rugpjūtis 14, 2019
Mūsų gyvenimas pilnas judesio – aplinkoje, namuose ir net mūsų galvose. Lengva paskęsti miesto šurmulyje, ir kartais taip sudėtinga nusiraminti ir išvalyti mintis.
Ar judesys gali būti sąmoningas ir kaip to pasiekti?
Apie sąmoningą, tvarų ir judesio kupiną gyvenimą kalbamės su Egle Afanasjeva - judesio studijos ENSO įkūrėja, knygos "Kalanetika. Atradimams įkvepianti mankšta" autore, seminarų/paskaitų lektore, trenere ir mama.
Turėjau tikslą įkurti erdvę, kurioje vilniečiai turėtų galimybę mankštintis kitaip - ramiai, be streso ir spaudimo, pasirinkdami labiausiai sau tinkantį užsiėmimą bei trenerį. Norėjosi suteikti galimybes nebūti apribotam nei laike, nei erdvėje. Enso abonementai nuo daugumos kitų studijų skiriasi tuo, kad neriboja laiko, vietos ar užsiėmimų tipo. Be to, siekiau sukurti erdvę, kurioje nebūtų daug formalumų, pavyzdžiui, kad ir jus pasitinkanti 'besišypsanti administratorė'. Mūsų treneriai su lankytojais bendrauja betarpiškai.
Mano asmeninis atsijungimas - judesys. Jau senai supratau, kad tai vaistas nuo ligų, blogos nuotaikos ir niūrios savijautos. Tiesa, mėgstu ne tik mankštas, bet ir šokį, o jei konkrečiau - flamenko. Pastebėjau, kad vis kitoks judesys skirtingai veikia ir teikia unikalius potyrius. Šokis - tai mano emocinė iškrova, įkvėpimas, pasitikėjimo ir jėgų teikiantis užsiėmimas, o mankšta - stiprus ir patogus judėti kūnas, laisvė tobulėti.
TAIP. Būna, jog buityje, darbuose ir įvairiuose reikaluose taip 'užsisuki', kad nebematai, nei kur eini, nei kodėl kažką darai. Gan dažnai ir daug dalykų darome automatiškai (ne visi automatiški veiksmai yra blogi), tačiau chaosas atsiranda tuomet, kai visa tai pradeda mums trukdyti. Taigi, išgrynintomis mintimis gali labiau pamatyti ir suprasti, ką darai, kodėl darai, kas tave džiugina, o kas ne, ir galiausiai ką, kodėl ir kaip norėtum pakeisti.
Pavyzdžiui, labai paprastas dalykas - jei skauda nugarą, tai nori nenori į tai kreipi dėmesį, skiri savo mintis, nes su skausmu gyventi nėra paprasta. Stiprus kūnas automatiškai reiškia mažiau negalavimų bei skausmų, geresnę savijautą, o tai tai - kokybiškesnis gyvenimas ir laikas smagiems dalykams.
Jau senokai supratau, kad prievarta mielas nebūsi. Gali šimtus kartų dalinti patarimus, bet kol žmogus nebus pasiruošęs ir nenorės jų priimti, nieko nebus. Tad siūlyčiau pirmiausia padirbėti su savimi, suprasti koks/kas esi, kodėl tavo tempas toks lėtas/greitas, kam jis reikalingas, ką tau tai suteikia. Pasigilinus į save, sudėliojus asmeninius taškus ant 'i', suvokti, ką ir kaip daryti toliau. Apskritai, išduosiu paslaptį - sprendimai ateina patys.
Tikiu, kad žmogus ir gamta yra viena visuma, todėl mūsų aplinka - mūsų pačių atspindys. Mes gamtos dalis, o be to sąmoningi, tad neturim teisės naudoti ją tik savo reikmėms.
Anksčiau vadovavausi lotynų kalbos posakiu memento mori. Tiksliau - atmink, kad mirsi. Vėliau tarsi šios frazės išsigandau, tačiau galiausiai vėl prisijaukinau. Man ji padeda susidėlioti prioritetus ir vertybes į savo vietas. Apskritai tai labiausiai patinka koncepcija ‘virš’, kai nenukrypsti į kažkokį vieną dalyką ar vieną gyvenimo sritį, ko rezultate visas kovas laimi pilnatviškumas, visapusiškumas.
Labiau artimas nei svetimas. Mėgstu turėti tiek, kiek reikia, bet nepatinka turėti per daug – ar tai būtų drabužiai, ar daiktai, ar maistas. Be to, stengiuosi naudoti kokybiškus daiktus, pirkti tai, kas būtina, pavyzdžiui visada naudojuosi daugkartine gertuve ir mėgstu neapkrauti savo aplinkos. Investuoti, mano nuomone, šiame gyvenime reikia ne į daiktus.
Taip. Mes tikrai atspindim tvarumo koncepciją, rūpinamės tiek žmonėmis, tiek šios žemės gerove. Per judesį mokome, kaip jaustis gerai, turėti patogų kūną, bei atsisveikinti su skausmais. Kalbant apie studijas, jos kompaktiškos, be daiktų pertekliaus, tik tai, ko iš tiesų reikia.
Vadovaujuosi dar senai per televizorių išgirsta vieno indų išminčiaus fraze - ‘Eat as much as you can digest’ (‘Valgyk tik tiek, kiek gali suvirškinti’). Tai galima būtų pritaikyti ne tik maistui, bet ir judesiui ar kitiems dalykams. Kūną turime prižiūrėti ir juo rūpintis, tačiau perdėtas sureikšmintas požiūris ar amerikietiški kalneliai, kuomet labai rūpinamasi, o vėliau visai nesirūpinama, nėra teisingas. Manau tvarus kūnas - tai kūnas, kuriuo rūpinamasi protingai ir sąmoningai.
Pažįstu aštuoniasdešimtmečių, kurie gyvena pilnavertišką gyvenimą be skausmų, nuoskaudų, lengvai. Jie įkvepia. Kuo tu tiki, taip ir yra. Jei jautiesi senas - ir esi senas, jei jaunas, tai jaunas. Kūnas bei sąmoningas dėmesys tau gali padėti.
Labai džiaugiuosi, jog pasaulis imasi spręsti vartotojiškumo ir ekologijos problemas, o Europa yra lyderiaujanti šioje srityje. Tačiau, žinoma, liūdina akivaizdūs vartotojiški elementai, kaip pvz. prekybos centrai kiekviename žingsnyje, aktyviai reklamuojamos vartojimo paskolos ir panašūs dalykai, skatinantys vartoti vis daugiau. Manau, kad verslas turėtų būti socialiai atsakingesnis. Džiaugiuosi, jog mes su Enso komanda rūpinamės tvariu kūnu, sąmoningu judesiu bei švaresnėmis mintimis.
Naujos kartos vis labiau apie tai kalba – rūšiuoja, rūpinasi, rašo straipsnius... Jau net Nidos kavinėse šiaudeliai - popieriniai. Tvarios idėjos sklinda žaibiškai, jomis ‘užsikrečia’ vis daugiau žmonių. Veiksmai daromi, iniciatyvos yra, bet viskam įsitvirtinti reikia laiko. Be to, manau labai didelių problemų yra tokiose šalyse kaip JAV, Kinija, Brazilija.
Prieš publikavimą, komentarai bus peržiūrėti.