-
Parduotuvė
- Prekiniai ženklai
- Dovanos
-
Apie Mus
-
Nuolat stebimės augančiais suvartojamo ir išmetamo maisto kiekiais. Sunku patikėti, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos šalių namų ūkių atliekos sudaro net 53% viso nesuvartoto ir sąvartynuose atsidūrusio maisto. Pagal 2017 m. statistiką, Lietuvoje vienas žmogus per metus apytiksliai išmetė nuo 56 iki 60 kg maisto. Įspūdingi skaičiai – deja, ne gerąja prasme. Siekdami teigiamo pokyčio savo namų ūkyje ir planetoje, kiekvienas galime pabandyti žengti mažus žingsnelius tvaresnio maisto vartojimo link.
Pristatome 10 sektinų maisto likučių panaudojimo pavyzdžių, kuriuos nesunkiai galėsite pritaikyti savo kasdienybėje. Džiuginantys rezultatai atsilieps ne tik jūsų piniginei, bet ir aplinkai.
Vienas dėkingiausių ir universaliausių maisto produktų. Deja, neretai duonos nespėjame suvalgyti, kol ji dar šviežia ir dalis jos lieka sudžiūvusi bei kieta. Visgi, neskubėkite jos išmesti. Šviesios duonos džiūvėsėliai puikiai tiks lengviems pusryčiams, kartu su varške, uogiene ar riešutų sviestu. Kieti juodos duonos gabalėliai pagardins sriubą ar salotas, suteikdami traškumo. Taip pat sudžiūvusią duoną galima susmulkinti iki trupinių, juose tiks apvolioti mėsos, žuvies, sūrio kepsnius. Norintiems kažko saldaus – šviesios duonos pudingas. Pastovėjusią, kiek sukietėjusią duoną taip pat galima „atgaivinti“, ją uždengus drėgnu rankšluosčiu arba apšlakstytą alyvuogių aliejumi duonos kepalą, įvyniotą į foliją, įdėjus į įkaitintą orkaitę keliolikai minučių. Taip duona vėl taps minkšta, it būtų šviežia. Tik svarbu ją greitai suvartoti, nes kitu atveju sudžius ir bus dar kietesnė.
Pjaustydami daržoves ir naudodami jas patiekalams, dažniausiai daržovių galiukus esame įpratę nupjauti ir išmesti. Nors jų ir nesinorėtų rasti salotose, tokie daržovių likučiai puikiai tiks sveikam ir skaniam sultiniui. Sunaudoti galima morkų ir pankolių viršūnėles, svogūnų bei porų galiukus, džiūti pradėjusias žoleles ir žalumynų stiebus. Išvirtą sultinį galima ilgai laikyti šaldymo kameroje. Kitas daržovių likučių panaudojimo būdas – visas jas sutrinti iki vientisos masės su pomidorų pasta, tyre ir pagaminti puikų padažą makaronams.
Tai daržovė, be kurios dažnas lietuvis neįsivaizduotų savo maisto raciono. Keletą likusių virtų bulvių galima panaudoti mišrainės, bulvių košės, bulvinių virtinukų, bulvių apkepo gamyboje ar kaip garnyrą šalia kitų patiekalų. Keptos bulvės skanios ir vienos, tačiau jomis pagardintas omletas, apibarstytas sūriu, bus ne tik sotesnis, bet ir skanesnis.
Tai – vienas dažniausiai šaldytuve aptinkamų ir ... išmetamų produktų. Vištienos, kalakutienos ar kitos mėsos kepsnių likučius galima panaudoti troškiniui, susukti su daržovėmis ir sūriu į lavašą, paruošti pyrago įdarą. Mėsa, sumaišyta su daržovėmis taip pat tiks kaip įdaras lietiniams blyneliams, kuriuos galima užšaldyti ir laikyti ilgesnį laiką.
Kaip panaudoti kiaušinius yra šimtai įvairiausių būdų, tačiau lukštus įprastai laikome atlieka. Visgi, lukštas gali tapti vertinga komposto sudedamąja dalimi, praturtindamas žemę naudingomis medžiagomis, kurią paskui galima bus panaudoti augalų sodinimui. Lukštus taip pat galima panaudoti ir skalbinių balinimui bei indų šveitimui.
Tai puiki trąša jūsų augalams. Laiko patikrinta priemonė, tinkanti įvairių, tiek vidaus, tiek lauko augalų dirvožemio rūgštinimui, prisotinimui naudingomis medžiagomis, skatinančiomis augimą, vešėjimą, derėjimą. Kavos tirščiai gali būti vartojami ir kaip kūno šveitiklis – ne tik puikiai nuvalo negyvas ląsteles, bet ir suteikia odai švelnų rusvą atspalvį.
Arbatos lapeliuose yra gausybė naudingų medžiagų, tačiau geriant ją, mūsų organizmas pasisavina tik trečdalį viso kiekio. Didžioji dalis pasilieka pačiuose lapeliuose. Panaudotus arbatos lapelius galima pernaudoti veido ir kitoms grožio procedūroms, buičiai, taip pat tai gali būti tapti puikiu užkandžiu. Plačiau apie tai galima skaityti čia.
Lukštus dauguma mūsų žino kaip vieną pagrindinių velykinių kiaušinių dažymo priemonių, tačiau retas girdėjęs apie jų nuoviro naudą, skatinantį plaukų augimą. Taip pat lukštai, įdėti į sriubą, suteikia jai ne tik rusvą atspalvį, bet ir praturtina naudingais mikroelementais, kurių lukštuose yra kur kas daugiau nei pačiuose svogūnuose.
Šios žievelės yra ne tik vitamino C šaltinis. Susmulkinta, sutarkuota apelsino ar citrinos žievelė – aromatingas ir kepinių skonį praturtinantis ingredientas. Džiovintas žieveles galima panaudoti ir kaip oro gaiviklį, apsaugantį nuo nemalonių kvapų namuose.
Naminė, augalinė grožio priemonė, itin gerai drėkinanti odą. Sušaldžius agurko gabaliukus kameroje ir jais pamasažavus veidą, efektas dar ryškesnis – oda atrodo skaistesnė, elastingesnė.
Tiek kulinarijoje, tiek augalų priežiūroje, tiek ir grožio srityje praverčiantis produktas. Bananus galima panaudoti pudingo, duonos, ledų, kokteilių gamyboje, kartu su kitais šaldytais vaisiais ar uogomis, o bananų žievė – kupina naudingų medžiagų augalų tręšimui ir jų lapų valymui. Taip pat banano žievelė pasižymi dantis balinančiu efektu.
Žinoma, maisto likučius panaudoti pavyksta ne visada. Visiškai išvengti bet kokio išmetimo greičiausiai būtų neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, namuose galima pradėti kompostuoti. Kompostavimas – tvarus, aplinką tausojantis būdas, tinkamas net ir gyvenant bute. Didžioji dalis maisto likučių, tokių kaip kiaušinio lukštai, vaisiai, daržovės, jų žievelės, prieskoninės žolelės ir jų stiebeliai – gali būti sėkmingai kompostuojamos. Tokiu būdu nuo bendrų atliekų atskirtos maistinės atliekos, bus perdirbamos, kas sumažins metano dujų (pagrindinio šiltnamio efekto sukėlėjo) daromą oro taršą, taip pat bus sunaudojama ir mažiau šiukšlių maišų. Daugiau apie kompostavimo ypatumus savo namuose galite pasiskaityti čia.
Pirmiausiai, planuodami maisto gamybą, pasitikrinkite, kokių ingredientų, reikalingų patiekalo ruošimui, turima namuose. Galbūt atrasite alternatyvų, kurioms greitu metu grėstų išėjimas iš galiojimo termino.
Kitas būdas – pastebėti, kokiomis porcijomis gaminate maistą. Pagaminto ir suvartojamo maisto santykis dažnu atveju nebūna vienodas. Dėl šios priežasties, siūlome atkreipti dėmesį į tai, kiek atitinkamas jūsų šeimos narių skaičius suvartoja maisto, kad žinotumėte ir galėtumėte nesunkiai pasiskaičiuoti reikiamą produktų kiekį. Taip pat dalį pagaminto maisto galite užšaldyti, taip prailgindami jo galiojimo terminą.
Nepamirškite ne tik šaldyti, bet ir reguliariai pasitkrinti šaldymo kameroje esamo turinio. Atsidarius šaldytuvą dažnai atrodo, kad tiesiog nėra ko valgyti, tačiau siūlome pažvelgti į šaldymo kamerą, kurioje net neabejojame, jog atrasite gėrybių, apie kurias buvote seniai pamiršę. Tai paskatins namuose užsilikusių produktų suvartojimą ir atitolins apsilankymą parduotuvėje.
Vienas naudingiausių būdų – susidaryti pirkinių sąrašą. Taip nuėję į parduotuvę, tiksliai žinosite, ko jums reikia, nesiblaškysite ir nepasiduosite impulsyviems, emocijomis grįstiems pirkimams. Taip pat patartina neiti į parduotuvę alkaniems, nes tikėtina, jog panorėsite nusipirkti kažko užkąsti. Tokiu būdu prisidėsite prie didesnių atliekų kiekio ir greičiausiai sveikatos bloginimo.
Galbūt šie patarimai vieniems pasirodys jau seniai girdėti ir žinomi, tačiau tikimės, jog kita dalis jūsų atras kažką naujo ir savo kasdienybėje pritaikys bent po vieną naują būdą, kurį sužinojote, skaitant šį įrašą. Maistas – mūsų kasdienybė, paliekanti pėdsaką ne tik mūsų kūne, bet ir Žemėje.
Prieš publikavimą, komentarai bus peržiūrėti.
