.
Valymo priemones, kai turiu noro ir laiko, pasigaminu pati. Stengiuosi rinktis tokias, kurios pažymėtos tvarumą patvirtinančiais sertifikatais, pilnai biodegraduoja gamtoje. Namus galime išsivalyti ir su actu, citrinos rūgštimi bei soda, jei paviršiai nėra labai apleisti. Bet pasikartosiu, galime išsivalyti ir su gera šluoste bei vandeniu. Ir nekalbu apie nano šluosčių stebuklą už didžiulę pinigų sumą. Svarbiausia yra žinoti ką, kuris ingredientas valo. Actas, citrinos rūgštis bei kitos rūgštinės priemonės valys paviršius, kurių nešvarumai yra nevalgomi, pavyzdžiui kalkes ar rūdis. Soda, pelenai, muilas yra šarminės priemonės. Jos padės susidoroti su valgomais nešvarumais: riebalais virtuvėje, muilo likučiais ant vonios ir praustuvo kraštų, nes muilo sudėtyje yra aliejų. Valymo priemonių efektyvumas priklauso nuo keletos dalykų, bet vienas svarbiausių yra valymo priemonės pH dydis. Naminės valymo priemonės gali būti tinkamos, tik joms reikia daugiau laiko. Kartais tam, kad jas pasigaminti, kartais tam, kad jos suveiktų.“
Toma sako, kad per laiką yra atradusi kelis veiksmingiausius produktus, kuriuos išsirinkti padėjo tiesioginiai klausimai tų produktų gamintojams. Ji domėjosi sudėtimi, ženklinimo reikšmėmis, pakuotės suirimo laikotarpiu ar perdirbimo galimybe. Tomos nuomone, jei neturi chemijos išsilavinimo, pačiam yra sunku griežtai vertinti kuri priemonė iš tiesų yra saugi, o kuri ne. Kadangi net ir įstatimiškai gamintojas neprivalo nurodyti produkto sudėties. Todėl jei kyla abejonių, reikėtų nepabijoti pabendrauti su gamintoju.
Ji taip pat pabrėžia, kad esminis principas yra vartotojiškumas. Kiek ir kada naudoti priemones. "Net ir natūrali valymo priemonė, naudojama neatsakingai, gali pakenkti."
Toma pripažįsta, kad ilgą laiką jos spintoje vyravo didžiulis chaosas. Drabužiai veržte veržėsi lauk, bet nuolat kamuodavo klausimas „ką apsirengti?“. Išspręsti šią problemą Tomai padėjo keli etapai. „Pirmiausia, pasigilinau į tai, ką mėgstu, kas tinka, kas patinka. Kaip reikiant išpurčiau spintą, tinkamus drabužius atidaviau, sudėvėtus išmečiau. Šiandien pasiektas rezultatas man jau patinka.
Praktikuoju spintos kapselės formavimą. Perku arba naujus kokybiškus drabužius iš mano požiūrį atitinkančių gamintojų, arba lankausi dėvėtų drabužių parduotuvėse. Vis labiau pastebiu, kad vengiu greitosios mados parduotuvių, bet nesilaikau kraštutinumų.
Tvarkai palaikyti dalį drabužių kabinu, t.y. suknelės, marškiniai, klasikinės kelnės. Stengiuosi pagal dydį. Nuo ilgiausio iki trumpiausio. Visi kiti drabužiai sulankstyti komodoje. Verta atkreipti dėmesį, kad kabinimas ant pakabos nėra tinkamas visiems drabužiams. Pavyzdžiui megztiniams, sunkiems medvilniniams drabužiams ar net marškinėliams kabinimas kenkia, audinys tįsta žemyn. Taip praranda savo išvaizdą, įsiręžia petukai. Kai taip nutinka, išmesti drabužį gaila, bet nešioti taip pat nebesinori. Tai viena iš priežasčių, kodėl prasideda jų kaupimas bei netvarka.“
Kiekviena diena yra kupina gausybės darbų: profesinė veikla, mokslai, rūpestis namiškiais. O po viso to dar norisi skirti laiko ir sau, pailsėti. Deja taip jau nutinka, kad visą savaitę bėgant ir vengiant namų ruošos darbų, juos apsikuopti tenka poilsio dienomis. Įprastai tai būna sekmadieniai. Būtent jų metu dažnas mūsų esame priversti ne užsiimti mėgstamomis veiklomis, o plauti ir valyti. Toma sako, kad viso to galima išvengti. Šioje vietoje svarbu turėti tradicija tapusią rutiną, kurios metu kiekvieną dieną namams paskirtume bent 15 minučių. Tik ar tokia rutina nevargina? „Gaunu žinučių ar nepavargstu nuolat tvarkytis. Pasirinkau rodyti, kaip savo namuose organizuoju tvarką, tačiau nesu pedantė ar tik su šluoste rankose po namus lakstanti moteris. Vakarais stengiuosi virtuvę palikti švarią. Kol gaminasi koks patiekalas, galiu greitai nubraukti virtuvės spintelių duris ar išsivalyti vieną kitą stalčių. Tad mano patarimas – aiški namų tvarkymosi rutina ir patikimi valymo įrankiai, priemonės, buitinė technika. Už mane dirba siurblys robotas, indaplovė, skalbyklė ir džiovyklė, orkaitę išvalo pirolizės funkcija. O patikimi įrankiai greičiau padeda išplauti grindis, nuvalyti dulkes.“
Pasak pašnekovės, jei drabužis ar daiktas ilgą laiką buvo nenaudojamas, nenešiojamas ar suteikia prastą emociją, jo namuose neturėtų likti. Tai išsigryninti Tomai padeda daiktų sąrašas, kurie yra ant klaustuko. „Pažymėkite datą, kada su tuo daiktu ar drabužių kažką nuveikėte. Po dviejų ar trijų mėnesių, na gerai, po pusmečio, jei užteks kantrybės žaidimui, peržiūrėkite sąrašą. Greičiausiai pastebėsite, kad gyvename su pačiais mylimiausiais daiktais, o kitus bijote paleisti. Žmogui sunku atsisveikinti. Su žmonėmis, daiktais, prisiminimais, sentimentais, emocijomis. Iš patirties sakau – vienas geriausių jausmų, kai priimame sprendimą atsisveikinti su daiktais. Koks saldumas, pasitenkinimas savimi. Kam laikyti tai, kas slegia ir trukdo eiti pirmyn? O, daiktų niekada nereikėtų pradėti atsisakyti nuo brangiausių, sentimentaliausių, jie turi likti pabaigai. Nepropoguoju emocinio daiktų atsikratymo, kaip ir pirkimo. Tai trumpalaikiai spredimai. Aš esu už klausimų kėlimą ir atsakymo ieškojimą. Ilgesnis kelias, bet ilgaamžiškenis.
Galima pagalvoti, kad minimalistiniai namai, kur yra mažiau daiktų ir viskas tik tai, kas reikalinga bei naudotina, palengvina gyvenimą. Tokiuose namuose gali būti ramiau, mažiau sąmyšio, juos lengviau sutvarkyti. Bet ar tikrai?
Kaip sako Toma, ji nėra taisyklių žmogus ir nemėgsta savęs sprausti į tam tikrus rėmus. „ Žodis „reikia“, mane verčia nerimauti. Tuomet nebelieka vietos „noriu“. Vienus žmones veža minimalizmas, kitus bohemiška netvarka. Jei pasidomėtume plačiau, rastume ir mokslinių įrodymų, kodėl taip yra. Mažai daiktų yra patogiau ir ramiau, lengviau susitvarkyti. Mano pačios protas daiktų gausoje pasimeta. Bet minimalizmas ne man. Svarbiausia, kad namai atitiktų žmonių gyvenimo būdą, gyventojų skaičių bei poreikius. Nėra vienos taisyklės visiems. Labiausiai mėgstu atsipalaidavusius namus, kuriose verda gyvenimas, kuriami prisiminimai, juokiasi žmonės, renkasi svečiai ir garuoja gardus maistas. Laimingi namai, manyčiau, yra visa ko pagrindas.
Ačiū Tomai už mintis ir patarimus. Visiems skaitantiems ji linki „Susitvarkyk ir viskas bus gerai“. Ne tik apie namus.
Pasekti Tomą galite Instagram @susitvarkyk
Rugpjūčio 13-15 dienomis, Antalieptėje dūzgė gamtai draugiškas festivalis „Zero Waste Fest‘21“. Šiais metais tai buvo jau trečią kartą vykęs renginys, prie kurio organizavimo bei statymo prisidėjome ir mes – Urban Earth Lovers komanda.
ZWF‘21 festivalyje buvo daug įdomių sprendimų, kurie leido sukurti renginį, naudojant kuo mažiau išteklių ir sumažinant dalyvių paliekamą pėdsaką. Manome, kad tai gali pasiteisinti ne tik festivaliui, bet ir bet kokiai kitai šventei: gimtadieniui, vestuvėms, draugų vakarėliui ar kt. Tad dalinamės labiausiai pasiteisinusiais sprendimais.
Bet koks žmonių susibūrimas neapseina be maisto ir gėrimų. Tam, kad būtų išvengta vienkartinių indų, buvo sukurtas „indų kampas“. Jame sudėlioti žmonių dovanoti indai: lėkštės, bliūdeliai, puodeliai, taurės ir stalo įrankiai. Kiekvienas šventės dalyvis galėjo pasiimti jam reikiamą indą, o jį panaudojus išplauti. Tada tas indas vėl grįždavo į indų kampą.
Indus buvo galima plauti tam skirtose plovyklose, kur dalyviams paruošėme medinius indų plovimo šepečius bei kietus indų ploviklius. Šalia buvo įrengta indų džiovykla, sukonstruota iš medinių stalo rėmų ir tinklelio.
Nors staliukai ir kėdės nėra vienkartiniai, bet jeigu juos reikia specialiai pirkti ar nuomoti būtent tik tai progai, galima rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, renginiui vietoje stalų buvo naudotos paletės, o atsisėsti galėjai ant šieno kupetų arba kilimų. Visa tai buvo gauta dovanų iš gerų žmonių ir naudojama jau kelis metus. Tai ne tik leido išvengti nuomos išlaidų ar naujų pirkinių, bet ir sukūrė daugiau jaukumo bei autentiškumo.
UEL talks&music erdvėje sėdėti naudotos apdažytos padangos su mūsų gamintais paminkštinimais. Tai taip pat tarnauja jau trečius metus.
TKM yra taršos kompensavimo mokestis. Nes, kad ir koks tvarus festivalis bebūtų, jam taip pat reikia vandens ir elektros, į jį dauguma dalyvių atvyksta automobiliais. Tad iš renginio dalyvių surenkamos lėšos, kurios vėliau investuojamos į ne pelno siekiančius projektus. Tarkime, praėjusiais metais TKM buvo dovanotas pelkės atkūrimo projektui. Šiuo projektu, per 29 metus bus sutaupyta 2900 t CO2/metus. Tai prilygsta beveik 2300 lengvųjų automobilių emisijoms per metus. Jei organizuojate savo šventę, jos dalyvių taip pat galite paprašyti vietoje dovanų arba gėlių skirti piniginę paramą pasirinktam projektui.
Zero Waste festivalyje palečių stalai buvo papuošti vazelėmis su gėlėmis. Vazelės – stikliniai buteliukai, sukaupti nuo ekologiškų ploviklių. O gėlės – tiesiai iš pievų. Jei renginys vyksta šiltuoju metų laiku, tikrai daug gražių augalų galima rasti tiesiog gamtoje. Tokiu būdu kiekviena puokštė atrodo vis kitaip ir labai skaniai kvepia.
Visos kitos dekoracijos taip pat naudotos iš likučių ar to, kas jau yra. Ženklai su nuorodomis į erdves sukalti iš atlikusių medinių lentų. Supynės vaikams – iš apdažytų padangų.
Gerai pasitarnavo ir mokykliniai seni stalai, gauti iš vietinės mokyklos. Juos apdengėme lino medžiagos skiautėmis ar skolintomis nėriniuotomis staltiesėmis.
Festivalio draugai „Auga“ taip pat parodė, kad papuošti šventę puikiai galima ir valgomomis dekoracijomis, iš kurių vėliau buvo daromi vaisiniai pieno kokteiliai.
Rūšiuoti tampa vis didesnė norma ir bet kokioje šventėje galima pasirūpinti rūšiavimui skirtomis šiukšliadėžėmis, o jei yra galimybė – net ir paruošti vietą kompostavimui. Tokiu būdu, maisto likučiai nepūva su bendromis atliekomis, o keliauja į kompostą ir tampa vertingomis trąšomis.
Tad ruošiant bet kokią šventę, verta nepamiršti, kad yra labai naudinga pasiprašyti į draugų ar senelių sandėliukus, pasidairyti Facebook dovanojamų daiktų grupėse ir vietoje naujų pirkinių, pritaikyti atrastus perliukus.
Tikimės, kad šie patarimai pravers organizuojant savo šventes, o jei norėsite įkvėpimo pasisemti patys gyvai – kitais metais ir vėl lauksime jūsų Zero Waste Fest'e!
Dar prieš kelis metus, bent jau Lietuvoje, įprasti įklotai ir tamponai buvo kone vienintelės žinomos menstruacijų higienos prekės. Apie tai, kad šiuos produktus galima keisti pagamintais iš gamtai draugiškų žaliavų arba jog verta pabandyti kitas alternatyvas – kalbėta buvo nedaug. Dažniausiai tik patyliukais arba tarp zero waste gyvenimo būdo šalininkių.
Šiandien galima rasti vis didesnį tvarių produktų pasirinkimą. Juos reklamuoja televizijoje, internete, apie juos kalba žinomi žmonės. Tvariomis alternatyvomis domisi net ir tos merginos, kurioms tvarumas nėra prioritetas. Šios priemonės paprasčiausiai tampa norma. Džiugu, kad vis daugiau merginų kalba apie menstruacijas ir jų metu naudojamus produktus, nebelaiko to gėda, kurią reikėtų pasilikti asmeniškai tik sau. Dabar galima rasti vis daugiau patirčių, rekomendacijų ir tokiu būdu palyginti bei atrasti sau labiausiai tinkantį variantą.
Na, o kai pasirinkimų jau ne vienas ir ne du, prasideda pliusų minusių dėliojimas. Kuris produktas geriausiai pateisins mano lūkesčius? Kuris tiks skirtingose gyvenimo situacijose? Kaip juos prižiūrėti? Tam, kad padėtume atsakyti į šiuos bei kitus klausimus, apžvelgėme populiariausias tvarias menstruacijų higienos prekes.
Turbūt nesuklysime teigdamos, kad taurelės yra populiariausia tvari alternatyva menstruacijų metu. Jos yra įvairių dydžių bei formų, gali būti pagamintos iš 100% medicininio silikono arba termoplastinio elastomero (TPE). Taurelę galima naudoti iki 12 valandų. Tai itin tvari alternatyva, nes taurelės valymui reikia, sąlyginai, nedaug vandens, ji ilgaamžė, o sudėvėjus gali būti perdirbta.
Pirmiausiai, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, ar norisi išbandyti taurelę iš medicininio silikono ar pagamintą iš TPE. Silikoninė tarnauja iki 10 metų, ji yra atsparensė aukštai vandens temperatūrai, labai gerai išlaiko savo pradinę formą. Iš TPE pagaminta taurelė yra šiek tiek minkštesnė, lankstesnė, tarnauja 3-5 metus, nes anksčiau praranda savo pradinę formą. Visgi, abi taurelių rūšys yra hipoalerginės ir draugiškos mūsų kūnui. Tinkamai prižiūrimos tarnauja ilgą laiką bei leidžia gerokai sutaupyti.
Renkantis taurelę taip pat labai svarbu išsirinkti tinkamą dydį. Prekių ženklai juos žymi skirtingai, bet, tarkime, OrganiCup jas žymi A, B ir mini dydžiais. A dydis tinka negimdžiusioms, B gimdžiusioms, o mini – paauglėms.
Kitas momentas – taurelės ir kotelio ilgis. Šis kriterijus taip pat labai svarbus. Jei Tavo gimdos kaklelis yra ilgas, reikia rinktis aukštesnę taurelę su ilgesniu koteliu ir atvirkščiai. Gimdos kaklelio ilgį gali patikrinti pati arba sužinoti pas ginekologą. Jei įsigysi taurelę, kuri yra trumpa, o Tavo gimdos kaklelis yra ilgas, taurelė nuslys itin toli ir Tau bus sunku ją išsitraukti. Jei gimdos kaklelis trumpas ir taurelės kotelis išlindęs išorėje, jį gali patrumpinti žirklėmis.
Prieš pirmą naudojimą, taurelę reikia nuvirti verdančiame vandenyje 3-4 min. Tą patį reikia daryti po kiekvieno menstruacijų ciklo. Kai išsitrauki taurelę menstruacijų metu, ją užtenka nuplauti vandeniu arba su vandeniu ir taurelės prausikliu. Kai šalia nėra vandens, taurelę galima išvalyti šlapia servetėle, pagaminta iš organinės medvilnės.
Kelnaičių, kaip ir taurelių, yra įvairių spalvų bei dizainų. Visos jos būna pagamintos taip, kad būtų švelnios, patogios, gerai priglundančios prie kūno, neutralizuotų kvapą bei suteiktų ilgalaikę antibakterinę apsaugą. Jas net gi galima dėvėti kiekvieną dieną. Menstruacinės kelnaitės dažniausiai gaminamos iš medvilnės. Ši medžiaga nedirgina odos, gerai praleidžia orą. Taip pat galima rasti kelnaičių, pagamintų iš modalo. Tai itin gerai sugeriantis audinys, šiuo klausimu 50% efektyvesnis už medvilnę.
Menstruacinės kelnaitės sugeria panašiai tiek pat skysčių kiek sugeria 2 tamponai. Jas dėvėti galima net 8-12 valandų.
Renkantis kelnaites reikėtų pagalvoti, ar norėsis jas naudoti kaip pagrindinę priemonę ar kaip papildomą. Pavyzdžiui, yra kelnaitės, kurios yra pagalbinės, su kišenėle. Į jas dedasi paketai, o kišenėlės dėka, pasislepia jų sparneliai. Todėl persirengiant, tarkime, sporto klube, nereikės jaustis nepatogiai. Jas taip pat galima dėvėti naudojant tamponą ar taurelę. Tokios kelnaitės nesugeria visų skysčių, o tik padeda jaustis saugiau.
Taip pat yra ir kitų kelnaičių, kurios skirtos pilnam skysčių sugėrimui. Įprastai jas sudaro keli sluoksniai: sugeriantis drėgmę, antibakterinis, gausiai sugeriantis ir saugantis nuo pratekėjimo. Jeigu norisi, jas taip pat galima dėvėti su papildomomis priemonėmis. Tai padės, jei kraujavimas itin gausus ir jaudiniesi dėl pratekėjimo. Tarp pilnai sugeriančių kelnaičių dar galima išskirti 2 tipus: vienos pilnai sugeriančios kelnaitės negausioms menstruacijoms ir gausioms. Apie tai reikėtų paskaityti prekės aprašyme.
Jei kelnaites naudosi kaip pagrindinę ir vienintelę priemonę, nepamiršk įsigyti bent 2-3 kelnaites, nes dienos metu vienų neužteks.
Dėvint šias kelnaites svarbu pasiskaičiuoti laiką, kad jų pakeitimas vyktų namuose ir galėtum iš karto jas išskalbti. Kitu atveju, jei būsi ne namuose, turėtum pasirūpinti sandariu maišeliu, kad turėtum kur įsidėti panaudotas kelnaites.
Naudojant pirmą kartą, prieš tai kelnaites reikėtų išskalbti. Po dėvėjimo turi būti skalbiamos šaltu vandeniu. Tik tokiu atveju kraujas tinkamai išsiskalbs. Jų negalima džiovinti džiovyklėje, nuvirti ar stipriai gręžti.
Ši priemonė gali priminti menstruacines kelnaites. Jie dažnai gaminami iš organinio bambuko pluošto ar medvilnės, yra švelnūs odai ir nealergizuoja. Įklotai turi šponkutes, kuriomis susisega, kad tvirtai laikytųsi prie kelnaičių. Jie taip pat turi kelis sluoksnius, skirtus kontroliuoti kvapą, sugerti skysčius, apsaugoti nuo bakterijų.
Kiek laiko galima nešioti daugkartinius įklotus dienos eigoje, nenurodoma. Reikėtų vadovautis nuojauta, panašiai kaip dėvint vienkartinius įklotus. Tinkamai prižiūrimi įklotai gali tarnauti 3 metus ir ilgiau. Sudėvėtus įklotus galima kompostuoti, o šponkutes – rūšiuot su metalais.
Renkantis įklotus reikėtų pagalvoti, ar jie bus naudojami kaip pagrindinė priemonė ar kaip papildoma. Jei pagrindinė, pasirūpinti užtektinu jų skaičiumi, kad būtų ką pasikeisti dienos eigoje bei turėti kitai dienai, kol džiūsta išskalbtieji.
Naudojant pirmą kartą, prieš tai įklotus reikia išskalbti. Panaudotus daugkartinius įklotus galima skalbti skalbimo mašinoje ar rankomis, vėsiu vandeniu. Skalbiant rankomis, tarnaus ilgiau.
Jeigu skalbiasi sunkiai, galima naudoti ūkinį muilą ir praskalavus užmerkti vėsiame vandenyje. Po to, išsskalbti kaip įprasta, su skalbimo priemonėmis.
Tiek menstruacines kelnaites tiek daugkartinius įklotus reikėtų skalbti tą pačią dieną po naudojimo.
Jei nei viena daugkartinė menstruacijų higienos prekė Tau neatrodo patraukli, gali likti ištikima įprastoms priemonėms, tik išbandyti tokias, kurios būtų draugiškesnės aplinkai. Nors ir bus vienkartiniai, sukurti iš saugių medžiagų, jie padės sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį ir galės biologiškai suirti.
Renkantis šias priemones svarbiausia skaityti sudėtį. Kartais tam tikros pakuotės būna išmargintos žaliais lapeliais, eko ženklais, nors iš tiesų nėra itin tvarūs. Tokiu būdu yra naudojama „greenwashing“ taktika. Dėl šios priežasties reikėtų pačioms atidžiau pasidomėti apie gamintoją jei naudojamas medžiagas.
Renkantis vienkartinius įklotus ir tamponus verta atsižvelgti ar sudėtyje nėra pridėtinių kvapų, chloro ir plastiko. Jie turėtų būti pagaminti iš medvilnės. Įklotų skysčiui nepralaidus pagrindas dengtas natūraliais klijais.
Pasirinkti gamtai draugiškus produktus apsimoka. Nors jie gali būti šiek tiek brangesni, tačiau gerokai saugesni kūnui. Daugelyje įprastų vienkartinių menstruacijų higienos prekių, sudėtyje yra chloro, kuris nubalina tamponus ir įklotus. Tokiu būdu nubalinti tamponai, esantys makštyje, gali užkrėsti bakterijas ir sukelti toksinio šoko sindromą. Mūsų vaginos yra tarsi kempinės. Jos lengvai absorbuoja chemikalus. Norint to išvengti, verta rinktis produktus, pagamintos iš be pesticidų užaugintos medvilnės.
Tokie įklotai ir tamponai, kuriuos aprašėme, yra biologiškai suyrantys. Kartono dėžutę, kurioje jie supakuoti, galima rūšiuoti ar kompostuoti.
Tikimės, kad šių priemonių apžvalga padės Tau lengviau pasirinkti ar atrasti tvaresnes menstruacijas. Kad ir kurį variantą naudotum, už tai padėkos tiek gamta, tiek Tavo kūnas.
Ar kartais pagalvojate, kiek daug turtų slepia vandenynai? Nuo mikroskopinės gyvybės iki didžiausio kada nors Žemėje gyvenusio žinduolio.
Vandenynai yra pagrindinis visos Žemės planetos ekosistemos komponentas. Jis yra gyvybiškai svarbus viskam kas aplink. Augalams, gyvūnams ir žinoma mums, žmonėms. Kol turime vandens – gyvybės ratas sukasi.
Deja, dėl nesustabdomos žmogaus veiklos kas valandą žūva po 30 000 ryklių. Kasmet į vandenynus nugrimzta apie 640 000 tonų žvejybos įrankių, kurie sužaloja ar nužudo šimtus tūkstančių banginių, ruonių ir vėžlių. Pranašaujama, kad 2050 metais plastiko jūrose bus daugiau nei žuvų. Jau dabar, 70% mūsų šiukšlių patenka į vandenyno ekosistemą. Ir tai tik keli faktai.
Vandenynų, pakrančių ir juose gyvenančios biologinės įvairovės niokojimą lemia įvairios priežastys. Pagrinde tai yra masinė komercinė žvejyba, plastiko tarša ir didėjantis CO2 kiekis atmosferoje, kuris rūgština ir šildo vandenynus.
Sužinoti apie masinės žvejybos padarinius galima Netflix dokumentikoje „Seaspiracy“. Būtent pastaroji dokumentika ir įkvėpė šį straipsnį. Trumpai kalbant, masinė žvejyba drastiškai mažina žuvų skaičių. Jos gaudomos gerokai didesniais kiekiais, nei buvo kada nors anksčiau. Žuvys nespėja taip greitai neršti ir atstatyti sužvejojamo kiekio. Ir turbūt nė neverta sakyti, kad masinė žvejyba yra brutali.
Tokia žvejyba taip pat palieka didelį CO2 kiekį. Laivo dūmai kyla į viršų, koncentravęsi ir tapę lietumi, grįžta atgal į vandenynus ir taip jį rūgština. Rūgštėjantis ir šylantis vanduo yra vienos iš priežasčių, kodėl nyksta koraliniai rifai.
Negana to, neigiamas pasekmes sukelia žvejybos tinklai. Išplaukus į ilgas keliones žvejoti itin vertinamo tuno, žvejų tinklai, beabejo, sugauna ne tik jį. Į tinklus papuola ir delfinai, vėžliai ar rykliai, kurie dažniausiai žūva. Paskaičiuota, kad Indijos vandenyne, žvejojant tunus, iš visų atsitiktinai pagautų gyvūnų – 23 proc. sudaro rykliai. Žvejai nupjauna tik jų pelekus, o likusį kūną išmeta atgal į vandenyną.
Svarbu paminėti ir tai, kad masiškai gaudant tam tikrą vieną rūšį, byra visa mitybos grandinė. Sakykime, jei tęsime apie tuną, tai yra plėšri žuvis, besimaitinanti baltąja žuvimi. Kai tuno mažėja, nebelieka kas suvalgytų baltąją žuvį, todėl jos populiacija padideja. Šios žuvys sparčiau minta dafnėmis, blusytėmis, ciklopais ar vabaliukais, kurie ryja dumblius. Na, o nesuvalgyti dumbliai pradeda irti. Vyksta domino efektas. Irdami ir pūdami dumbliai reikalauja deguonies. Mažėjant deguonies kiekiui atsiranda plotai, kuriuose tiesiog nėra deguonies. Tokios vietos yra vadinamos mirties zonomis. Ten nesiveisia jokia gyvybė.
Kasmet pagaminama per 300 milijonų tonų plastiko. Iš jų, į vandenynus patenka apie 8 milijonai tonų plastiko. Didžiausia problema yra ta, kad plastikas neišnyksta. Jis niekur niekada ir niekaip nedingsta. Net suiręs į mažus gabalėlius, jis neturi savybės ištirpti, todėl patenka net ten, kur tikimės mažiausiai.
Daugelis jūros ir pakrančių gyvūnų plastiką palaiko maistu. Jie jį suvalgo ir plastikas patenka į jų organizmus. Nepasišalinęs jis kaupiasi ir gyvūno skrandis tampa užkištas, todėl jis valgo vis mažiau tikro maisto. Jis lyg ir jaučiasi sotus, nors iš tikro yra alkanas. Ilgainiui gyvūnas miršta nuo bado.
Plastikas taip pat patenka ne tik į organizmus. Daugybė gyvūnų įsipainioja į plastiko šiukšles, kas sukelia sužeidimus ar mirtį.
Ar žinai, kad vandenynuose esantys koraliniai rifai prilyginami didiesiems miškams? Juose gyvena apie 25% visų žinomų jūros gyvūnų rūšių. Nykstant rifams analogiškai nyksta biologinė įvairovė.
Rifai taip pat yra svarbūs, nes veikia kaip amortozatoriai. Jie sušvelnina bangas. Praradus juos, bangų aukštis kyla ir užlieja pakrančių buveines.
Rifai nyksta dėl kelių veiksnių. Vieni jų yra rūgštėjantys ir šiltėjantys vandenys. Abu šiuos veiksnius lemia didėjantis CO2 kiekis. CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų. Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis – iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt.
Koraliniai rifai, anksčiau (kairėje) ir dabar (dešinėje)
Aukščiau aptartas neigiamas poveikis, rodos, labiausiai liečia biologinę įvairovę. Vis gi, neigiamas poveikis vandenynams juntamas gerokai plačiau. Juos turėtume saugoti dėl daugybės priežasčių:
Vandenynai daugybei žmonių yra jų pragyvenimo šaltinis ir kartu tai padeda suktis viso pasaulio ekonomikai. JAV vandenynų ekonomika sukuria 282 milijardus dolerių prekių ir paslaugų, o nuo vandenynų priklausančiame versle dirba beveik 3 milijonai žmonių.
Vandenynuose yra rasta daugiau nei 10 000 junginių, kurie naudojami kovojant su tokiomis ligomis kaip vėžys, artritas, Alzheimeris.
Vandenynas gamina daugiau nei pusę pasaulio deguonies ir sugeria 50 kartų daugiau anglies dvideginio nei mūsų atmosfera.
Vandenynai užima 71% planetos ir jame yra daugiau nei milijardas kubinių kilometrų vandens, kurį naudojame savo mitybai, ūkiams ir kitoms kasdienėms reikmėms.
Vandenyno srovės paskirsto šilumą visame pasaulyje, reguliuodamos temperatūrą ir orą. Vandenynas taip pat absorbuoja daugiau nei 90% šilumos ir maždaug 30% anglies dvideginio emisijų, kurias sukelia žmogaus veikla.
Vandenynuose gyvena apie penktadalis gyvūninių baltymų, kuriais mintame. Tai yra apie 20% visų baltymų. Besivystančiose šalyse tai užima apie 50% procentų.
Apie 90% pasaulinės prekybos vyksta jūra. Be to, vandenynais keliauja ir privatūs keleiviai, turistai.
Kaip jau ir aptarėme anksčiau, vandenynai svarbūs biologinei įvairovei. Mokslininkų skaičiavimais, jūrose gyvena daugiau nei du milijonai rūšių. Manoma, kad daugelis rūšių dar nėra atrastos ir sukataloguotos, todėl minėtas skaičius gali būti net keliolika kartų didesnis.
