Aksesuarai

KODĖL SVARBU SAUGOTI VANDENYNUS?

Ar kartais
pagalvojate, kiek daug turtų slepia vandenynai? Nuo mikroskopinės gyvybės iki
didžiausio kada nors Žemėje gyvenusio žinduolio.

Vandenynai yra
pagrindinis visos Žemės planetos ekosistemos komponentas. Jis yra gyvybiškai
svarbus viskam kas aplink. Augalams, gyvūnams ir žinoma mums, žmonėms. Kol
turime vandens – gyvybės ratas sukasi. 

Deja, dėl nesustabdomos
žmogaus veiklos kas valandą žūva po 30 000 ryklių. Kasmet į vandenynus
nugrimzta apie 640 000 tonų žvejybos įrankių, kurie sužaloja ar nužudo šimtus
tūkstančių banginių, ruonių ir vėžlių. Pranašaujama, kad 2050 metais plastiko
jūrose bus daugiau nei žuvų. Jau dabar, 70% mūsų šiukšlių patenka į vandenyno
ekosistemą. Ir tai tik keli faktai.

KOKIE
PADARINIAI NAIKINA VANDENYNUS IR JŲ TURTUS?

Vandenynų,
pakrančių ir juose gyvenančios biologinės įvairovės niokojimą lemia įvairios
priežastys. Pagrinde tai yra masinė komercinė žvejyba, plastiko tarša ir
didėjantis CO2 kiekis atmosferoje, kuris rūgština ir šildo vandenynus.

Masinė žvejyba drastiškai mažina žuvų skaičių. Jos gaudomos gerokai didesniais kiekiais, nei
buvo kada nors anksčiau. Žuvys nespėja taip greitai neršti ir atstatyti
sužvejojamo kiekio. Ir turbūt nė neverta sakyti, kad masinė žvejyba yra brutali.

Tokia žvejyba taip pat palieka didelį
CO2 kiekį. Laivo dūmai kyla į viršų, koncentravęsi ir tapę lietumi, grįžta
atgal į vandenynus ir taip jį rūgština. Rūgštėjantis ir šylantis vanduo yra
vienos iš priežasčių, kodėl nyksta koraliniai rifai.

Negana to,
neigiamas pasekmes sukelia žvejybos tinklai. Išplaukus į ilgas keliones žvejoti
itin vertinamo tuno, žvejų tinklai, beabejo, sugauna ne tik jį. Į tinklus
papuola ir delfinai, vėžliai ar rykliai, kurie dažniausiai žūva. Paskaičiuota,
kad Indijos vandenyne, žvejojant tunus, iš visų atsitiktinai pagautų gyvūnų –
23 proc. sudaro rykliai. Žvejai nupjauna tik jų pelekus, o likusį kūną išmeta
atgal į vandenyną.

Svarbu paminėti
ir tai, kad masiškai gaudant tam tikrą vieną rūšį, byra visa mitybos grandinė.
Sakykime, jei tęsime apie tuną, tai yra plėšri žuvis, besimaitinanti baltąja
žuvimi. Kai tuno mažėja, nebelieka kas suvalgytų baltąją žuvį, todėl jos
populiacija padideja. Šios žuvys sparčiau minta dafnėmis, blusytėmis, ciklopais
ar vabaliukais, kurie ryja dumblius. Na, o nesuvalgyti dumbliai pradeda irti.
Vyksta domino efektas. Irdami ir pūdami dumbliai reikalauja deguonies. Mažėjant
deguonies kiekiui atsiranda plotai, kuriuose tiesiog nėra deguonies. Tokios
vietos yra vadinamos mirties zonomis. Ten nesiveisia jokia gyvybė.

Plastiko tarša

Kasmet pagaminama per 300 milijonų tonų
plastiko. Iš jų, į vandenynus patenka apie 8 milijonai tonų plastiko.
Didžiausia problema yra ta, kad plastikas neišnyksta. Jis niekur niekada ir
niekaip nedingsta. Net suiręs į mažus gabalėlius, jis neturi savybės ištirpti,
todėl patenka net ten, kur tikimės mažiausiai.

Daugelis jūros ir pakrančių gyvūnų plastiką
palaiko maistu. Jie jį suvalgo ir plastikas patenka į jų organizmus.
Nepasišalinęs jis kaupiasi ir gyvūno skrandis tampa užkištas, todėl jis valgo
vis mažiau tikro maisto. Jis lyg ir jaučiasi sotus, nors iš tikro yra alkanas.
Ilgainiui gyvūnas miršta nuo bado.

Plastikas taip pat patenka ne tik į
organizmus. Daugybė gyvūnų įsipainioja į plastiko šiukšles, kas sukelia
sužeidimus ar mirtį.

CO2 poveikis

Ar žinai, kad vandenynuose esantys koraliniai
rifai prilyginami didiesiems miškams? Juose gyvena apie 25% visų žinomų jūros
gyvūnų rūšių. Nykstant rifams analogiškai nyksta biologinė įvairovė.

Rifai taip pat yra svarbūs, nes veikia kaip
amortozatoriai. Jie sušvelnina bangas. Praradus juos, bangų aukštis kyla ir
užlieja pakrančių buveines.

Rifai nyksta dėl kelių
veiksnių. Vieni jų yra rūgštėjantys ir šiltėjantys vandenys. Abu šiuos
veiksnius lemia didėjantis CO2 kiekis. CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu
yra aukščiausia per 650 000 metų. Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis –
iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt.

9 VEIKSNIAI, DĖL KURIŲ TURIME SAUGOTI
VANDENYNUS

Aukščiau aptartas neigiamas poveikis, rodos,
labiausiai liečia biologinę įvairovę. Vis gi, neigiamas poveikis vandenynams
juntamas gerokai plačiau. Juos turėtume saugoti dėl daugybės priežasčių:

1. Vandenynai yra mėlynoji
ekonomika milijonams žmonių visame pasaulyje

Vandenynai daugybei žmonių yra jų pragyvenimo
šaltinis ir kartu tai padeda suktis viso pasaulio ekonomikai. JAV vandenynų
ekonomika sukuria 282 milijardus dolerių prekių ir paslaugų, o nuo vandenynų
priklausančiame versle dirba beveik 3 milijonai žmonių.

2. Vandenyno ekosistemoje
yra svarbių vaistų ingredientų

Vandenynuose yra rasta daugiau nei 10 000
junginių, kurie naudojami kovojant su tokiomis ligomis kaip vėžys, artritas,
Alzheimeris.

3. Vandenynai  gamina
deguonį, kuriuo kvėpuojame

Vandenynas gamina daugiau nei pusę pasaulio
deguonies ir sugeria 50 kartų daugiau anglies dvideginio nei mūsų atmosfera.