-
Parduotuvė
- Prekiniai ženklai
- Dovanos
-
Apie Mus
-
Kasdienybėje susidraugauti su tvaresnėmis alternatyvomis yra gana paprasta. Tarkim, išbandyti bambukinį dantų šepetėlį, kietą plaukų šampūną ar daugkartinio naudojimo kepimo kilimėlį tikrai nėra joks iššūkis. Veikiau įpročių pakeitimas. Tačiau mintys pasisuka visai kita linkme, kai kalba eina apie tvarių namų statymą ar tvaraus interjero įsirengimą. Visa tai, atrodo, reikalauja labai daug žinių, dar daugiau laiko ir, veikiausiai, didesnių išlaidų. Bet ar tai nėra tik įsitikinimas? Šia tema neseniai kalbinome du pašnekovus, kuriems tvari namų idėja ne tik nekelia baimės, bet ir yra tapusi gyvenimo būdu. Tad jeigu kaip tik dabar svarstai apie namų statymą ar remontą, jų patarimai ir patirtys Tau gali būti labai naudingi.
Pirmas žingsnis, kaip sako tvaraus interjero dizainerė ir interjero projektavimo studijos „Deep Design“ įkūrėja Daiva Savickienė, turėtų prasidėti galvoje. Vertėtų suvokti pačią tvarių namų sąvoką ir kiek tvarūs jie iš tiesų gali būti. Ne paslaptis, kad dažniausiai net ir patys tvariausi pasirinkimai vis tiek nėra 100% tvarūs. Tiek tvarias žaliavas tiek baldus reikia transportuoti, jų sukūrimui bet kuriuo atveju naudojama energija ir pan. Tad kuriant tvarius namus ji siūlo nusiteikti pozityviai, džiaugtis bet kuriuo pasiekimu, net jei jis yra mažas. Taip pat Daiva pabrėžia, kad vertėtų atsiriboti nuo fanatizmo, nes tokiu atveju tvarių namų įsirengimas labiau kels bereikalingą stresą ir nusivylimus, nei pasitenkinimo jausmą.
Antras patarimas – įsivertinti, kiek tvarūs pasirinkimai tenkins iš moralinės, estetinės pusės. Pasirinkti tvaresnes alternatyvas gali būti smagu, bet svarbu ir tai, kad jie iš tiesų patiktų ir tenkintų ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip pavyzdys, jei pasirinksime kilimą, kuris bus iš tvaresnės medžiagos, bet neįsilies į bendrą interjerą, po kurio laiko tai gali erzinti, kliūti ir netrukus norėsis ieškoti kažko kito. Kitu atveju, jei pasirinksime kilimą, kuris nėra itin tvarus, bet puikiai tinka ir yra mielas širdžiai, tikėtina, kad jis namuose nuguls ilgiems metams. Tad, Daivos teigimu, reikia atrasti tinkamą balansą tarp „tvaru“ ir „atitinka mano poreikius, skonį, tinka prie bendro interjero“.
Trečias dalykas yra laiko įsivertinimas. Pašnekovės teigimu, įsirengiant tvarius namus tikrai gali užtrukti, kol pavyks atrasti tą tinkamą baldą ar interjero detalę. Tad prieš imantis tvarių projektų, reikėtų įsitikinti, kad ilgesnis procesas nesukels nepatogumų.
Tvarumo principu grįstą namelį miške pasistatęs bei lofto interjerą kūręs Matas Petravičius prideda ir dar vieną punktą, kurį galima įsivertinti prieš imantis projekto. Jis pataria prieš pradedant peržiūrėti, kokius nebereikalingus daiktus turi artimieji. Jei seneliai, tėvai ar uošviai turi tolimesniam naudojimui puikiai tinkančių baldų, gali kilti gerų idėjų, kaip juos atnaujinti ir vėl panaudoti. Tai taip pat galėtų padiktuoti ir kuriamo interjero stilistiką, tapti atspirties tašku.
Bene didžiausią iššūkį Daiva išskiria žinias ir kylančias problemas, kai jų pritrūksta. Jei tiek statybai tiek interjerui naudojame ne tai, kas sena, o perkame naujas medžiagas ir baldus, tam tikras žinių bagažas išties reikalingas. Kitu atveju tampa gana sunku sau atsakyti į klausimus kur ir ko ieškoti. Sunkumai gali pasijusti ir nagrinėjant gamintojų pateikiamus sertifikatus bei norint įsitikinti, kad jie iš tiesų sako tiesą. Juk tikrai nemažai prekės ženklų mėgsta prisidengti tvarumu, nors iš tiesų naudoja greenwashing metodą. Pasimovus ant šio kabliuko galime pasirinkti tai, kas atrodys tvaru, bet iš tiesų bus gana toli nuo to.
Kitas gana dažnai pasitaikantis iššūkis yra balansavimas tarp norų ir finansinių galimybių. Pavyzdžiui, įsirengiant tvarius namus, norisi rinktis medines grindis, tačiau jos yra brangesnės. Tokiu atveju gali reikėti grįžti prie laminato ir čia vėl gi prasideda tinkamo gamintojo, kompromisų paieška.
Matas šiuo klausimu didžiausiu iššūkiu įvardijo alternatyvų paiešką, norint išvengti dažymo, glaistymo ir laminavimo darbų. Kitaip tariant, daug laiko užiėmė sugalvoti, kaip išlaikyti natūralius paviršius. Galiausiai pašnekovas sienas tinkavo maišydamas tinką su akmenukais, taip pat dekoravo jas medienos mozaikomis. Grindis didžiojoje namų dalyje dengė artimųjų dovanotais kilimais.
Įsirengiant namus, svarbu koncentruotis ne tik į tvarumą, bet ir sąmoningumą. Nors tai iš esmės eina koja kojon, kita vertus, reikėtų juos išskirti. Sąmoningumas yra svarbus ta prasme, kad renkantis tiek baldus tiek interjero detales reikėtų pergalvoti, ar man to tikrai reikia. Ar tikrai reikia didesnės spintos? O gal sąmoningiau būtų peržiūrėti turimus drabužius ir įsivertinti, ar toks jų kiekis tikrai yra reikalingas, dėvimas? Ar man tikrai reikia to staliuko ar perku jį tik todėl, kad labai patinka gamintojo įsitraukimas į tvarumą, jo požiūris?
Daiva sako, kad kurdama interjerus vadovaujasi vienu pagrindinių principų – kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą ir atlikti savo funkciją. O pirkti kažką vien todėl, kad tai yra tvarus daiktas, jau iš esmės nėra tvaru ir sąmoninga. Švara ir išsigryninimas taip pat palengvina buitį bei leidžia nepasimesti tarp daiktų pertekliaus.
Pašnekovė taip pat priduria, kad labai svarbu atsikratyti „laikinų“ daiktų spąstų; jeigu renkamės pigų laikiną stalą, kuris tarnaus greičiausiai labai trumpai, iš anksto sukuriame šiukšlę, greitai atsiduriančią sąvartyne. Tokiu atveju geriau rinktis daiktą iš second hand, kuris JAU kažkam tarnavo ir savo misiją bent dalinai yra atlikęs; todėl taip smarkiai „neskaudės“, jei jo ilgai ir nenaudosime.
Norint aiškiau suprasti ir pasimatuoti gyvenimą su mažiau daiktų, Matas sugalvojo kuriam laikui pagyventi namelyje ant ratų. Ten jis su savimi turėjo tik tai, kas svarbiausia. Tai buvo gera praktika ir jei tik yra galimybė, siūlo ja pasinaudoti ir kitiems. Arba susigalvoti kažkokį panašų būdą, kurio metu būtų išbandoma pagyventi tik su pačiais reikalingiausiais daiktais. Taip pavyks išsigryninti.
Abu pašnekovai sutinka, kad pasistatyti ar įsirengti tvarius namus gali būti ir pakankamai brangu ir priešingai – labai pigu. Viskas priklauso nuo pasirinkimų bei įsitraukimo į procesą.
Pigu, jei daug darbų atliekama savo rankomis, didžioji dalis baldų yra iš antrų rankų, dovanoti artimųjų.
Brangu, jei viskas įsigyjama naujai. Taip pat kainą padidina ne tik tam tikri baldai, bet ir sprendimai. Kaip pavyzdį Daiva pateikia vis populiarėjančius išmaniuosius namus. Juose galima įgyvendinti daug įdomių sprendimų, kurie taupytų šilumą, sunaudojamą vandenį ir pan. Taip, tokie sprendimai šiai dienai yra gana brangūs, bet kita vertus – ilgainiui tai padeda sutaupyti ne tik išteklius, bet ir pinigus.
Jei kyla dvejonių, ar į tvarius namus investuojama tik dėl moralinės pusės, svarbu nepamiršti, kad tam tikri pasirinkimai bus naudingi ne tik aplinkai, bet ir mūsų pačių sveikatai. Tvarūs namai neabejotinai yra ir sveikesni mums, nes daug dėmesio skiriama medžiagų ekologiškumui, sistemų darnai su žmogumi; pvz, toksinių medžiagų neturinčios ir neišskiriančios medžiagos bus draugiškos žmogaus sveikatai. Išmanūs namai, kur tinkamai reguliuojama komfortabili oro temperatūra, gerai vėdinamas patalpų oras, netgi laiku tinkamai laistomi patalpų augalai (kurie valo mūsų orą!) taip pat labai prisideda prie fizinės ir emocinės sveikatos.
Prieš publikavimą, komentarai bus peržiūrėti.
